Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TREČIAS ŽVILGSNIS Į MERKURIJŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Radžius   
Belėkdamas orbitoje aplink saule, amerikiečių erdvėlaivis Mariner 10-sis jau trečią kartą praskrido pro Merkurijaus planetą. Jis buvo paleistas iš Cape Kennedy bazės 1973 lapkričio 3 d. Veneros kryptim. Šią planetą jis pasiekė kitų metų vasario 5 d. ir suteikė mokslininkams vertingų duomenų apie jos atmosferą. Be to, Veneros gravitacinis laukas pakoregavo erdvėlaivio trajektoriją, kad jis atitinkamam atstume praskristų pro Merkurijų. Čia jau galime sakyti, vienu šūviu du zuikiai buvo nušauti, ir Venera, ir Merkurijus. Pastarąjį Mariner 10-sis pasiekė 1974 kovo 29 d. ir nulėkė aplink saulę.

Po maždaug nepilno pusmečio, apsukęs saulę, erdvėlaivis vėl prisiartino prie Merkurijaus 1974 rugsėjo 21 d. Trečią kartą Mariner praskuto netoli planetos paviršiaus Š.m. kovo 16 d. Tikrai netoli. Vos 200 mylių atstu. Tai buvo iš visų trijų pats artimiausias praskri-dimas, suteikęs mokslininkams dar daugiau žinių apie planetos paviršių ir magnetinį lauką. Žinoma, kiekvienas praskridimas suteikė po glėbį vertingų duomenų. Bet dabar planetos paviršių galima tiksliau įžvelgti, nes fotografijos daug ryškesnės ir daugiau detalių atskleidžia. Iš trečiojo praskridimo gauta daugiau kaip 300 nuotraukų. Jose galima išskirti objektus iki 500 jardų dydžio. O paviršiaus bruožuose, kraterių, kalnagūbrių bei įdubimų charakteristikoje atsispindi planetos istorija, jos paviršiaus sudėtis.

Magnetinis laukas jau buvo pastebėtas per pirmąjį Mariner 10-jo praskridimą pro Merkurijų. Bet tada dar negauta pakankamai duomenų spręsti, ar tai tikrai magnetinis laukas ar saulės vėjo poveikio išdava. Antrasis praskridimas buvo daugiau skirtas paviršiaus fotografavimui, tad jokių magnetinio lauko studijų nedaryta. Trečiojo praskridimo metu, be fotografavimo, daug dėmesio skirta magnetinio lauko matavimams, kurie išblaškė bet kokias abejones. Pasirodo, kad magnetinis laukas supa planetą. Nestiprus, tiesa. Apie 40 kartų silpnesnis už žemės magnetingumą, bet saulės vėją jau nusuka į šalį.

Dar nėra žinoma, kas yra Merkurijaus magnetingumo priežastis. Jeigu jo branduolys yra skystas, kaip žemės, tai magnetinį lauką gali sukelti tokio branduolio dinamo akcija. Gali būti ir kita galimybė. Gal Merkurijaus plutoje yra daug stipriai įsimagnetinusių medžiagų. Ir to gali pakakti magnetiniam laukui aplink planetą susidaryti.
Iš mechaniškosios pusės žiūrint, trečias praskridimas nebuvo visai sklandus. Dvi dienos prieš pasiekiant artimiausią nuo planetos tašką, kada jau buvo laikas įjungti foto aparatus ir pradėti fotografavimo darbą, Mariner 10-sis visai neklausė iš žemės siunčiamų komandų. Pasirodė, kad jo pagrindinė antena buvo nusisukusi į kitą pusę ir negalėjo priimti jam siunčiamų signalų. Tik atlikus komplikuotus erdvėlaivio manevrus, antenos pozicija buvo atstatyta, ir visa aparatūra toliau tinkamai veikė.

Turėjo bėdų Mariner 10-sis ir

anksčiau. Kai jau erdvėlaivis buvo erdvėje, kai išsiskleidė jo antenos ir saulės celių rėmai, jokiu būdu neįsijungė televizijos kamerų šildymo įrengimai. Jie reikalingi, kad erdvės šaltis nedeformuotų lęšių. Tada fotografijos išeitų blogos. Bet šaltis, atrodo, jokios įtakos neturėjo. Be to, Mariner "pametė" savo "tape recorderį" ir beveik išeikvojo dujas, kuriomis kontroliuojama erdvėlaivio padėtis skridimo metu.

Trečias Mariner 10-jo prisiartinimas prie Merkurijaus buvo jau paskutinis naudingas praskridimas pro planetą. 1100 svarų sveriąs erdvėlaivis, atrodąs lyg koks vabzdys, tapęs maža planeta, ir toliau suksis aplink saulę, bet nebus daugiau sekamas ir iš jo nebus jokios naudos. Savo darbą Mariner 10-sis jau atliko.

Erdvėlaivį sekti buvo pavesta trims didelėms NASA erdvės stebėjimo stotims: Goldstone Kalifornijoj, Canberros Australijoj ir Madrido Ispanijoj. Kiekviena iš jų turi po dvi radijo antenas — lėkštes. Viena 210 pėdų diametro, kita 85 pėdų. Gautus iš Mariner 10-jo duomenis šios stotys perduodavo į Sprausminių variklių laboratoriją (Jet Propulsion Laborator) Pasadena Kalifornijoj, kur mokslininkai juos analizuoja.
A. Radžius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai