Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŠKOSIOS KULTŪROS DABARTIS IR ATEITIS KANADOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kralikauskas   


ĮVADINĖS PASTABOS

Lietuvių tremtinių emigracijos į Kanadą suintensyvėjimas yra didelės reikšmės faktas ne tik lietuvių tremtinių bendruomenei, bet ir visai lietuvių tautai. Galimybė tremtiniui iš V. Europos išvykti ir apsigyventi Kanadoje yra reali ir rekomenduotina. Pats laikas geriau susipažinti su lietuvių likimu Kanadoje (iki šiol beveik išimtinai visas dėmesys sutelktas į USA). Šio rašinio tikslas — paskatinamasis ir informacinis: norėtumėme atkreipti daugiau tremtinių dėmesio į lietuvių buitį Kanadoje ir suteikti — kiek bepajėgsime objektyviau ir tiksliau, griežtai vengdami ką nors užgauti ar pataikaujamai girti — atitinkamos informacijos, iš lietuvio buities Kanadoje čia teliesime tik pačią opiausiąją — kultūrinę veiklą: lietuvybės žadinimo, palaikymo bei tautinės kultūros ugdymo darbą.


Kanada — Britų dominija, jungtinė valstybė: 9 provincijos ir 2 sritys. Ji užima 9.556.817 km2 plotą ir turi bemaž 12,5 mil. gyventojų (lkm2 vidutiniškai tenka 1,3 gyv.). 28% visų gyventojų yra prancūzų kilmės; 1,4% — žydų; apie 111.000 indėnų ir 3.300 eskimų. Sostinė — Ottawa (apytikriai 120.000 gyv.). Didžiausias miestas — Montreal (netoli 1.000.000 gyv.). Geležinkeliu nuo Atlanto vandenyno ligi Ramiojo — Halifax — Montreal — Ottawa — Port Arthur Winnipeg — Regina — Calgary — YVancouver = 5.830 km. Piniginis vienetas — kanadiškas doleris (100 centų).

Iki II Pasaulinio karo iš Lietuvos ar USA į Kanadą emigravusių gyveno apytikriai 9.000 lietuvių. Didžiausia lietuvių kolonija buvo ir tebėra Montreal mieste: apie 5.000 lietuvių. Kanada — turtingas ir simpatiškas laisvės kraštas. Tačiau pirmųjų lietuvių Kanadoje pirmieji žingsniai nebuvo lengvi: be kalbos, be cento, visur viskas taip svetima. Lietuviai emigrantai Kanadoje, aišku, iš pradžių visą energiją kaupė savo medžiaginei buičiai gerinti. Savo pačių pastangomis, dirbdami ir taupydami, daugelis senesniųjų lietuvių ateivių yra čia ekonominiu atžvilgiu šiandien jau gražiai Įsikūrę.

Po II Pasaulinio karo į Kanada emigruoja lietuvių tremtinių (DP) iš V. Europos:

1. Į miškų pramonę (kur dirba daugiausia medkirčių darbą) ir į kasyklas bei kitokius sunkesniuosius darbus — iki šiol atvyko (kruopščiai per komisijas išsijotų) apie 1.000 viengungių 20—40 metų amžiaus vyrų.

2. Būti namų ruošos darbininkėmis arba dirbti ligoninėse slaugėmis — iki šiol atvyko apie 160 netekėjusių 20—40 metų lietuvaičių.

3. Su affidevitais bei darbo sutartimi ūkio darbams — apie 240 lietuvių.

Didžiausias emigrantui viengungiui pavojus čia ne tik kitados buvęs, bet ir dabar tebesąs — nusivylimas, rezignacija, visokeriopas dusimas. Doleriai toli gražu nenukrinta taip lengvai į rankas, kaip buvo svajota ir tikėtasi. Norint ekonominiu atžvilgiu kiek stipriau atsistoti ant kojų, reikia ilgai bei ištvermingai dirbti bei taupiai gyventi. Kitas pradeda blaškytis, darbovietes vieną po kitos kaitalioti, vis nepatenkintas geriau jieškoti — nesiseka, nusivilia. Pakankamai nesusivaldantį emigrantą blaškymasis, išgėrimai, kortos nualina bei nususina ne tik lėšų atžvilgiu bet dar svarbiau — fizinės bei psichinės sveikatos atžvilgiu. Emigrantas yra gyvas ne tik iš materialinio peno, bet dar daugiau iš sveikos dvasios: vilčių, tikėjimo ir pusiausvyros.

Svarbiausieji konkretūs pavidalai, kuriais Kanadoje gyvenančių lietuvių kultūrinis veikimas pasireiškia yra spauda, organizacijos ir lietuvių katalikų parapijos. Spauda, organizacijos ir lietuvių katalikų parapijos yra tie trys veiksniai, kurie, apsprendžia bei
nulemia lietuvybės žadinimą, palaikymą bei lietuviškosios kultūros ugdymą Kanadoje.

I. DABARTINĖ PADĖTIS

1. Spauda

 

Ligi 1948 metų Kanadoje gyvenantieji lietuviai neįstengė, išugdyti patenkinamo bei proporcingai atitinkamo lygio spaudos nei kiekybės, nei kokybės atžvilgiu. Lietuviškosios spaudos padėtis šiandien čia labai daug kuo panaši į tą, kuri buvo Lietuvoje prieš keturiasdešimt metų. O spaudei — tai juk irgi mokykla. Dar daugiau: šiandien lietuviškoji spauda vėl yra tapusi svarbiausiuoju ginklu už tautos išlikimą, kaip tat jau yra buvę tautinio atgimimo laikais.

Kanadoje išeina lietuvių kalba du laikraščiai, kurie vienas prieš antrą yra atsikasę karo kirvius. Ši atšiauri tos pačios motinos sūnų tarpusavio kova yra labai apgailėtina Kanados lietuvių gyvenimo apraiška.

„Nepriklausoma Lietuva“, Kanados Lietuvių laikraštis.

Redaguoja Redakcinis Kolektyvas. Leidžia — Kanados Lietuvių Centro Taryba, VII- tinti metai. Prenumerata metams — Kanadoje 3 doleriai, užsieny — 3,50 dol. Atsk. nr. kaina — 10c. Redakcijos adresas: 6642 Third Ave, Rosemount, Montreal 36, Que-bec, Canada. „Nepriklausomas Lietuvos“ programą taikliai išreiškia šūkiai lietuvių ir anglų kalbomis, įdėti laikraščio antgalvyje: „Už išlaisvinimą Lietuvos! Už ištikimybę Kanadai!“ Ji buvo pradėta leisti 1941 m. kovo mėn. Toronto mieste. Ligi 1947. XII. 20 ji buvo mėnesinis mimiografu spausdinamas laikraštis. Jis toli gražu negalėjo patenkinti Kanadoje gyvenančių lietuvių. Padaryta ryžtingas žingsnis pirmyn — nuo 1947. XII. 20 „Nepriklausoma Lietuva“ spausdinama jau spaustuvėje, 8psl., didelio formato. Tačiau iš prenumeratos ir skelbimų laikraščiui tuo tarpu sunku būtų išsilaikyti. Redakcija kreipėsi į tautiečius, prašydama paramos raštais ir aukomis. Laikraštis pasiryžęs būti savaitraščiu, bet tuo tarpu reguliariai išeiti dar nepajėgia.

„Liaudies Balsas“, Kanados lietuvių savaitraštis, leidžiamas Toronte (Ont.), XVI-ti metai. Prenumeratos kaina: Kanadoje ir D. Britanijoje metams 3 dol., pusei metų — 1,50 dol. Visur kitur metams 3.50 dol., pusei metų 1,75 dol. Atsk. nr. („atskira kopija“) — 6c. Prenumeratorių geroką dalį sudaro USA gyveną lietuviai (iš Chicago, Brooklyn, Shenan-doah Pa.) Komunistinės minties bei propagandos laikraštis. Aštrokai puola ir isvietintuosius lietuvius (DP), vadindamas juos fašistais, entisemitais etc.
Neklauskite apie lietuviškų knygų Kanadoje spausdinimą. Nesiteiraukite, koks kasmetinis išleidžiamų knygų skaičius bei tiražas, kokios jos turinio bei kokybės atžvilgiu. Lietuviškų knygų Kanadoje dar nespausdinama.

Kokios yra lietuviškosios spaudos Kanadoje menkumo priežastys? Svarbiausios priežastys yra šios:

1. Intelektualų bei spaudos pajėgų trūkumas;

2. Rašymas tik atitrūktinėmis progomis, tik atliekamu nuo kitų darbų ir interesų laiku;

3. „Sunkios sąlygos“, asmeniškumai, srovinis trynimasis, dažnokai pasitaikąs primityvumas bei smulkmeniškumas.

2. Organizacijos

Kokio nors vieno organizacinio vieneto, apjungiančio visus Kanadoje gyvenančius lietuvius, Kanadoje nėra. Esama net keliolikos lietuviškų organizacijų bei draugijų. Jos išskyrus vieną antrą — yra snūdžios kultūrinės veiklos atžvilgiu. Nėra susidariusi atitinkama kultūrinio veikimo atmosfera, nėra sąjūdinės dinamikos bei veržlumo. Čia yra mada ruošti vakarienes bei pobūvis, bet kad ir tos vakarienės ir pobūviai jau net rutiniškai lėkštaprogramiai. Organizacija turi būti tuo, kas yra daug daugiau negu tiktai mechaninis žmonių telkinys. Gera organizacija turi ne tik iškabą, popieriuje įstatus ir valdybą, bet (ir tai kaip tik svarbiausia) turi i kolektyvą cementuojantį dvasinį bendravimą, gyvą idėjinį turinį ir aiškų jo poveikį kasdienybės praktikai. Be to, čia gimęs ir augęs jaunimas dabar jau sudaro didoką Kanados lietuvių dalį, bet organizacijoms bei draugijoms tepriklauso mažas, palyginti, jaunimo nuošimtis. Tautiniai gyvybei bei kultūrai išlaikyti ypatingos reikšmės ir aktualumo reikalas: atkreipti daugiau dėmesio į jaunimą.

Visas lietuvių organizacijas bei draugijas Kanadoje galima sugrupuoti į dvi grupes: a. Patriotinės demokratinės ir b. „Progreyviosios“.

a) Patriotinės demokratinės lietuvių organizacijos yra šios:

1. Kanados Lietuvių Sąjunga, viena iš senesniųjų lietuvių organizacijų Kanadoje.

2. Kanados Lietuvių C. Taryba, įkurta Toronto lietuvių 1941 metais Lietuvos laisvinimo veiklai.

3. „Vyčiai“, Montreal lietuvių jaunimo organizacija. Beveik kiek vieną sekmadienį renkasi parapijos svetainėje, gvildena daugiausia pasaulėžiūrinius klausimus, vadovaudamiesi šūkiu: Dievui ir Tėvynei!

4. Lietuvių Tremtinių Gelbėjimo Komitetas Kanadoje. Šalia komiteto nuo 1948. I. 8 yra
specialus įgaliotinis emigracijos reikalams, kuriuo pakviestas dipl. agr. Pranas Rudinskas, buvęs Vokietijoje (Britų zonoje) ryšininkas prie karinės valdžios. Įgaliotinio Emigracijos Reikalams adresas: Pranas Rudinskas, 1027 Valiąuette Ave, Montreal Q., Verdun, Canada. Komitetui tuo tarpu trūksta lėšų šį darbą plačiau išplėsti Veikla gyvai reiškiasi informacijų teikimu: Amerikos ir Kanados lietuviai kreipdamiesi atsiunčia dolerį pašto ir raštinės išlaidoms, o tremtiniams Vokietijoje — nemokamai.

5. Šv. Kazimiero Labdaringa D-ja,

6. Nekalto Prasidėjimo Pan. Š venč. D-ja,

7. Montreal Šv. Onos Pašalpinė D-ja.

8. D.L.K. Vytauto Klubas. Turi nuosavą namą su šokių sale ir užeiga. Yra pašalpinis vyrų ir moterų skyrius — apie 600 narių. Klubas yra įsteigtas Toronte 1907m. lapkričio mėn. 29d. Materialiniu atžvilgiu klubas yra stiprokas. Kultūrinės veiklos atžvilgiu —- seniau buvęs gajus, turėjęs gražų chorą bei meno sekciją — nūdien apsnūdęs.

b) „Progresyviosios“ (arba „pažangios“) lietuvių organizacijos yra šios:

1. Sūnų ir Dukterų Kanados Lietuvių Savitarpinės Pašalpos D-ja. Kapitalas esąs 19.000 dolerių.

2. Lietuvių Literatūros D-ja,

3. Darbo Prgresyvinės Partijos Lietuvių Klubas,
4. Kanados Lietuvių Nacionalinis Komitetas.

Šios „progresyvios“ draugijos yra komunistų įtakoje bei sugestijoje: jos daugiau ar mažiau yra prokomunistinės. Draugijos rengia šokius, „parengimus“, „pažmonius“, pajų balius bei vakarienes.

3. Lietuvių katalikų parapijos

a) Lietuvių Kat. Parapija Montreal. Jai jau geroką laiką vadovauja veiklus lietuvis kun. Bobinas Lietuvybės palaikymui Kanadoje ši parapija yra labai reikšminga ir nuopelnais svari. Turi puikią parapijos salę lietuvių susirinkimams bei susibūrimams. Joje Kanados Lietuvių Sąjunga ruošia tradicinius N. Metų sutikimus. Parapija pasinešusi pasistatydinti sau naują bažnyčią.

b) Lietuvių Kat. Parapija Toronto. Per ištisus vienuolika metų ji buvo ir tebėra administruojama airio kunigo. Jo Emin. Toronto arkiv. kardinolas J. C. MvGuigan 1947. XII. 20 yra davęs Toronto lietuviams suprasti, kad jie neužilgo savo parapijoje turės lietuvį kunigą.

II. ATEITIES PERSPEKTYVOS

Lietuvių emigrantų (iš Vale. Europos DP) Kanadoje gausėja ir gausės; tuo patim gausėja ir gausės spaudos bendradarbių, iš vienos pusės, ir skaitytojų, iš antros pusės. Atsiras Kanadoje vis daugiau tokių, kurie galės gerų lietuviškų straipsnių ir net knygų parašyti. Būklė turėtų gerėti. Naujai atvykusiais — ne atskirai pavieniui imant, bet bendrai vidutiniškai — lietuviškosios kultūros reikalai rūpi žymiai daugiau negu tenai nuvykusiems 1927—32 metais. Iš seno (Europoje Įgyto) įpratimo jie lietuviškos spaudos labai greit pasiges. Ir Kanadoje ne tik Vokietijoje, tebeveiks dar nepriklausomos Lietuvos tradicija: pirkti ir skaityti laikraščius. Juk jau tėvynėje buvo populiarus šūkis: „Laukinis žmogus laikraščių neskaito“. Argi dabar į Kanadą emigravęs lietuvis tremtinys galėtų taip apkiautėti, kad jau galėtų gyventi net apsieidamas be lietuviškų laikraščių bei knygų?

Sakysim, iš Europos pagal jau šiuo metu esamas emigracijos galimybes atvyks apytikriai 6000 lietuvių tremtinių. Tad 9000 buvusių plius 6000 atvykusių lygu penkiolika tūkstančių. Atsargiai skaičiuodami sakysime, kad, pravedant propagandą bei paskatinamąją akciją, kas antras Kanados lietuvis skirs per mėnesį bent po vieną dolerį lietuviškiems laikraščiams bei knygoms pirkti. (Valdinės statistikos daviniais kanadietis per metus, vidutiniškai imant, svaigalams išleidžia 27 dolerius). Tada: (15.000 : 2) X 12 = 90.000 dol. per metus. Spausdinimo kalkuliacija pagal geriausią spaudos santyki (1/4 + 1/4 + 1/4 + 1/4) būtų: 22.500 dol. — autoriams, 22.500 dol. — leidėjams, 22.500 dol. spaustuvei ir 22.500 dol. platintojams. Tada jau iš plunksnos darbo (honoraro) galėtų pragyventi apie 15 žurnalistų bei rašytojų profesionalų. Svarbiausi veiksniai — autoriai ir skaitytojai. Kuo plačiau į Kanadą prasivertų lietuviams imigracijos durys, tuo proporcingai pagausėtų vienų ir antrų. Didėjant honorarams — kyla spaudinio kokybė: didėja tiražas — krinta kaina.

Naujieji ateiviai Kanadoje spaudos pasiges nuo pat pirmųjų dienų. Dabartinė kanadiškoji lietuvių spauda jų nepatenkins. Jų aptarnauti nebepajėgs ir Vokietijoje išeiną tremtinių laikraščiai. Viena, tolimas ir labai ilgai užtrunkąs spausdinių persiuntimas, o to padarinys — pasenusios žinios bei informacijos. Antra, V. Europoje gyvenančių tremtinių spauda neišsems Kanadoje gyvenančių lietuvių specifinių interesų bei reikalų. Kanados lietuviams jau šiandien būtinai reikalinga aukštesnio lygio kanadiška lietuvių periodika. Galėtų atsirasti ir kultūros bei literatūros žurnalas. Turėtų susikurti bent viena lietuviška leidykla. (Leidėjas turėtų turėti ne tik pradinio kapitalo, ne tik biznieriško sugebėjimo ir patyrimo, bet ir aukštesnio kultūros išmanymo bei patriotiškumo — neleisti grafomaniškos makulatūros).

Ligšioliniai lietuviai Kanadoje, o taip pat ir dabar atvykstą išvietintieji, gyvena arba pavieniui, arba atskiromis šeimomis, ar mažomis grupelėmis išsklidę po visą milžinišką teritoriją. Pavienis lietuvis ar šeima Kanadoje jausis savotiškai izoliuotas: svetimoje gamtoje, tarp svetimų žmonių, svetimoje pastogėje, ši izoliacija jį slėgs, iš lėto deformuos jo charakterį ir šaldys bei tolins nuo savo tautos reikalų. Tad yra aktualus neatidėliojamas būtinumas apjungti bei apsijungti į bendruomene, t. y., lietuviams solidariai susiorganizuoti. Gera spauda ir organizuotumas Kanados lietuviams yra taip reikalinga, kaip oras gyvybei išlaikyti. Būtinai reikalinga saugoti brangiausius tautos turtus: kalbą, religiją, savitą kultūrą ir esmingiausias tradicijas bei papročius. Sutelktinai ir suderintai per švietimą, spaudą ir apskritai kultūrine veiklą- turėtų būti einama Lietuvos keliu.

Organizuotumas ir spauda vaduotų iš izoliaciškumo ir neleistų atšalti savo tautos reikalų atžvilgiu. Visiems Kanados lietuviams — tiek katalikams, tiek lygiai socialistams, seniems ir jauniems, kitados atvykusiems ir po II Pasaulinio karo čia likimo atblokštiems — reikia susijungti į vieną tvirtą organizaciją, kuri turėtų konkrečią, detalizuotą ir gyvai realizuojamą programą.

IŠVADINĖS MINTYS

Lietuvių tremtinių emigracijos į Kanadą suintensyvėjimas yra didelės, reikšmės faktas ne tik tremtinių bendruomenei, bet ir visai lietuvių tautai. To akyvaizdoje būtinai reikia:

1. Puoselėti Kanadoje lietuvių kalbą bei kultūrą ir išlaikyti senus gražius lietuvių papročius šalia naujoj šalyj prigyjančių naujų. Neapleisti liaudies dainos, kurioje taip perregimai žėri vaiskus lietuviškumas.

2. Aktualus ir neatidėliojamas būtinumas Kanadoje esančiai lietuvių tautos daliai solidarizuotis į vieną tvirtą organizaciją.

3. Kanados lietuviams jau šiandien būtinai reikalinga aukštesnio lygio kanadinė lietuvių periodika.

4. Reorganizacijos ir veiklos planui nustatyti sušauktinas Kanados lietuvių bendrasis seimas (suvažiavimas).

5. Ypatingos reikšmės ir aktualumo reikalas: atkreipti daugiau dėmesio i lietuviškos kilmės jaunimą.

6. Kiekvienas lietuvis emigrantas turi visuomet likti ištikimas savo tau tai bei savo senajai tėvynei motinai: antroji (nors ir gera būtų), šiaip ar taip visuomet tėra tik pamotė.

Kanada, 1948. II. 7.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai