Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BAIGUS KURŠAIČIO ŽODYNO LEIDIMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.J.S.   
Vokiečių leidykla Vandenhoeck & Ruprecht Gottingene baigė leisti žodyną Alexander Kurschat: LITAU-ISCH — DEUTSCHES WORTER-BUCH — Aleksandras Kuršaitis: LIETUVIŠKAI - VOKIŠKAS ŽODYNAS. THESAURUS LINGU AE LITUANICAE. Iš pradžių buvo numatyti trys šio žodyno tomai, bet prisireikė ir ketvirtojo tomo. Pastarasis tomas prasideda žodžiu sukaktuvininkas ir baigiasi žodžiu žvizdras, apima 474 puslapius (2305 -2778). Jo kaina — DM 155. Pirmasis tomas išėjo 1968 m., antrasis — 1970, trečiasis — 1972 m., ketvirtasis — 1973 m. Žodyno redaktoriais žymimi prof. Wilhelm Wiss-mann (Munchen) ir prof. Erich Hof-mann (Kiel). Tačiau pirmasis mirė dar prieš pirmojo tomo pasirodymą (1966.XII.21). Tad faktiškai redakcinio darbo našta teko prof. E. Hof-mannui. Talkino filologė dr. Hertha Krick, o taip pat autoriaus sūnus Arminas Kuršaitis (Armin Kurschat). Žodynas spausdintas Austrijoj.

Šiame žurnale pirmasis žodyno tomas buvo aptartas 1969 kovo numery, pateikiant žinių apie autorių, žodyno atsiradimo istoriją ir jo pobūdį. Antrąjį ir trečiąjį tomus analizavo germanistas ir lituanistas proi. Antanas Klimas (Aidai, 1972, Nr. 3, 118 -120; 1973, Nr. 5, 233 - 234), kuris šį žodyną ypač įvertino kaip "neįkainuojamą Mažosios Lietuvos šnekamosios ir rašomosios lietuvių kalbos turtų aruodą". Džiaugdamiesi šio monumentalaus 2778 puslapių (po dvi skiltis petitiniu šriftu) veikalo užbaigimu, norime dar kartą pabrėžti jo reikšmę ir suglaustai priminti, kas jau anksčiau buvo rašyta ir kas lygiai galioja paskutiniajam tomui.

Žodyno autorius Aleksandras Kuršaitis (1857 - 1944) buvo sūnėnas žymiojo kalbininko Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Fridricho Kuršaičio (1806 - 1883), nusipelnusio lituanistikai lietuvių kalbos gramatika (1876) ir žodynais: vokiškai -lietuvišku (1870 - 74) ir lietuviškai -vokišku (1883). Sekdamas savo dėdę, ir A. Kuršaitis atsidėjo lituanistikai. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, jis nuo 1884 m. pradėjo mokytojo darbą Tilžės gimnazijoj, kur vadovavo vadinamajam Lietuvių kalbos seminarui — vienuolikai stipendininkų lietuvių, besimokiusių lietuvių kalbą. Nuo 1898 m. A. Kuršaitis vadovavo ir lituanistinei draugijai Die Litau-ische - Literarische Gesellschaft ligi jos uždarymo 1925 m., redagavo šios draugijos leidžiamą organą (Mitteilungen der Litauischen Literari-schen Gesellschaft). Šiame leidinyje jis paskelbė medžiagos iš lietuvių etnografijos ir tautosakos, straipsnių iš jų kultūros istorijos. Savo darbui mokykloje parengė trijų dalių "Li-tauisches Lesebuch" ("Lietuvių kalbos skaitymo knyga"): pirmoji dalis (1911) ir antroji (1912) yra skaitiniai, o trečioji (1913) — žodynėlis.

Daugiausia Aleksandras Kuršaitis atsidėjo lietuvių kalbos žodyno reikalui. Beveik visą savo gyvenimą tuo tikslu jis rinko žodžius. Lankėsi ne tik Rytų Prūsijos bei Mažosios Lietuvos vietose, bet ir Seinuose. Vilniuje, Kaune. Buvo susipažinęs su vysk. A. Baranausku, J. Kairiūkščiu, P. Vileišiu ir kitais. Užmezgęs ryšį su kalbininkais J. Jablonskiu. J. Balči-koniu, naudojosi jų patarimais bei pagalba.

Išleistasis A. Kuršaičio žodynas, apytikriai skaičiuojant, apima per 100,000 žodžių. Savo žodynui autorius sunaudojo senuosius mūsų raštijos paminklus, bendruosius bei specialiuosius žodynus (ligi 1938 m.), lietuvių kalbos gramatikas ir kitus leidinius, pagrindinius mūsų literatūros klasikus, npt kai kuriuos D. Lietuvos periodinius leidinius. M. Lietuvoje ir Vokietijoje išleisti leidiniai, atrodo, panaudoti beveik visi. Gausiai duodama ir tokių barbarizmų, kurie jau seniai iš mūsų kalbos išveisti (naudojamasi tokiais barbarizmais ir posakiuose, kuriais atitinkami žodžiai aiškinami). Nemažai duodama ir tokių naujadarų, kurie neprigijo. Tai teikia žodynui daugiau istorinį pobūdį, ką konstatuoja ir pats žodyno redaktorius prot. E. Hof-mannas: "Šis žodynas užpildo vieną spragą indoeuropiečių kalbotyroj. Nepaisant lietuvių kalbos reikšmingumo indoeuropistikai, ligi šiolei nebuvo žodyno, kuris — vokiškame vertime — sujungtų praeities ir dabarties lietuvių kalbą". Šiuo atžvilgiu A. Kuršaičio žodynas turės savitą vietą šalia A. Senno ir A. Salio ( pradėto su M. Niedermannu ir F. Brenderiu) taip pat lietuviškai - vokiško "Lietuvių rašomosios kalbos žodyno" (5 tomai, 3311 puslapių), baigto leisti tais pačiais 1968 metais, kai buvo pradėtas A. Kuršaičio žodyno leidimas.

A. Kuršaičio žodynas specifiškai reikšmingas ir tuo, kad jis dokumentuoja Mažosios Lietuvos lietuvių kalbą. Tai ypač iškėlė A. Klimas: "15 tikrųjų A. Kuršaičio žodynas yra ne tiek visos Lietuvos senųjų ir dabartinių laikų lietuvių kalbos lobynas, kiek savitas, beveik pilnas Mažosios Lietuvos senosios ir Kuršaičio laikų šnekamosios kalbos veidrodis. Nie-kas kitas ir niekad tokio žodyno — ypač kas liečia šnekamąja kalbą — negalės parašyti, nes visiškai pasikeitė Mažosios Lietuvos tiek politinis, tiek etnografinis - kalbinis veidas. Aibė skolinių kaip tik ir atspindi prieškuršaitinių ir Kuršaičio laikų šnekamąją kalbą tame svarbiame lietuvių kalbos plote" (Aidai, 1972, Nr. 3, p. 118).

Žodynas išleistas toks, koks buvo autoriaus parengtas. Kaip žodyno redaktorius prof. E. Hofmannas įsakmiai pabrėžė, atrodė, jog rankraštį reikia nekeičiant spausdinti, kad nebūtų paneigtas originalumas šio prūsų lietuvio paskutinio darbo, atlikto prūsų - lietuvių žemėje. Kadangi žodynu beveik išskirtinai naudotis kalbininkai specialistai, tai galima prileisti, kad jie nebus suklaidinti nė ten, kur autorius nevisai kritiškai savo medžiagą pateikė.

Paskutiniajame tome redaktorius prof. E. Hofmannas rašo: "Mane dabar pripildo palengvėjimo ir pasitenkinimo jausmas, kad šis A. Kuršaičio gyvenimo veikalas — vieno žmogaus dešimtmetinis darbas —jau pilnai išspausdintas". Savo ruožtu mes, lietuviai, džiaugdamiesi šio kapitalinio leksigrafijos veikalo išspausdinimu, dėkingi esame tiek jo redaktoriams su talkininkais, tiek Vandenhoeck & Ruprecht leidyklai, kuri ėmėsi tokio nepelningo užmojo, tiek vokiečių mokslinių tyrinėjimų draugijai Deutsche Forschungsge-meinschaft, kuri parėmė šio žodyno išleidimą.
A.J.S.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai