Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ADOLFAS JUCYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romas Zalubas   
Šių metų vasario 4 mirė profesorius Adolfas Jucys, pats žymiausias lietuvis fizikas, pagarsėjęs teorinės fizikos srityje visame pasaulyje. Jo mirtis buvo paminėta daugelyje mokslinių žurnalų.

A. Jucys gimė 1904 rugsėjo 12 Klausgalvų Medsėdžiuose, Salantų valsčiuj, Kretingos apskrityje. 1927 m. jis baigė Plungės gimnaziją ir 1931 m. gavo fiziko diplomą Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos -gamtos fakultete. 1933 m. pradėjo dirbti tame pačiame universitete laborantu. 1938 - 1940 m. jis specializavosi atominėje teorijoje pas prof. D. R. Hartree Anglijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1941 m. gavo daktaro laipsnį Vilniaus universitete už teorinę studiją neutralaus ir vieną kartą ioni-zuoto anglies atomo.

1939 m. jis pradėjo garsėti, kai išspausdino straipsnį "Self-Con-t Field with Exchange for Car-bon" žurnale "Proceedings of the Royal Society" (London). Šiuo savo darbu jis prisidėjo prie išvystymo metodo tyrinėti atominei struktūrai. Sis metodas buvo pasiūlytas Hartree 1928 m. ir modifikuotas Focko 1930 m. Kaip minėta, jis dirbo su Hartree Anglijoje. Vėliau 1949 -1951 m. su Focku Leningrade plėtė tą pačią teoriją, kuri dabar vadinama Hartree - Focko vardu. Tuo būdu jis bendradarbiavo su abiem pagrindinės atominės struktūros teorijos kūrėjais. 1944 - 1971 m. jis buvo teorinės fizikos katedros vedėju Vilniaus universitete. Jis taip pat 1945 -1948 m. buvo švietimo ministerijoj aukštinu mokyklų valdybos viršininku ir Vilniaus Pedagoginio Instituto direktoriumi. 1953 m. buvo išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos tikruoju nariu, kur ėjo įvairias pareigas iki pat mirties.

N e eitos pareigos, bet jo pasiekimai mokslinėje kūryboje padarė jį didelį žmogų. Jis yra pirmas lietuvis, kuris savo talentu iškilo į pasaulyje pirmaujančius mokslininkus. Šį savo teigimą noriu patvirtinti Brian R. Judd, Johns Hopkins universiteto profesoriaus žodžiais, kuris irgi yra vienas iš žymiausių teoretikų toje srityje. "Journal of the Optical Sodely of America" jis rašo: "1952 m. jis (Jucys) buvo milžiniško darbo pradiniame etape, tai yra faktinai pats vienas turėjo įkurti teorinės fizikos mokyklą Lietuvoje. Pagrindinė jo darbo sritis buvo atominės struktūros teorija. Profesorius Jucys buvo vienas iš pačių pirmųjų fizikų, kuris suprato didžiulę reikšmę Racah teorijos. Jo darbai, kaip išskaičiuoti dviejų elektronų Breit sąveikos efektą atominės energijos stoviams, suvaidino didžiausią rolę išaiškinant mažus energijos pasistūmimus sudėtingame spektre. 1960 m. jis su I. B. Levinsonu ir V. V. Vanagu išspausdino knygą Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas (Ma-thematical Apparatus of the Theory of Angular Mementum). Ta knyga tyrinėja grafinės ir topologinės technikos naudingumą apskaičiuoti sistemų su sujungtais judėjimo kiekio momentais. Šita technika, kurios galimybės dar ir dabar tebėra tyrinėjamos, sukėlė revoliucinį pasikeitimą teorinėje atominėje spektroskopijoje; ji labai reikšmingai prisidėjo prie greito šios mokslo šakos išsivystymo per šeštąjį dešimtmetį. Po to sekė dar dvi knygos: Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje (Theory of Angular Momentam in Quantum Mechanics), jo su Ban-dzaičiu 1965 m., ir Atomo teorijos matematiniai pagrindai (Mathemati-cal Foundations of Atomic Theory), su Savukynu 1973 m. Šios abi knygos parodo profesorių Jucį pačioje aukštumoje. Nauji ir nenumatyti atominės teorijos aspektai yra išvystyti, įskaitant ir Lie grupių teorijos pritaikymą. Prieš mirtį jis buvo universaliai pripažintas vadovaujančiu asmeniu teorinėje atominėje spektroskopijoje".

Kitas pasaulio garsenybė šioje srityje prof. U. Fano, fizikos katedros vedėjas University of Chicago, žurnale "Physics Today" savo straipsnį apie A. Jucį baigia šiuo sakiniu: "Jo gilus supratimas, vadovavimas daugeliui ir jo mokslinis integralumas padarė jį universaliai vertinamą ir mylimą mokslininką".

Aukščiau suminėti yra patys žymiausi jo darbai. Beveik visus darbus jis skelbė kartu su savo mokiniais, tuo būdu iškeldamas ir savo mokinių vardus. Jis yra išspausdinęs apie 300 straipsnių įvairiuose moksliniuose žurnaluose. Čia suminėsiu kai kuriuos iš tų žurnalų: Lietuvos Fizikos Rinkinys; Mokslų Akademijos Darbai; Optika i Spektroskopija; International Journal of Quantum Che-mistry; Proceedings of the Royal Society (London); Žurnal Eks-perimentalnoi i Teoretičeskoi Fi-ziki; Colloaue du Centre National de la Recherche Scientifiąue; Ad-vances in Chemical Physics ir kiti. Mūsų jaunesniųjų fizikų informacijai galima paminėti, kad Jucio vardas Vakarų literatūroje randamas dviem formomis: Jucys ir Yutsis. Tai todėl, kad kai kurie jo darbai buvo spausdinami kiriliniu alfabetu rusų kalba, tai po dvigubos transliteracijos angliškai buvo išversta Yutsis.
A. Jucys prižiūrėjo daugiau kaip 50 ruošiamų daktaro laipsniui disertacijų ir paruošė daug teoretikų fizikų. Iki pat mirties jis vadovavo jo paties įkurtai Vilniuje teorinės fizikos mokyklai, kurios vardas yra žinomas pasaulyje panašiai, kaip ir garsios teorinės fizikos mokyklos Hebrajų universitete Jeruzalėje.

A. Jucys dalyvavo įvairiuose fizikos mokslininkų suvažiavimuose Vakarų ir Rytų kraštuose, kur darydavo pranešimus apie savo naujausius tyrinėjimus. 1969 m. jis buvo pirmininkas ir vienas iš organizatorių pirmojo Tarptautinio elektroninio atomų ir molekulių sluoksnio teorijos simpoziumo Vilniuje. Jis buvo taipgi vienas iš redaktorių to suvažiavimo darbų.

1972 rugpiūčio mėn. A. Jucys lankėsi JAV ir dalyvavo III Tarptautinėje atominės fizikos konferencijoje Boulder, Colorado. Ten jis padarė pranešimą "Ab Initio skaičiavimai atominės energijos spektro", kuris yra išspausdintas konferencijos darbuose. Ta proga jis aplankė ir National Bureau of Standards, Wash-ington, D.C, kur ir aš dirbu. Kadangi Bureau turi pačius moderniškiaušius instrumentus atomų spektrams tyrinėti, jo noras buvo išplėsti bendradarbiavimą tarp jų grynai teorinės ir mūsų mišrios, teorinės ir eksperimentinės, grupės, kad būtų galima tikrinti teorijos teisingumą ir pritaikomumą. Taigi, prieš du metus jis čia entuziastingai dėstė savo ir savo kolegų Vilniaus teorinės fizikos mokslininkų planus dėl tolimesnio atomo struktūros tyrinėjimo. Deja, tų planų nebebuvo jam lemta įvykdyti. Tačiau jo knygos ir gausūs straipsniai padarė didelį įnašą į teorinę fiziką. Jo vardas dar bus ilgai cituojamas naujų tyrinėtojų.

1. Encyclopedia Lituanica2, 553 (1972).
2. U. Fano, Physics Today 27, No. 6, 72 (1974).
3. A. Jucys, Proceedings of the Royal Society (London) Al 73, 59 (1939).
4. B. R. Judd, Journal of the Optical
Society of America 64, 1026 (1974).
Romas Zalubas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai