Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PENKTOJI DAILĖS PARODA NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Viesulas   
Paroda vyko 1974 vasario 9-17 Kultūros Židinyje, Bro-oklyn, N.Y. Vasario 16 šventės proga ir pažymint Kultūros Židinio atidarymą surengė šią parodą JAV Lietuvių Bendruomenės New Yorko apygardos valdyba. Paveikslams atrinkti jury: Aleksandras Vakselis, Č. Janusas, J. Rūtenis, K. Žo-romskis. Premijoms skirti Jury: Aleksandras Vakselis, A. Elskus, Č. Janusas, V. Kašubą, V. K. Jonynas, Lietuvių Fondo 1000 dol. premija paskirta Kazimierui Žoromskiui už paveikslą "Trečias matavimas". Lietuvių Bendruomenės New Yorko Apygardos pirmoji — 300 dol. premija paskirta Reginai Ingelevičienei už paveikslą "Kompozicija nr. 10", antroji — 200 dol. premija paskirta Vidai Krištolaitytei už paveikslą "Auka", be to, 100 dol. premija už lietuvišką tematiką paskirta Aleksandrai Vitkauskaitei-Merker už paveikslą "Koplytėlės". Kunigų Vienybės premija už religinį meną paskirta Pauliui Jurkui už paveikslą "Rūpintojėlis". Garbės pažymėjimai paskirti: 1. I. D. Griežei už triptiką "Prieš du milijonus metų", 2. J. Rūteniui už paveikslą "Vyturėlio giesmė", 3. P. Lapei už paveikslą "Kompozicija nr. 6", 4. J. Sodaičiui už paveikslą "Šauklys", 5. O. Paškevičienei už paveikslą "Vaisiai", 6. J. Paukštienei už paveikslą "Jaunas žvejas" .
Red.

Su lietuvių institucijų pradėtomis skirti premijomis, gal būt, būsime naujo vystymosi išvakarėse — tai gali įnešti tam tikro vitališkumo mūsų dailės gyvenime. Ar tai pakels bendrą kūrybinį lygį — sunku pasakyti. Bet aktyvus Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvių Fondo rėmimas dailės premijomis bus bent nauja paskata. Lietuvių Fondo ir Lietuvių Bendruomenės pastangos ta linkme yra sveikintinos.

Litaratūra jau bene virš dvidešimt metų turi įvairių kūrybinių paskatų premijų forma, o dailė panašaus dėmesio iki šiol neturėjo. Toj perspektyvoj šių metų Penktoji dailės paroda Kultūros Židinyje New Yorke — su netikėtom penkiom premijom ir dar pilnom rieškučiom garbės atžymėjimų — atrodo, kaip staigi perkūnijos liūtis po ilgos premijinės sausros . . .

Bendras parodos vaizdas pirmu žvilgsniu yra daugiau bendruomeninės veiklos, negu atrankinė meno paroda, kaip tai buvo galima tikėtis su dviejų jury komisijų sudarymu tam tikslui. Parodos vidurkio lygis yra žemesnis mūsų išeivijoj turimo dailės potencialo (nemažai gerų pajėgų dėl nuotolių ar dėl įvairių kitų, tur būt, skirtingų priežasčių, parodoje nedalyvavo). Tuo pačiu premijų bei pažymėjimų dosnumas šioje parodoje yra neproporcingas jos lygiui.

Paanalizavus 5-ją dailės parodą detaliau, joje būtų išskirtini, savo lygiu gal prašokantys kitus, Kazimiero Žoromskio ir Prano Lapės darbai.

Lapės du tapybos darbai šioje parodoje bene bus vieni iš stipriausių. Jie sukurti išskirtinai juoda-balta-pilka tonacijose — dramatiški, dinamiški, užangazuojantys. Savo kūrybine pakraipa tai būtų kūriniai daugiau ekspresyvaus ab s trakti zrao dvasioje. Techniškai jie neįmantrūs, bet kūrybiškai tiesūs, vibruojantys nemaža betarpiška tiesa žiūrovui. Iš dviejų darbų parodoje "Kompozicija" (Nr. 43) yra gal stipriausias ir įspūdžiu tiesesnis.

Žoromskio tapyba, laimėjusi aukščiausią premiją šioje parodoje, reikalautų detalesnės analizės. Dailininko išstatyta drobių trijulė, pakabinta triptiko forma, savo dydžiu ir technišku reiklumu yra imponuojanti grupė, bet pradžioj ji žiūrovą nustelbia. Nustelbia, nes ne iš karto yra aiškus dailininko tikslas tuose darbuose; bendrame siekime jausti prieštaravimo (tuo labiau, kad tik prieš pusmetį Corcoran galerijos parodoje dailininko dėmesys fej visai kita kryptimi: plakatų ir sienų reklamų piešinių stiliumi). Drobės yra sukurtos optinės ir toninės-nuo-taikinės problemos sankryžoje. Kadangi tos dvi vaizdinės problemos, kaip tapybinis uždavinys paprastai gryna forma yra tarpusaviame prieštaravime, toks pasirinktas kūrybinis principas yra kiek mįslingas. Neišvengiamai galutinai efektas ir lieka daliniame elementų tarpusavio paneigime.

Kiekvienoje iš išstatytų trijų drobių iš esmės yra spręstos dvi tos pačios vaizdinio meno problemos. Viena problema — tai optinių kontrastų vibracija, šiuo atveju naudojant įvairiaspalvių juostų sistemą. Tai yra uždavinys, kuris normaliai baigiasi retinos, akies "pokyliu", vibracijos pasigėrėjimu ar kartais nustelbimu. Antra problema — tai beveik nuotaikinės-toninės tapybos uždavinys, kurio įspūdis šiandieninėj tapyboj yra beveik amorfiškas, labai iš palengvo pulsuojantis, dažnai beveik beformis. Yra nemažai dailininkų, atsidėjusių išskirtinai vienai arba kitai problemai ar krypčiai. Kodėl šiuo atveju dailininkas panoro jungti tuos tariamai skirtingus uždavinius ir viena kitai abejingas pakraipas, — nėra aišku. Tačiau tų jėgų konflikte, atrodo, ir aiškėja nauja sintezė, kurios, dailininkas. reikia manyti, sąmoningai siekia.

Dešinėje Kazimieras Žoromskas, laimėjęs Lietuvių Fondo premiją, apačioje — Regina Ingelevičienė, laimėjusi LB New Yorko apygardos valdybos I-ąją premėją (nuotr. V. Maželio)




Vida Krištolaitytė, laimėjusi LB New Yorko apygardos valdybos II-ąją premiją, prie paveikslo "Baltas debesys" (aliejus, 1973; nuotr. Ronaldo Brunett)

Iš trijų drobių, tur būt, tiesiausiai atitinka savą vaidmenį "Toluma" Nr. 105), kur optinė problema dominuoja, o spalvų nuotaikinės mutacijos, lyg savo rūšies kontrapunktu, papildo, intensyvina įspūdį. "Trečais matavimas" (Nr. 107) savo įspūdžiu malonus ir išbaigtas, bet bene ryškiausiai iškelia kaip tik čia aptariamą dilemą, kuriai dailininko užsiangažuota. Bent čia rašančiam mažiausiai įspūdingas darbas tai "Šviesa yra spalva" (Nr. 106), kuris rodo daug darbo, bet mažai substancijos, nes yra ne visai konsekventiškas savo užmoju. Optinių juostų sistema ir jai prieštaraujančių judrių kaspinų grupės sudaro daugiau konfliktą nei sprendimą.
Aplamai paėmus, tai komplikuoti, bet įdomūs darbai, pareikalavę daug dvasinės bei fizinės įtampos ir daug
laiko jų atlikimui. Bendras darbų įspūdis — pulsuojantis ir erdvus. Tai yra stipriausi kūriniai šioje parodoje.
Imponuojantis yra figūratyvus Reginos Ingelevičienės aliejinės tapybos darbas "Kompozicija" (Nr. 10). Šiame darbe laikomasi tradicinės galvosenos, bet atlikta stipriai. Darbas rodo imponuojantį solidumą, ir kas jame užsimota, — yra atlikta gerai. Tai bus bene geriausias dailininkės darbas, kurį man teko- iki šiol matyti. Deja, trys kiti dailininkės darbai šioje parodoje toli gražu neprilygsta pirmajam.

Savo užmoju įdomus I.D. Griežės triptikas "Prieš du milijonus metų" (Nr. 9). To darbo užsimojimas rodo rimtą vaizdinę ambiciją ir subtilų vaizdinį uždavinį. Tačiau negalima sakyti, kad uždavinys yra pilnai išspręstas duotų trijų plotų ekspansijoje.

Vida Krištolaitytė beveik visuomet į savo darbus atneša daug dinamiškumo ir spalvinių elementų įtampos, bet josios šios parodos atrankoje be prieštaravimų ar vaizdinio konflikto būtų, tur būt, tiktai "Baltas debesys" (Nr. 36).

Elenos Urbaitytės darbuose yra rodomas kompetentiškas problemų apsprendimas, bet atlikime galima pasigesti daugiau dėmesio. Josios pasirinktas atrankus, beveik puristi-nis išraiškos būdas to tikrai reikalautų. Bene įspūdingiausia "Kompozicija" (Nr. 89).

Pažymėtinas Albino Elskaus aukšto profesinio lygio vitražo eskizas "Šv. Jonas Evangelistas" (Nr. 6). Malonūs, nors nepretenzingi Onos Paškevičienės "Natiurmortas" \: 59) ir Mykolo Paškevičiaus "Fantazijų" trijulė, bet pastaroji, nors turi įdomią kaligrafiją, nevisuomet vaizdiškai pateisinta.

Paminėti kai kurie Gražinos Krasauskaitės-Dragūnevičienės (Nr. 33) Jadvygos Paukštienės, Juozo Sodaičio, Aleksandros Vitkauskaitės-Mer-ker ir kitų darbai.

Tarp dimensionalių parodos darbų teko pastebėti Antano Mončio dvi įdomias mažo dydžio skulptūras. Abi gero lygio, bet bene labiau kondensuoto įspūdžio būtų bronzos "Kompozicija" (Nr. 53).

Aplamai skulptūros darbų grupė, kurioje netrūko ir sausų šaknų (driftvvood) mentaliteto, buvo be išimties netinkamai eksponuota. (Nepriklausomai nuo paties darbo lygio, joks darbas neeksponuojamas, paprasčiausiai padedant ant kafete-rijos staliukų . . .).

Parodoje dalyvavo 44 dailininkai su 109 darbais. Skaičiumi — tai geros apimties paroda. Bet realistiškai kalbant, vienuolika premijinių pažymėjimų tokioje parodoje, kur, jei paroda yra atrankinė, apie trečdalio eksponatų dėl savo lygio parodoje galėtų nebūti, — mano manymu, yra ne tik geros valios, bet ir vertybių infliacija.
Romas Viesulas





 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai