Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1975 METAI PDF Spausdinti El. paštas
Valančiaus ir Čiurlionio metai
Ne vieną kartą buvo iš anksto kuriems nors metams suteikiamas specialus vardas, norint atkreipti visuomenės ypatingą dėmesį į kurią nors sukaktį ar kurį nors uždavinį. Žinoma, dažnai tiems metams nelengvai sekdavosi savo vardą pateisinti. Todėl pastaruoju metu ir nebebuvo skubama metų iš anksto "krikštyti". Praeitieji 1975-ji metai oficialiai nebuvo pakrikštyti jokiu vardu. Tačiau jie savaime tapo Valančiaus ir Čiurlionio metais — taip gyvai visuomenė atsiliepė į šių dviejų mūsų didžiųjų vyrų istorines sukaktis.

Vysk. M. Valančiaus 100 metų mirties ir M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečio sukaktis laisvojo pasaulio lietuviai minėjo visus praeitus metus, vienur anksčiau, kitur vėliau, ir atskirai, ir abi drauge. Didžiosiose kolonijose buvo net po kelis minėjimus. Vasaros stovyklose ir įvairiuose suvažiavimuose Valančius ir Čiurlionis buvo taipogi prisimenami paskaitomis ar meninėse programose. Tiesiog būtų neįmanoma čia visus tuos minėjimus išskaičiuoti.

Iš M. Valančiaus minėjimų išskirtina Lituanistikos Instituto Chicagoj XI.16 surengta akademija. To paties instituto iniciatyva ir dr. M. Morkūno parama buvo perspausdinta A. Aleknos 1922 m. išleista monografija apie Valančių, pridėjus istoriko V. Trumpos puikų įvadą ir trijų dar nespausdintų dokumentų vertimą.

Itin gausu buvo Čiurlionio minėjimų. Tarp kelių jo minėjimų Chicagoj pažymėtinas Museum of Contemporary Art IX.26 surengtas minėjimas, kuriame jo tapybą apibūdino to muziejaus kuratorius Ira Licht, o pianistas A. Kuprevičius atliko jo kūrinius. New Yorke Kultūros Židiny X. 18-19 surengtoj Čiurlionio šventėj programą sudarė iškilmingas vakaras su V. K. Jonyno ir V. Strolios paskaitomis ir jo muzikos kūrinių koncertas, kurį atliko keturi apylinkės chorai, pianistė A. Kepalaitė ir Iz. Vasyliūno suorganizuotas styginis kvartetas. Toronte IX.27 Čiurlionis paminėtas, pasikvietus iš Clevelando Čiurlionio ansamblį. Daugely minėjimų buvo surengtos jo paveikslų reprodukcijų parodos (Los Angeles tokia paroda buvo amerikiečių Camera galerijoj). T. ir dr. J. Bogutai sudarė atitinkamą Čiurlionio paveikslų skaidrių ir muzikos pynę, kuri buvo rodoma Dainavoj ateitininkų jubiliejinėj stovykloj ir vėliau Chicagoj. Muzikų ir vargonininkų sąjunga paskelbė konkursą, kuriame premijas laimėjo J. Gaidelis už "Lietuvišką rapsodiją", V. Kerbelis — "Lietuvišką siuitą", sesuo Bernarda — "Fantaziją lietuviškomis temomis" (premijų mecenatas — dr. J. Lenktaitis). Specialaus komiteto užsakymu A. Rannit anglų kalba parašė Čiurlionio monografiją, kuri dar nespėjo pasirodyti.

Lietuvoj Čiurlionis buvo taip pat su didele pagarba paminėtas. Jo gimimo šimtinei buvo Vilniuj skirti iškilmingas vakaras, respublikinė dailės paroda, sąjunginė mokslinė konferencija. Čiurlionio dailės kūrinių paroda surengta Tretjakovo galerijoj Maskvoj. Rytų Vokietijoj išspausdinta G. Vaitkūno parašyta Čiurlionio monografija. Paskelbta rimtų studijinų straipsnelių. Deja, nė šia proga neišsiversta be įprastinės propagandos, nors, rodos, jai užtenka vietos ir kitur. Iškilmingajame Čiurlionio minėjime Vilniuj IX.22 buvo skelbiama, kad Lietuvos buržuazijai jo menas buvo "svetimas, nesuprantamas" (kultūros ministras L. Šepetys), kad rusai pirmieji jį įvertino ir jam padėjo, "padarė tai, ko nesugebėjo ir nenorėjo padaryti buržuazinė Lietuva" (dailininkų s-gos pirmininkas J. Kuzminskis), kad tik "Tarybų valdžios dėka" jo kūriniai susilaukė "išimtinos globos, tapo visiems prieinami" (kompozitorių s-gos pirmininkas V. Laurušas; visi cituojami iš "Tiesos", 1975.IX.23). Net mokslinėj konferencijoj, skirtoj Čiurlionio gimimo šimtosioms metinėms, buvo panašaus porinimo ir tikros veidmainystės: piktintasi A. Dambrausku-Jakštu, kam jis nesuprato Čiurlionio dailės, bet nė žodeliu nebuvo užsiminta, kad net ištisą dešimtmetį sovietinėj okupacijoj Čiurlionio dailė buvo visai ignoruojama. Reikėjo iškovoti leidimą praregėti Čiurlionio kūrybos "liaudiškumą", kad būtų galima susidomėti jo daile.

Čiurlionio sukakčiai pavyko išsirūpinti net "sąjunginę" (t.y. Sovietų Sąjungos) jubiliejinę komisiją. Priešingai, Valančiaus sukaktis Lietuvoj buvo išvis neminima. Šiaipjau ten sukaktys itin rūpestingai prisimenamos, net kas dešimt metų, pvz., bent paprastu straipsniuku paminima 90 ar 110 gimimo sukaktis ir ne taip jau žymių rašytojų ar kitų kultūros veikėjų. Negalėjo atsitiktinai likti pamirštas nė Valančius: ir dabar ten jis pripažįstamas mūsų grožinės prozos pradininku. Jei vis dėlto Lietuvoj Valančiaus sukaktis praėjo visiškoj tyloj, tai tik dėl to, kad nebuvo gauta rusų leidimo jam paminėti, kad būtent buvo tiesiog uždrausta jį jubiliejiškai pagerbti. Ne be pagrindo: nors ir kaip būtų buvę ribojamasi tik literatūriniu Valančiaus vertinimu, vis vien jis savaime būtų iškilęs ir kaip savosios tautos švietėjas, auklėtojas ir kovotojas rusų okupacijos sąlygomis. Rusai negalėjo lietuviams leisti vyskupą M. Valančių pagarbiai minėti. Bet tai ir rodo, kokia mūsų tautos padėtis Sovietų Sąjungoje — kaip ribota jos laisvė šlovinamoje "tautų šeimoje".

Tad, gal būt, neatsitiktinai kaip tik šiais Valančiaus metais pernai spalio mėn. Lietuvoj išėjo naujas pogrindžio leidinys "Aušra". Tęsdama 1883 m. pasirodžiusios "Aušros" numeraciją, naujoji "Aušra" įsakmiai pabrėžia, kad ji imasi to paties uždavinio — gaivinti tautinę sąmonę. Leidėjų Pratarties žodis taip būtent ir pradedamas:

Beveik po šimto metų vėl iš naujo pasirodo "Aušra". Lietuvos istorija tarsi pasikartoja, — carinė okupacija pasikeitė į tarybinę. Iš naujo iškilęs pavojus lietuvių tautos egzistencijai. Pavojuje atsidūrė ypatingai dvasinės vertybės: tikėjimas, dora, kalba, literatūra ir visa lietuviškoji kultūra. Mūsų tautos priešai ir į jos ateitį toliau neįžvelgia vaikai ruošia tautai pražūtį. Šito siekiama klasta, melu ir apgaule. Planingai ir maskuotai Lietuva dvasiškai žlugdoma ir fiziškai naikinama. Dalis tautos nepastebi šios nelaimės ir nesirūpina gresiančiu pavojumi. Kartais nesuprasdami, o kartais dėl duonos kąsnio jie tampa tautos engėjų talkininkais.
Todėl ir naujosios "Aušros" programa, leidėjų žodžiais, "lieka tokia, kaip ir prieš šimtą metų". Būtent:

1. "parodyti lietuviams praeitį", nes "šiandien stengiamasi nutylėti didvyriška Lietuvos praeitis"; "mūsų mokyklose taip mažai vietos skiriama senovės Lietuvos istorijai, taip skurdžiai leidžiama istorinė literatūra ir ta pati cenzorių yra negailestingai žalojama, o prieš karą išleisti Lietuvos istorijos vadovėliai rūpestingai naikinami";
2. "teisingai įvertinti dabartį", nes "nutylima ne tik tautos praeitis, bet ir tamsiosios šiandieninio gyvenimo pusės. Kalbama apie augančius miestus, didžiuojamasi kurortais ir augančiomis gamyklomis, bet tylima apie besiplečiantį nusikalstamumą, lagerius ir siaubingas ligas";
3. "padėti įsivaizduoti ateities Lietuvą", nes "mažai kas tinkamai rūpinasi ir Lietuvos ateitimi, ypač jos dvasinės kultūros vertybėmis . . . Ištižusią, materialinėmis gėrybėmis besisotinančią ir girtuokliaujančią tautą nesunku nutautinti ir sunaikinti".

Pabrėžiama, kad "Aušra" nekurstys tautinės neapykantos ir nesieks politinių tikslų — "sukelti revoliuciją ar grąžinti kapitalistinę santvarką". Bus laikoma savo uždaviniu "ir sunkiaisiais laikais gaivinti lietuvio dvasią, ugdyti tautinį susipratimą, tautos dorovingumą, skatinti visokeriopą pažangą". Tikimasi paramos iš visų, kurie "nuoširdžiai myli Lietuvą, nepaisant įsitikinimų, partiškumo pareigų", kadangi "šiandien net daugelis atsakingų pareigūnų nenustoja mylėti savo Tėvynės ir, kiek galėdami, rūpinasi jos gerove".

Tai tik šiame naujosios "Aušros" pirmajame numery paminėtas ir vysk. M. Valančius. Straipsnis apie Valančių čia yra pats centrinis.
Iškilmingas Čiurlionio sukakties Lietuvoje atšventimas negali uždengti tos tikrovės, kurią liudija uždraudimas paminėti Valančiaus sukaktį ir pogrindžio "Aušros" pasirodymas. "Keleivis" savo vedamajame (1976.1.6), komentuodamas "Aušros" pasirodymą, taip vaizdžiai išsakė:

Štai — vėl tų pačių rusų okupacija, nors Maskvos caras dabar ir tituluojamas generaliniu sekretoriumi.
Vėl Lietuvos teritorijoje rusų kariuomenė, nors ir bolševikinė.
Vėl mūsų žmones senoviškai gąsdina rusų žandarai, nors jie dabar vadinasi ne kokiais "zemskiais", o KGB.
Vėl laisvos minties lietuviškos spaudos draudimas ir persekiojimas.
Vėl atgijusi knygnešių veikla.
Vėl juos gaudantieji komunistinių rusų šnipai ir savi išdavikai.
Vėl politinių ir religinių veikėjų teismai, kalinimai ir trėmimai į Sibirą.
Ir vėl kovai dėl lietuvių tautos dvasinio atgimimo, dėl jos kultūrinės ir politinės laisvės — pradėta slaptai leisti "Aušra", kaip ir 1883 metais . . .

Knygos laisvajame pasaulyje
Praeitieji metai buvo gana derlūs įvairios rūšies knygomis laisvajame pasaulyje.
Pirmiausia dėl jos išskirtinės reikšmės kreipiame dėmesį į "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" II tomą, kuris perspausdino šio leidinio 8-15 numerius. Laikraščiuose jau skelbiamas "LKB Kronikos" 20-sis numeris.

Marija Ambrozaitienė        Mėlynoji mergaitė (emalis ant vario)
 

Grožinės literatūros leidinių pernai išėjo mažiau, negu kitais metais išeidavo. Po antrą eilėraščių rinkinį išleido A. Radžius ("Baltas mėnulio miestas") ir Z. Tenisonaitė ("Šviesos iliuzijos", su kuriomis, atrodo, nereikėjo skubėti). Debiutinius poezijos rinkinukus išleido VI. Butkienė-Čekonytė ("Išmarginta drobė") ir jaunosios kartos atstovė T. Pautieniūtė ("Lyg nebūtų rytojaus"). Dr. S. Aliūnas (Al. Baronas) paskelbė trečią humoristinių eilėraščių knygą "Alijošiaus lapai". "Draugo" konkurse premijuotas romanas — J. Gliaudos "Pagairė". E. Cinzo antrasis romanas — "Raudonojo arklio vasara" (autorius savo pirmąja knyga parodė neabejojamą talentą, bet vargu ar su šia knyga padarė pažangą). Alb. Baranauskas išleido pirmąją dalį užsimotos trilogijos "Rudenys ir pavasariai" (pirmoji dalis kelia klausimą, ar plotis reikš ir gylį). A. Norimo romanas "Miršta tik žmonės" yra sklidinas patriotizmo, bet stokoja meninės jėgos. Šiaip liesoką šių metų literatūrinį įnašą praturtino M. Katiliškio novelių rinkinys "Apsakymai". Anatolijus Kairys išleido scenos veikalą "Trys komedijos". Dr. A. Rukša išvertė Vergilijaus "Bukolikas. Georgikas". P. Gaučys sudarė anglų rašytojų novelių rinkinį "Anglų novelė". Į latvių kalbą J. Zarinš išvertė Al. Barono "Mėnesieną", antrašte "Mana sieva, mana dels" (Mano žmona, mano sūnus).

Dailės leidinių pernai išleista J. Girniaus redaguota monografija "Adomas Galdikas" (su M. Galdikienės, L. Andriekaus, V. Vizgirdos straipsniais ir su Waldemar George 1931 m. paskelbto essay vertimu; 48 spalvotos ir 153 vienspalvės reprodukcijos). Anglų kalba pasirodė F. Whitaker parašyta monografija "Puzinas" (redakcijos šis leidinys dar nepasiekė). Danijoj Klaus Roedel ekslibrisų leidykla išleido V. E. Vengrio parengtą V. O. Virkau ekslibrisų albumą ir pačios leidyklos vadovo parengtą V. Kisarausko ekslibrisų rinkinį.
Mokslinių veikalų tarpe dalis yra perspausdinti, atseit, antrieji leidimai. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija perspausdino K. Avižonio 1940 m. pasirodžiusį, bet anuomet nespėtą išplatinti veikalą "Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais" (šio veikalo antrasis leidimas sudaro pradedamų leisti K. Avižonio "Rinktinių raštų" I tomą) ir prel. A. Dambraus-ko-Jakšto biografijų ir nekrologų rinkinį "Užgesę žiburiai", išspausdintą 1930 m. Lituanistikos Institutas perspausdino jau minėtą kun. A. Aleknos monografiją "Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius" ir išleido savo 1973 m. suvažiavimo darbus (22 paskaitos). JAV LB Kultūros taryba išleido Pr. Naujokaičio "Lietuvių literatūros istorijos" II dalį.

K. Škirpa paskelbė iš dalies memuarinę, iš dalies istoriografinę knygą apie 1941 m. sukilimą "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti". Tokio pat pobūdžio knyga yra nepriklausomybės kovų dalyvio P. Gudelio "Joniškėlio apskrities partizanai" (I dalis, 1918.X -1919.III). P. Jurgėla parengė stambų skautų istorijos veikalą "Lietuviškoji skautija". H. Tamašauskas išspausdino knygą "Lietuviškasis pamarys. Pakalnės ir Labguvos apskritys".

P. Maldeikio monografija "Mykolas Krupavičius" supažindina su šiuo mūsų iškiliuoju politiku. J. Matulionio "Neramios dienos" yra atsiminimai — dienoraštis, daugiausia iš vokiečių okupacijos meto. Jėzuitai išleido savo prieš porą metų mirusio misijonieriaus J. Bružiko biografiją. Autobiografiniai atsiminimai yra H. Lukaševičiaus "Vienas mažas gyvenimas" ir J. Narūnės "Vaikystė".

Žurnalistų sąjunga išleido J. Prunskio redaguotą straipsnių rinkinį "Žurnalistika". Br. Railos "Paguodos" išėjo paskutinė (III) dalis. F. Jucevičius išleido knygą "Menas spalvų ir formų žaisme", Alf. Žiedas — "Mintijančio žmogaus žodis".
Lituanistinėms mokykloms išėjo seniai lauktas St. Barzduko "Lietuvis savo tautoje, valstybėje, bendruomenėje". Šiaip vaikams knygučių, berods, pasirodė tik pora (B. Pūkelevi-čiūtės ir J. Narūnės).

Anglų kalba pernai sulaukėme keturių reikšmingiausių knygų. "Encyclopedia Lituanica" išėjo jau IV tomas. Išleistas J. Daumanto (Lukšos) "Partizanų" vertimas "Fighters for Freedom". A. ir F. Kantautai išleido JAV ir Kanados bibliotekose esamų knygų bibliografiją "A Lith-uanian Bibliography" A. Kučas parūpino JAV lietuvių istoriją "Lithuanians in America".

Reikia dar suminėti kaip stambesnius leidinius "Tėvynės Sargo" (red. dr. D. Jasaitis) ir "Varpo" (red. A. Kučys) metinius numerius. Itin gausiai pasirodė įvairių sukaktuvinių (daugiausia 25 metų) leidinių: Los Angeles ir Hamiltono lituanistinių mokyklų, Chicagos aukštesniosios lituanistinės mokyklos, New Yorko tautinių šokių grupės, Chicagos futbolo klubo Lituanica, Dainavos stovyklos, Brooklyno Apreiškimo (60 metų) ir Montrealio Aušros Vartų parapijos, Lietuvių darbininkų draugijos New Yorke, Hamiltono "Gyvataro" (tautinių šokių) ir "Aukuro" (dramos mėgėjų), o taip pat anglų kalba "Lithuanians in Hamilton".

Dar pasirodė ir kitų įvairaus turinio smulkesnių leidinių lietuvių ir kitomis kalbomis. Taip pat reikia pridurti, kad kaip visada, taip ir šiais metais dar pasirodys knygų su praėjusių (1975) metų data.

Premijų pernai susikaupė daugiau, negu kitais metais. Lietuvių rašytojų draugijos premija paskirta Alf. Nykai-Niliūnui už poezijos rinkinį "Vyno stebuklas". "Draugo" romano 24-jame konkurse J. Gliaudą savo "Pagaire" šį konkursą laimėjo šeštą kartą (konkursui buvo gauti 7 rankraščiai). "Dirvos" novelės konkursą iš 17 kandidačių laimėjo V. Alanto "Karalaitė Gaudi-mantė". JAV LB Švietimo tarybos jaunimo literatūros konkursą laimėjo V. Vaitkevičienės apysaka "Du draugai" (dar neišspausdinta).

Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos premijas laimėjo: J. Grinius už mokslinį veikalą "Veidai ir problemos lietuvių literatūroje" (I t.), A. Grauslys už religinį veikalą "Šviesa tamsoje", "Tėviškės Žiburių" red. Pr. Gaida — žurnalistikos premiją.

K. Bielinio testamentu palikta 3000 dol. premija geriausiai knygai apie sovietų ar nacių terorą Lietuvoj paskirta buvusiai Sibiro kalinei E. Juciūtei už atsiminimų knygą "Pėdos mirties zonoje".

Ateitininkų federacija St. Šalkauskio kultūrinę premiją paskyrė St. Ylai. Santaros - Šviesos federacija 2000 dol. kultūrine premija apdovanojo M. Katiliškį.
Ohio liet. gydytojų draugija savo 19-tąją premiją paskyrė clevelandiškei "Dirvai", pernai nukentėjusiai nuo gaisro.

Ohioana Library Association tarp geriausių 1973 m. pasirodžiusių "non fiction" knygų išskyrė ir savo žymeniu - medaliu apdovanojo A. Rukšėno "Day of Shame", kuri aprašo S. Kudirkos tragišką bandymą pabėgti iš sovietų laivo.
Literatūros vakarų pernai buvo mažiau, negu pastaraisiais metais, bet užtat pagausėjo aplamai knygų (ne tik grožinių, bet ir kitokių) "pristatymai", paprastai dalyvaujant ir jų autoriams. "Poezijos pavasario" šventė Chicagoj V.30-31 buvo ir pernai (antrąkart) suorganizuota tų pačių iniciatorių T. ir dr. J. Bogutų.

Teatro saulėleidy
Teatro festivaliai buvo pradėti rengti tada (1968 m.), kai dramos mėgėjų kolektyvai ėmė tirpti. Todėl nebegalėjo padėties išgelbėti nė festivalinis dėmesio atkreipimas į šį mūsų kultūrinio gyvenimo barą. Tik dviejuose JAV miestuose — Los Angeles ir Chicagoj — turime dramos mėgėjų sambūrius.

Los Angeles dramos mėgėjai laikosi režisierės D. Mackialienės ištverme. Bet pernai ir jie tenkinosi dviem jau seniau statytais veikalais: metų pradžioj pakartojo J. Gliaudos "Naktį", su kuria buvo dalyvavę III festivaly (1973), o rudenį suvaidino to paties autoriaus "Čiurlionį", kuris buvo vaidintas 1967 m.
Chicagoj A. T. Antanaitis neleidžia sunykti humoristiniam "Antram kaimui", su kuriuo pernai aplankė ir Torontą. Šaulių dramos mėgėjai ir Cicero jaunimo grupė suvaidino trejetą smulkesnių dalykų, kurių vieną surežisavo A. Brinką, o du kitus Kv. Runimas (vieną komediją ir savo paties dviveiksmę dramą "Laisvės kaina". Z. Numgaudaitė surežisavo inscenizuotą pasaką ("Dvylika brolių"), I. Šerelienė — D. Augienės triveiksmį veikalėlį "Užburti vaikai". L. Rastenytė - Lapinskienė dviem liaudies pasakomis pradėjo lėlių teatrą.

Rochesterio jaunimas, III festivaly pasirodęs su inscenizuotais V. Kudirkos "Viršininkais", metų pradžioj juos dar suvaidino Clevelande, bet daugiau nebepasireiškė.

Ištvermingiausiai laikosi E. Kudabienės-Dauguvietytės vadovaujamas Hamiltono "Aukuras", pernai atšventęs 25 metų sukaktį (per tą laiką pastatė 37 veikalus ir juos vaidino apie 140 spektaklių). Savo sukakčiai pastatė E. Butrimo 4 veiksmų dramą "Tėvų kaltė" (be to, vaikams A. Kairio pasaką "Trys broliukai"); jos premjera buvo Toronte, vėliau ją dar vaidino pačiame Hamiltone ir Rochestery. Su anksčiau pastatytais dalykais gastroliavo New Yorke, Waterbury ir Baltimorėj. Toronte ket-virtąkart vykusiame "daugiakultūriniame" festivaly aukuriečiai anglų kalba vaidino J. Jankaus dramą "Peilio ašmenimis". Tame pačiame festivaly latvių studentai vaidino A. Landsbergio "Penkis stulpus".

Toronte įsisteigė šaulių globojama dramos mėgėjų grupė, "Aitvaras", kuris II.2 debiutavo K. Puidos (suradome autorių, kurio patys to-rontiečiai nežinojo) 3 veiksmų istorinę dramą "Mirgą"; režisavo A. Dargytė-Byszkiewicz ir L. Nakrošienė. Vėliau ši grupė dar suvaidino S. Kapnio dviveiksmę komediją "Plutelė ir pelės". Jaunimo sambūris "Atžalynas" savo vakare suvaidino A. Gustaičio vienveiksmį "Sekminių vainiką", leidusį pasireikšti ir šokėjams.
Australijoj gyvybę rodė tik Adelaidės "Vaidilos" grupė, kuri vietoj suvaidino vaizdelį apie partizanus, o metų pabaigoj Katalikų federacijos suvažiavime Melbourne pakartojo anksčiau statytą A. Kairio pjesę "Šviesa, kuri užsidegė".
Pietų Amerikoj Sao Paulo ateitininkai suvaidino A. Škėmos "Žvakidę" (režisavo advokatas V. Tūbelis), kuri buvo pakartota ir jaunimo kongrese.

Išeiviniam lietuvių teatrui blėstant, itin dėmesį kreipia pastanga rasti baltų dramai kelią į amerikiečius. Southern Illinois universitete (Carbondale, 111.) 1974 m. susiorganizavo Baltic Theatre Fund, SIU Foundation, užsimojusi surinkti jau į anglų kalbą išverstus baltų dramos veikalus ir pasirūpinti naujų veikalų išvertimu, parengti baltų teatro istorijas. Šiam projektui gauta ir federalinė parama. Minėtajame universitete pernai pavasarį amerikiečiai studentai suvaidino A. Landsbergio "Five Posts in a Market Place" (režisavo prof. A. Straumanis).

Muzikinis gyvenimas
Tradiciškai žymiausias metų renginys yra Chicagoj pastatoma opera. Pernai tai buvo G. Donizetti komiška opera "Meilės eliksyras", dirigavo V. Marijošius (trečią spektaklį A. Va-saitis), pagrindinius vaidmenis dainavo G. Čap-kauskienė, A. Voketaitis, A. Brazis (žr. recenziją gegužės numery). Taip pat tradiciška yra tapusi ir "Pirmyn" choro pastatoma operetė: pernai Schuberto-Rombergo "Meilės dainą" režisavo ir dirigavo K. Steponavičius, pagrindinius vaidmenis turėjo D. Kučėnienė, A. Brazis, K. Mileriūtė, Br. Jančys ir kt. Taigi, abu šie renginiai vyko "Meilės" ženkle.

Atskiri dainininkai taip pat gausiai koncertavo įvairiose kolonijose. Visur parengimų gausu. O labiausiai norima jiems gauti dainininkus.
G. Čapkauskienė, jau anksčiau (ypač 1974 m.) koncertavusi daugely kolonijų, pernai surengė savo koncertus New Yorko Carnegie Recital
Hali, Bostono baltų koncertų serijoj, Kennebunk-porte, Toronte.
Viešam koncertui Bayfront Parke Vasario 16 proga Miami lietuviai pernai pasikvietė A. Brazį.

Gausiai koncertavo jaunoji dainininkė A. Pakalniškytė (Bostone, Los Angeles, Chicagoj, Detroite, Toronte), G. Antanaitytė-Ugianskienė (Chicagoj, Philadelphijoj, Baltimorėj, New Yor-ko renginiuose), V. Verikaitis (Clevelande, Ken-nebunkporte, Toronte, Daytone). Pastarasis surengė koncertų ir P. Amerikoj. Taip pat P. Amerikoj koncertavo N. Linkevičiūtė ir B. Prapuolenis (su pianiste R. Apeikyte), kurie drauge dar turėjo savo koncertus Chicagoj, Bostone, Toronte ir Montrealy. Estradinė dainininkė V. Vaitkutė (iš V. Berlyno) su baleto šokėja V. Karosai te koncertavo New Yorke, Philadelphijoj ir Chicagoj.
K. Yakutis surengė koncertą New Yorke (pernai jis įdainavo ir plokštelę). D. Kučėnienė savo rečitaly atliko D. Lapinsko du naujus kūrinius (žr. recenziją gruodžio numery). A. Simonaitytė koncertavo Philadelphijoj ir Chicagoj (žr. recenziją birželio numery), V. Čižaus-kaitė-Balčiūnienė — Detroite ir Kennebunkporte, EI. Blandytė — Toronte ir Bostone, L. Ste-paitienė — Chicagoj ir New Yorke, P. Ra-gienė ir S. Pautienienė — Santa Monica. Įvairiuose parengimuose pasirodė ir daugiau dainininkų.

Vilniaus operos solistė N. Ambrazaitytė surengė koncertų Australijos lietuviams. Taip pat juos lankė iš Vokietijos estradinės muzikos dainininkai A. ir A. Šalčiai (sesuo ir brolis).

Dauguma mūsų dainininkų mums ir tedai-nuoja, tik dalis pasirodo ir amerikiečiuose. Šįkart galime pažymėti, kad New Yorko Kultūros Židinio pavasario parengime programą atliko Metropolitano operos primadona Maralin Niska su savo vyru smuikininku William Mullen.

Paprastai dainininkai nustelbia instrumentalistus. Praeitais metais daugiau parodyta dėmesio ir instrumentalistams.

Pianistas A. Kuprevičius surengė M. Ravelio kūrinių koncertą Clevelande, koncertavo New Yorko Town Hali ir Los Angeles Wilshire Ebell teatre. A. Kepalaitė lietuviuose turėjo tris koncertus: Chicagoj, Philadelphijoj ir New Yorke. A. Smetona koncertavo Clevelande ir New Yorko Town Hali. Kaip pianistas pradėjo reikštis ir jaunesnis jo brolis Vytautas (Chicagoj, Detroite ir Clevelande). Čiurlionio kūrinių fortepijonui koncertą Kennebunkporte surengė S. Cibas. Clevelande buvo surengtas trečio jauno pianisto V. Puškoriaus koncertas. Australijoj Sydney operos rūmų muzikos salėj sėkmingai debiutavo pianistė V. Inkrataitė.

Itin daug koncertų surengė smuikininkas Iz. Vasyliūnas (su pianistu sūnumi Vyteniu). Amerikiečiuose jo pagrindiniai koncertai buvo New Yorko Carnegie Recital Hali (atliko J. Kačinsko naują sonatą) ir Boston Jordan Hali) atliko J. Gaidelio trio fortepijonui, pasitelkęs amerikietę čelistę). Lietuviams jis suorganizavo Čiurlionio kvarteto atlikimą.

Neseniai iš Lietuvos atvykusi smuikininkė D. Pomerancaitė su savo vyru smuikininku J. Mazurkevičiumi koncertavo ir lietuvių renginiuose New Yorke, Omahoj, Toronte.

Vargonų virtuozas Alb. Prižgintas surengė koncertus baltų koncertų serijoj Bostone, Ne\v Yorko Šv. Patriko katedroj, tris koncertus Paryžiuj.
Chorų padėtis kasmet sunkėja, nes vis sunkiau į chorus pritraukti jaunesnių žmonių (antri metai nebepasireiškė Bostono parapijos choras, pernai nebesigirdėjo ir apie Philadelphijos ' 'Viltį"). Tačiau dar eilė chorų gražiai veikia.

A. Mikulskio vadovaujamas Čiurlionio ansamblis minėjo 35 metų sukaktį, surengė koncertus Chicagoj (1001-sis koncertas!), Clevelande ir Toronte. New Yorke pasireiškė du chorai: Apreiškimo parapijos choras, vadovaujamas A. Kačanausko, gavėnios religiniame koncerte atliko G. Faure "Reąuiem"; vyrų choras "Perkūnas", kurio vadovavimą perėmė V. Daugirdas, be metinio koncerto, dar gastroliavo Philadelphijoj ir Worcestery. J. Gaidelio vadovaujamas Brock-tono parapijos choras atliko savo vadovo naują kantatą "Lietuviškam žodžiui" (B. Brazdžionio žodžiai), surengė koncertus kaimyninėse Bostono ir Worcesterio kolonijose. 25 metų sukaktis atšventė Rochesterio choras (vadovas j. Adomaitis) ir Omahos choras "Rambynas" (vadovas Br. Jonušas). Chicagos Jaunimo Centro ansamblis koncertavo New Yorke. Toronto choras "Varpas", kuriam vadovauja pianistas J. Govėdas, gastroliavo Clevelande. Hamiltono mergaičių choras "Aidas" su savo vadovu solistu V. Veri-kaičiu dainavo Montrealy, Clevelande ir Chicagoj, įdainavo antrą plokštelę. Surengė koncertus Toronto Prisikėlimo parapijos choras (naujas vadovas E. Krikščiūnas) ir abiejų Montrealio parapijų chorai (Aušros Vartų parapijos choras minėjo 25 metų sukaktį).

Kur pritrūksta vyrų, mišrius chorus pakeičia moterų chorai — Hartforde, Waterbury, Detroite. Betgi Baltimorėj jau 5 metai veikia vyrų choras "Daina", vadovaujamas L. Bekerienės. Augančioj St. Petersburgo kolonijoj susikūrė mišrus choras.

Australijos lietuvių chorai, atrodo, dar nejaučia krizės, minėdami sukaktis: 25 metų sukaktį 1974 m. pabaigoj minėjo Melbourne choras "Daina", pernai 25 metų sukaktį atšventė Gee-longo choras, 20 metų — Newcastle choras.
Iš mažųjų vokalinių ansamblių daugiausia pasireiškė Clevelando vyrų oktetas (Philadelphijoj, Worcestery, Hartforde, Bostone) ir Brocktono vyrų sekstetas (Baltimorėj ir New Britain).

Vysk. M. Valančiaus sukaktis buvo paminėta religiniais koncertais Toronte (smuikininkai D. ir J. Mazurkevičiai, solistas V. Verikaitis) ir Chicagos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioj (vyčių choras ir kt.).

Chicagoj Jaunimo Centre vietoj benykstančių religinių koncertų rudenį buvo surengta religinės kūrybos popietė su įvairia programa, kurią atliko aktorius A. Dikinis, solistai EI. Blandytė ir A. Brazis, šokėja V. Karosaitė, D. Lapinsko studijos mokiniai Pemkai (trys seserys ir brolis atliko savo mokytojo sukurtų Mišių mažiesiems ''Kyrie"), Jaunimo Centro dramos studijos mokiniai ir "Pirmyn" choras.

Bostono Berklee muzikos kolegijoj dėstantis komp. J. Kačinskas pereitą pavasarį dirigavo fios kolegijos simfoninio orkestro koncertui.
Išskirtinis muzikinio gyvenimo įvykis buvo komp. VI. Jakubėnui skirtas vakaras New Yorko Kofcoros Židinyje. VI. Jakubėno kūrybą apibūdino komp. J. Kačinskas, o pats VI. Jakubėnas apžvelgė lietuvių muzikos raidą. VI. Jakubėno kūrinius atliko pianistė A. Kepalaitė, smuikininkė E. Kuprevičiūtė, solistė I. Stankūnaitė ir čelistė Judy Shiffers.

Br. Markaičio, S.J., kūrinių koncertą Los Angeles surengė Kalifornijos mokslo ir pramonės muziejus. Chicagoj savo kūrybos debiutinį rečitalį surengė P. Mieliulis.
Illinois liet. gydytojų d-jos paskelbtame pramoginės muzikos konkurse antrąsias premijas laimėjo G. Gudauskienė ir J. Zdanius, trečiąsias — Br. Jančys ir A. Zdanius.

Išleista Br. Budriūno kantata "Tu Vilniuj pasilik, Valdove" (žodžiai K. Bradūno) ir kun. L. Budrecko dvi religinės giesmės. Chicagos skautai išleido dainynėlį "Dainuojanti jaunystė".

Dailės sraute
Dailininkų ir dailės mėgėjų turime tiek, kad sunku ir beišskirti vienus nuo antrų. Visuomenė nestokoja dėmesio parodoms. Tačiau faktiškai dailės gyvenimas vyksta beveik neorganizuotai: veikia kelios dailininkų draugijos, bet nėra vienos visus jungiančios organizacijos. Todėl jau keleri metai niekas nebesuorganizuoja reprezentacinės parodos, kuri suteiktų tikslesnį mūsų dailės vaizdą.

Tradicinės Vasario 16 parodos Chicagoj ir New Yorke buvo pernai spaudos itin kritiškai sutiktos. Chicagos parodą K. Bradūnas "Drauge" (11.22) recenzavo tiesiog tokia antrašte: "Reprezentacinė ar tik susineštinė paroda?". Lietuvių Fondo 1,000 dolerių premija šioj parodoj buvo paskirta J. Kinkienei už "Smūgių eilę" (šešias išrikiuotas pirštines). Buvo išstatyti 26 dailininkų 40 darbų. New Yorko paroda buvo gausesnė (34 dailininkų 116 darbų), bet ji taip pat kėlė klausimų, ypač keistas premijų (po 100 dol.) skirstymas: už tautinę tematiką (O. Paškevičienė-Dokalskaitė), už tradicinį meną (Č. Janusas), už modernųjį meną (P. Sandanavičius). Taip pat Vasario 16 proga Balzeko muziejuj atskirą parodą surengė kita 12 dailininkų grupė su 24 darbais (senokai mirusio P. Puzino, Ad. Varno, M. Šileikio, A. Cooperio-Skupo ir kt.), kurių daugelis prieš dešimtmečius sukurti.

Chicagos Jaunimo Centre — Čiurlionio galerijoj pirmąsias individualines parodas surengė grafikas R. Cinką ir tapytojas A. Algminas, kolektyviai D. Aleknienė, M. Ambrozaitienė, V. Balukienė ir A. Sutkuvienė, emalio darbus rodė I. Nenortienė, lietuviškų ekslibrisų kolekciją — G. Vėžys; 100 metų gimimo sukaktis paminėta M. Dobužinskio kūrybos paroda. Viename Chicagos bankų gavo patalpas ir "Čiurlionio galerija, Inc.", kuri atidarymo parodoj (VI.7) daugiausia rodė P. Puzino darbų, rudenį ten vyko VI. Vaitiekūno vadovaujamos dailininkų sąjungos 14 narių paroda ir M. Šileikio 50 metų kūrybos apžvalginė paroda.

Lietuvių moterų dailininkių draugija (pirm. V. Balukienė) surengė savo 16 narių parodą Chicagos Hyde Park Art Center, vėliau perkeltą ir į Gary, Ind. Rinktinėn parodon New Horizons in Art (V.2-VI.6) pateko trijų dailininkių darbai: Audronės Ambrozaitytės, V. Ba-lukienės ir A. Bodner.

New Yorke Kultūros Židinyje surengė savo darbų parodas P. Vaškys (ir Rochestery), A. Merker-Vitkauskaitė, I. Nenortienė, A. Pet-rikonis (ir Detroite).
Clevelande ir Worcestery buvo surengtos Ad. Galdiko darbų pomirtinės parodos. K. Žo-romskis savo darbus parodė Hartforde, V. Balukienė ir M. Stankūnienė — Cle ve landė, N. Vedegytė-Palubinskienė — Detroite, J. Sodai-tis — Waterbury, R. Zotovienė — Juno Beach (Floridoj), E. ir A. Marčiulioniai ir P. Kaupas — Putname. Vasaros metu Kennebunkporte savo kūrybos parodas surengė V. Vizgirda ir K. Žoromskis, LFB savaitės metu — M. Amb-rozaitienė, O. Baužienė, E. Rastonienė ir St. Smalinskienė. Bostone surengta Lietuvos ir išeivių grafikos paroda.

Šalia Chicagos ir New Yorko kaip lietuvių dailės parodų centras iškyla ir Torontas. Iš JAV ten savo kūrybą rodė A. Dargis ir vėliau V. Petravičius su savo mokine Ir. Šimkiene. Iš Kanados lietuvių dailininkų Toronte parodas surengė I. ir O. Mickūnai, H. Žmui-dzinienė, bendrai keramikės G. Balsienė, G. Krasauskienė, S. Pacevičienė ir E. Valiūnienė.

A. ir A. Tamošaičių kūrybos paroda buvo surengta Hamiltono Multicultural Center tą savaitę (X.7-12), kai vyko Kanados lietuvių dainų ir tautinių šokių šventė. Montrealio skaučių "Vaivorykštės" projekto, gavusio valdžios paramą, tautodailės darbų paroda surengta Mont-realyje ir Ottawoj. Oakvville miesto galerijoj savo tapybą eksponavo R. Žiūraitienė.

Nemaža mūsų dailininkų sėkmingai reiškiasi ir už išeivinės bendruomenės ribų. K. Varnelis pernai surengė savo tapybos parodą Iowos universiteto dailės muziejuje, iš National Endowment fbr the Arts gavo 8,000 dol. stipendiją. T. Valius laimėjo premiją American Color Print Society 34-toj metinėj parodoj Phi-ladelphijoj, dalyvavo Waterloo universiteto dailės galerijoj medžio raižinių parodoj (jon buvo pakviesti 10 Kanados grafikų) ir metinėj Kanados grafikos parodoj. E. Urbaitytė gavo Award of Excellence Heckcher muziejaus Huntington, N.Y., atrinktinėj parodoj, dalyvavo amerikiečių dailininkų parodoj Paryžiuj, Brooklyno muziejaus rengtoj moterų dailininkių parodoj, kuri vėliau bus kilnojama po JAV. V.O. Virkau dalyvavo VII tarptautinėj ekslibrisų parodoj Lenkijoj. Chicagoj amerikiečiuose parodas surengė J. Marks-Monkutė, V. Balukienė, A. Bodner-Navickaitė, keramikė dr. M. Gaižutienė. M. Stankūnienė laimėjo I-mąją premiją už grafiką Carson dailės galerijos parodoj. Pirmąją individualistinę parodą Los Angeles surengė G. Geštautienė.

A. Mončio skulptūros paroda buvo surengta kovo mėn. Paryžiaus Cite Universitaire (išstatyti 96 darbai). Ten jis yra Cite Internationale skulptūros ateljė direktorius.

Australijoj Eva Kubbos Sydney NSW dailės galerijoj surengtoj parodoj laimėjo Pring premiją kaip 1974 m. geriausia moteris dailininkė. Portretistas V. Meškėnas Sydney Velykinėj parodoj laimėjo aukščiausią 1,500 dol. premiją. Adelaidėj vykusiame Robin Hood dailės konkurse I-mąją premiją gavo V. Šerelis. Surengė parodas A. Zakarauskai tė, J. Janavičienė, L. Urbonas.

P. Amerikoj Bolivijos valstybinis dailės muziejus sostinėje La Paz surengė J. Rimšos 60 tapybos darbų (sukurtų jam ten gyvenant) parodą. Išleistame parodos kataloge, iliustruotame spalvotomis reprodukcijomis, įdėti trijų dailės kritikų žodžiai ir pateiktas jo buvusių mokinių sąrašas. Tai Bolivijos padėka mūsų dailininkui.

Kur tik yra pasauly lietuvių, ten iškyla ir dailininkų. Lietuviškųjų Studijų savaitėj Italijoj savo darbus rodė Ad. Kondratas, Vene-zueloj surengė parodą J. Sidoravičienė, Kolumbijoj — N. Mockienė-Sivickaitė, o Afrikoj Senegalo sostinėj Dakare su trimis amerikiečių dalininkais JAV ambasadoj suruoštoj tapybos parodoj dalyvavo Praurimė Petrauskaitė-Blanford . . .

Visuomenės susidomėjimas daile ir ypač suvokimas, jog ir pritaikomoji dailė turi teisę į meno vardą, daug ką paskatina bandyti savo meninius sugebėjimus. O kai jau turima vienokių ar kitokių darbų, tai norima juos ir parodyti. Todėl Lietuvių dienoj Los Angeles savo kūrinius rodė net 10 mėgėjų, Clevelande — irgi apie tiek pat (šalia mėgėjų dalyvavo ir dailės studijas baigusios V. Šiugždaitė-Fitzpat-rick ir E. Muliolienė). Atrodo, kad dailininkų tikrai nepristigsime: Los Angeles jaunimo dailės paroda sutraukė 10 dalyvių, kurių pusė yra daugiau negu mėgėjai (du baigę dailės studijas, trys lanko dailės mokyklas). Chicagoj Jaunimo Centre rudenį suorganizuoti dailės kursai, kuriuose jaunuosius lavina D. Stončiū-tė, tapybą-paišybą dėsto sesuo Mercedes, keramiką — dr. M. Gaižutienė, mazgų rišimą (macrame) — R. Lapšienė, audimą — J. Kin-kienė.

"Eglutės" dvidešimtpenkmečio proga pernai rudenį suorganizuota pirmoji išeivijoj vaikų tapybos ir piešinių paroda Chicagoj. Iš JAV, Kanados, Argentinos, Australijos dalyvavo 278 vaikai, suskirstyti trimis grupėmis: 3-6 metų, 7-10 ir 11-14 metų. Pastarosios grupės premijas gavo V. Rastonytė, L. Sidrytė ir K. Juzai tytė.

Skatintinas dailei dėmesys visuose. Kas turi talento užuomazgą, tas turi ir teisės jai skirti savo laisvalaikį — tai taurus hobby! O pritaikomoji dailė gali būti ir itin pravarti kasdienos aplinkai "sudailinti". Tačiau noromis nenoromis reikia neužmiršti, kad mėgėjiškai reikštis — tai dar ne dailės kūrėju tapti.
Foto nuotraukų parodą Čiurlionio galerijoj surengė A. Kezys, S.J., išstatė paskutinio penkmečio 62 foto nuotraukas. Vadovaudamas savo suorganizuotam Lietuvių foto archyvui, A. Kezys aplamai yra išjudinęs mūsų fotografus ir juos sutelkęs kasmetinėmis foto parodomis. Praeitų metų foto parodoj Jaunimo Centre XI.21-20 dalyvavo 49 fotografai su 298 darbais. Šios parodos drauge yra ir konkursai, nes jose skiriamos ir premijos. Spalvotų nuotraukų grupėj premijuoti R. Bartuška, A. Prapuolenis ir T. Gaidelytė, nespalvotų (juoda-balta) — J. Sa-lučka, G. Vaitienė ir E. Būtėnas. Išleistas ankstesnės parodos albumas "Lietuvių fotografų išeivijoje paroda '74".

"Šviesą iš šviesos" — naują spalvotų skaidrių gavimo būdą — demonstravo M. Ivanausko fotografijos meno paroda Chicagoj. Tai "fotochemijos ir kūrybinio darbo simbiozė" (P. Karpavičius, "Mokslas ir gyvenimas", 1975, Nr. 12).

Organizacinė veikla
Organizacinis susitelkimas sudaro pagrindą visam išeivių bendruomenės gyvenimui. Jei išblėstų organizacijos, nebetektų skaičiuoti jokių lietuviškų pasiekimų.

VLIKo metinis seimas vyko New Yorke, ALTos — Chicagoj. JAV LB sušaukė kelis apygardų ir rajoninius suvažiavimus; įsteigta nauja Floridos apygarda. VLIKo, ALTos ir JAV LB praeitų metų politinė veikla apžvelgiama atskirai V. Vaitiekūno straipsny. Jį čia papildome tik žinia, kad JAV Etninių grupių konfederacijos pirmininku pernai rudenį išrinktas dr. J. Genys.

PLB valdyba pernai daugiausia rūpinosi III-ju pasaulio lietuvių jaunimo kongresu: kaupė jam lėšas, siuntė į P. Ameriką savo atstovus talkinti rengimo darbuose.
Lietuvių Fondo metinis suvažiavimas Chicagoj (IV. 12) vyko, jau pasiekus milijoną dolerių. Praeitais metais pradėtas antrojo milijono telkimas; kultūriniams reikalams paskirta 40,000 dol.

BALFo dvimetinis seimas pernai buvo sušauktas Detroite.
Iš politinių organizacijų pernai šios pasireiškė. Krikščionys demokratai išleido monografiją apie M. Krupavičių ir Romoj per katalikų suvažiavimą turėjo įvairių kraštų savo narių posėdį. Frontininkai surengė metinę (XIX-ją) studijų savaitę Kennebunkporte, Los Angeles sambūris — tradicinį politinių studijų savaitgalį. Tautinės sąjungos jubiliejinis (25 metų) seimas vyko Clevelande; pirmininke perrinkta E. Čekienė (žr. jos straipsnį gruodžio numery). LAS (vad. voldemarininkų) vyr. valdybos pirmininku išrinktas M. Blynas. Valstiečiai liaudininkai posėdžiavo Lockport, 111.

Šventųjų Metų proga laisvojo pasaulio lietuviai buvo suvažiavę jubiliejaus savaitei (VI.28-VII.3). Dalyvavo 3 vyskupai (V. Brizgys, A. Deksnys ir P. Marcinkus), apie 50 kunigų ir apie 300 pasauliečių maldininkų. Šios savaitės metu įvyko Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos Il-is suvažiavimas (130 delegatų ir svečių). Penkerių metų veiklą apžvelgė pirm. K. Kleiva. Iš vysk. V. Brizgio, titulinio pirmininko, pateiktų kandidatų išrinkta nauja centro valdyba, vykdomojo pirmininko pareigas perėmė Pr. Povilaitis. Bendrijos kasmet (nuo 1972) skiriama visuomenininko premija pernai paskirta Anglijos LB pirmininkui ir katalikų veikėjui St. Kasparui. Tos pačios savaitės metu įvyko ir pasaulio lietuvių kunigų suvažiavimas.

Įprastinius metinius seimus turėjo katalikiškosios organizacijos: Lietuvos Vyčiai — New Yorke (organizacijai priklauso 2,030 narių), Moterų sąjunga — Detroite, ALRK susivienijimas — Atlantic City, Kunigų Vienybė — New Yorke (suvažiavime priimtas sveikinimas Lietuvos tikintiesiems, bet būtų tikę pasisakyti ir dėl Vatikano laikysenos, kuri Lietuvos katalikams yra nesuprantama).
Ateitininkai pernai vasarą buvo bendrai (iš visų trijų federacijos sąjungų) susirinkę į jubiliejinę stovyklą Dainavoj (žr. aprašą lapkričio numery). Kadangi tai buvo studentų stovyklos įprastinis laikas, tai šie savo atskiros stovyklos nerengė, bet turėjo savo suvažiavimą ir kursus (studentų s-gai pirmininkavo E. Girdauskas). Moksleivių stovyklos ir kursai vyko, kaip įprasta. Dvejus metus moksleivių s-gai pirmininkavusį K. Šeštoką pakeitė kopirmi-ninkai L. Mikulionis ir V. Nakas. Sendraugiai stovyklavo Dainavoj ir Kennebunkporte.

Skautai vykdė (dar nepasibaigusius) savo sąjungos organų korespondencinius rinkimus (pavadintus "suvažiavimu"), kuriuose dalyvavo 511 turinčiųjų teisę balsuoti. Atšvęsta LSS pirmi-jos tarybos pirm. A. Saulaičio skautavimo 50 metų sukaktis.

Reginos Jautokaitės aliejaus darbai R. Wagnerio operos "Der Ring des Nibelungen" motyvais. Viršuj kairėj: "Das Rheingold" — aukso motyvas; dešinėje: "Die Walkure" — kardo motyvas. Vidury: "Siegfried" — žiedo motyvas. Apačioj dešinėj: "Die Gotterdammerung" — Zigfrido laidotuvių motyvas.

Išleista lietuviškosios skautijos istorija. Surengtos skautų akademikų studijų dienos Rako stovykloj. Kaip kasmet, skautų jaunimas turėjo kelias stovyklas. Įsteigtas Lietuviškosios skautybės fondas, kurio reikalų vedėju pakviestas jo iniciatorius Č. Kiliulis.

Santaros-Šviesos metinis savaitgalinis suvažiavimas Tabor farmoj, kaip anksčiau, sutraukė ir daug svečių. Neo-Lithuania korporacija turėjo suvažiavimą Chicagoj; apgailestauta, kad jau dveji metai nepavyko suorganizuoti stovyklos, bet ryžtasi bandyt dar kartą ją suruošti.

Lituanistikos Instituto suvažiavimas vyko Clevelande (žr. aprašą lapkričio numery). IX-ji mokytojų studijų savaitė Dainavoj drauge buvo V-ji jaunimo ir Vl-ji tautinių šokių, dalyvau-vo apie 70 mokytojų ir arti 60 jaunuolių; pirmą kartą lietuvių kalbos ir literatūros kursas buvo privalomas visiems jaunuoliams, nors tai "nelabai patiko" tiems, kurie buvo įpratę atvykti vien tautinių šokių mokytis. Šią studijų savaitę suorganizavo ir jai vadovavo Pr. Karalius, kuris iš P. Maldeikio perėmė ir "Švietimo Gairių" redagavimą. Atlanto pakraščio lituanistinių mokyklų inspektorius A. Masionis New Yorke sušaukė to pakraščio mokytojų suvažiavimą, dalyvavo 8 mokyklų atstovai.

Pasaulio ir Amerikos liet. gydytojų X-sis suvažiavimas vyko Chicagoj (žr. aprašą rugsėjo numery); PLGS pirmininku išrinktas dr. J. Balčiūnas. Kaip buvo pranešta, sąjunga jungianti beveik 1,000 lietuvių gydytojų įvairiuose kraštuose. Kokia tai būtų didelė lietuviškojo gyvenimo atrama, jei visi lygiai jo rūpesčiais gyventų, kaip tie jų kolegos, kurie išugdė Lietuvių Fondą. Iškart ir mūsų žurnalų tiražas padvigubėtų, jei daugelio nebūtų be jų apsieinama! Didelė lietuviško gyvenimo potencija slypi šioje pajėgioje profesijoje.

Lietuvių moterų klubų federacijos atstovių suvažiavime New Yorke dalyvavo apie 100 dalyvių. Pirmininke perrinkta Ir. Banaitienė.
Po metų pertraukos šauliai pernai vėl turėjo savo stovyklą (Kanadoj). Daugely kolonijų jie gyvai veikia.

Be formalių organizacijų, didelės reikšmės atskirose kolonijose gali įgyti ir vietinės "institucijos". Bostone jau bent 25 metai kas ketvirtą mėnesio šeštadienį renkamasi paskaitai LB Kultūros klube (be narių!) ir kas trečią mėnesio šeštadienį vėliau atsiradusiems Kultūriniams subatvakariams. New Yorke įsikūrus Kultūros Židiniui, suaktyvėjo tenykštis Vaižganto kultūros klubas. Chicagoj įsitvirtina Jaunimo Centro savaitinės penktadienio vakaronės. Kaip iš vienos antros korespondencijos buvo matyti, tokių neformalių renginių bandoma ir ir kitur: Detroite, Clevelande, Los Angeles.

Ir mažutės kolonijos randa būdų pasireikšti: Cincinnati lietuvių grupelė pernai šeštą kartą dalyvavo įvairių tautybių (šįkart net 42) festivaly ir už savo parodėlę vėl laimėjo pirmąją premiją antrąkart. Organizavo vyčiai, bet talkino visi.
Iš atskirų žmonių vertas paminėti Ant. Maceika, kuris New Yorko Kultūros Židiniui padovanojo per 4,000 knygų ir tuo būdu sudarė šio židinio biblioteką, jo vardu ir pavadintą.

Pernai šventė sukaktis spauda: 70 metų — "Keleivis", 60 metų — "Darbininkas", "Vytis", 25 metus — "Laiškai Lietuviams", "Eglutė", 20 metų — "Karys" (JAV). Rochesterio lietuvių radijo valandėlė, vadovauta Pr. Puidoko, taip pat išgyvavo 25 metus.

Tiek iš JAV lietuvių visuomeninio gyvenimo. Trumpai pažymime ir kitų kraštų bent pačius svarbiausius įvykius.

Kanados XXI-ji Lietuvių diena pernai drauge buvo Kanados lietuvių I-ji dainų ir tautinių šokių šventė, įvykusi Hamiltone X.12 ir sutelkusi apie 300 dainininkų (iš 7 chorų), apie 350 šokėjų (iš 6 grupių) ir apie 3,500 žiūrovų. Kiti pagrindiniai suvažiavimai vyko Toronte: kultūros darbuotojų I-sis suvažiavimas (V.24-25), Kanados Lietuvių Fondo suvažiavimas (sutelkta per 120,000 dol.; iš skaičiuojamų 30,000 fondas turi 645 narius), mokytojų suvažiavimas (lituanistinėse mokyklose dabar mokosi Toronte 322, o anksčiau mokėsi 620, Hamiltone — 108, Montrealy — 76), trimetinis Kanados Lietuvių Katalikų Centro (parapijų ir organizacijų atstovų) suvažiavimas; pirmininku perrinktas dr. J. Sungaila. Montrealio Lietuvių Akademinis Sambūris minėjo 25 metų sukaktį. Šis sambūris kas antri metai skiria V. Krėvės vardo literatūros premiją, ligi šiol šių premijų paskirta 10. Pagaliau Montrealy susibūrė ir lietuvių Alcoholics Anonymous grupė (steigiamasis susirinkimas įvyko "Nepriklausomos Lietuvos" redakcijos patalpose 111.26). Anksčiau tokia grupė buvusi įsikūrusi Chicagoj (1972), bet sunykusi.

Europos lietuvių tradicinė Lietuviškųjų studijų savaitė (jau XXII-ji) pernai buvo surengta Italijoj Verbania-Pallanza mieste prie Lago Maggiore; skaityta 11 paskaitų, buvo suvažiavę iš 11 kraštų 83 dalyviai. Šiaip Europos lietuvių veikla daugiausia koncentruojasi Vokietijoj ir Anglijoj. Vokietijos LB naujoji taryba, išrinkta 1974 rudenį, darbą pradė-dėjo tik praeitų metų pradžioj, tarybos pirmininku išrinktas J.K. Valiūnas, valdybos — J. Barasas; išleista vokiečių kalba dokumentinė brošiūrėlė apie vokiečius Lietuvoj po 1945 — ten jų šelpimą. Įvyko pora jaunimo suvažiavimų, taip pat jaunimui seminarą surengė ateitininkai sendraugiai. Gydytojai, kurių Vokietijoj yra apie 25, savo suvažiavime ankstesnį klubo vardą pakeitė draugijos vardu. D. Britanijos Lietuvių sąjungos sąskrydis Birminghame sutraukė per 650 dalyvių; be meninės programos (solistės B. Valterienės, choro, deklamacijų, tautinių šokių), surengta ir jaunųjų dailės paroda. Atsilankius (iš Belgijos) E. Cinzui, Londone surengtas literatūros vakaras. Pro Londoną prakeliaudamas, A. Landsbergis surengė savo kūrybos vakarą. Platesnę organizacinę veiklą Anglijoj išvystyti sunku, bet ten vis laikosi "Europos Lietuvis" ir "Šaltinis", ten ir Nidos knygų klubas nepailstamai gyvuoja.

Australijos naujai LB krašto valdybai vadovauti išrinktas A. Šimkus (iš jaunesnių žmonių). Valdybos narys jaunimo reikalams J. Juška rūpinosi Jaunimo s-gos įsteigimu. LB Švietimo vadovo P. Sungailos rūpesčiu Melbourne sušauktas viduriniosios ir jaunesniosios kartos akademikų suvažiavimas. Įsisteigė Lietuvių kalbos mokytojų sąjunga. Metų pabaigoj (XII.29-31) Melbourne vyko Katalikų federacijos dvi-metinis suvažiavimas, kuris drauge buvo ir 25 metų veiklos jubiliejinis suvažiavimas. Australijos lietuvių kolonijas rudenį lankė iš JAV atvykęs humoristas V. Žukauskas — "vieno žmogaus teatras". Lietuvos reikalui kelti australuose "Mūsų Pastogė" savo priedu išleido kelis numerius "Baltic Herald".

Jaunimo bare
Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, prasidėjęs 1975 gruodžio 20 Argentinoje ir baigęsis 1976 sausio Brazilijoje, vėl visuose kraštuose žadino lietuviškąjį jaunimą: visus praeitus metus vyko kongresui pasirengimas. Šiaurės Amerikos Jaunimo s-ga (bendrasis pirmininkas A. Šileika, JAV — V. Vaitkevičiūtė, Kanados — A. Kuolas) tam reikalui skyrė savo III-jį suvažiavimą Londone, Ont., V. 17-19 (dalyvių buvo arti 100). Bendriniai studentų suvažiavimai Padėkos dienos savaitgalį visada sutraukdavo daug jaunimo, bet tik pramoginei programai, pvz., apie Toronte 1974 m. vykusį suvažiavimą buvo tokia informacija: "suvažiavo apie 600 studentų, bet paskaitose dalyvavo apie 5 procentai" (Draugas, 1975.VII.19). Pernai bandyta atskirti studijinius-organizacinius ir pramoginius uždavinius. Tradicinis Padėkos dienos savaitgalio suvažiavimas vyko Montrealy, bet anksčiau (VII.11-13) Kento universitete buvo sušauktas studijinis suvažiavimas. Pastarajame suvažiavime dalyvių tebuvo apie 40, bet rimtai posėdžiauta: klausyta paskaitų, daryti studentų klubų pranešimai, planuota ateities veikla. Šiame suvažiavime tebuvo atstovaujami 9 studentų klubai, bet jų yra daugiau, nors dar toli gražu ne visuose universitetuose, kur pakaktų lietuvių studentų jiems sudaryti. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos Ryšių centras vasarą surengė lituanistinių studijų savaitę (stovykloj netoliese Kento un-to), dalyvių buvo 22. Taipogi įvairių kraštų 20 išeivių jaunimo lankė Vilniaus universiteto lituanistinius kursus.

Kur tikrai jaunimas nestokoja entuziazmo ir ištvermės, tai tautinių šokių sambūriuose. Pernai gastrolėmis daugiausia pasireiškė Toronto "Gintaras" (Bostone, Chicagoj, Montrealy. Hartforde), Clevelando "Grandinėlė" (Kento un-te, Toronte, Baltimorėj). 25 metų sukaktis atšventė tautinių šokių sambūriai: New Yorko tautinių šokių grupė (vadovė J. Matulaitienė . Rochesterio "Lazdynas" (J. Reginienė), Hamiltono "Gyvataras" (G. Breichmanienė). Los Angeles LB jaunimo ansamblis ir lituanistinių mokyklų mokiniai, iš viso 150 jaunimo, surengė LB globojamą jaunimo šventę VI. 1 (vadovė O. Razutienė); be šokių, buvo ir jaunimo choras, kuris buvo panaudotas ir lietuviškų vestuvių inscenizacijai. A. Valeišaitės studijos mokinės su išraiškos šokio programa lankėsi Kolumbijoj, kur Medellino miesto salėse turėjo tris pasirodymus.

Tautinių šokių instituto kursus Dainavoj lankė apie 90 tautinių šokių grupių vadovų bei šokėjų. Tai buvo pasiruošimas 1976 metų V-jai tautinių šokių šventei.
Mažai garsinama, bet gyva sportininkų veikla. Chicagoj pavasarį vykusiose krepšinio ir tinklinio varžybose dalyvavo apie 50 komandų ir apie 500 žaidėjų.
Pedagoginio lituanistikos instituto dvejų metų programą baigė 6, trejų metų (visą) programą — 11. Dauguma baigusiųjų yra aktyvūs jaunimo veikėjai. Po dvejų metų pertraukos vėl rudenį pradėti pedagoginiai lituanistikos kursai Clevelande. Toronte aukštesniuosius lituanistikos kursus pernai baigė 23. Montrealy po pertraukos vėl pradėtas lituanistikos seminaras.

25 metų sukaktį pernai šventė kelios lituanistinės mokyklos: Chicagos aukštesnioji lituanistikos mokykla (iš viso ją baigė 775, nuo 1960 m. mokykla leidžia metraščius, kuriuose pateikiama žinių ir apie kitas mokyklas), Clevelando vysk. M. Valančiaus lituanistinė mokykla (12 metų kursą iš viso baigė 60, išlaikymui per visą laiką sukaupta per 100,000 dol.), New Yorko Maironio, Hartfordo, Montrealio, Sydney lituanistinės mokyklos.

Vasario 16 gimnazijos Vokietijoj visi 5 abiturientai pernai sėkmingai išlaikė baigiamuosius egzaminus, bet nauji mokslo metai pradėti tik su 60 mokinių, I klasėj — tik su trimis.

Mokslo daktaro laipsnius įvairiose srityse pernai įsigijo: anglų literatūros — J. Zdanys ir G. Balčiūnaitė-Ferris, germanistikos — E. Remys, ispanų literatūros — J. Skilius, psichologijos — St. Danis, sociologijos — N. Vai-čaitytė-Benokratienė (jos vyras metais anksčiau gavo Ph. D. laipsnį iš kompiuterių srities), geologijos — Br. Nemickas, inžinerijos — E. Šilgalis, A. Karvelis, chemijos — A. Kavaliūnas; Northern Illinois un-te Ph. D. laipsnį gavo V. Gavelis už disertaciją apie E. St. Louis liet. parapinės mokyklos 1948-68 metų mokinius. Tiek pavardžių pastebėta mūsų periodikoj. Kiek iš šių pavardžių sutiksime lietuviškajame gyvenime?

Kuriuos palydėjome . . .

Praeitais .metais netekome dviejų Amerikos lietuvių pagrindinių organizacijų buvusių ilgamečių pirmininkų: buv. ALTos pirmininko ir " Draugo" redaktoriaus L. Šimučio ir buv. BALFo pirm. prel. dr. J.B. Končiaus.
Mirė įžymusis kalbininkas prof. Pr. Skardžius, mūsų žurnalo nuolatinis bendradarbis. Taip pat netekome skautų veikėjo fiziko prof. I. Končiaus ir geodezijos profesoriaus gen. S. Dirmanto, išeivijoj pasižymėjusio ir kaip visuomenininko — profesorių, karių, inžinierių, istorijos draugijų buv. ilgamečio pirmininko.

Veiklūs išeivinės bendruomenės veikėjai buvo liaudininkas agr. J. Bertašius ir socialdemokratas J. Vilkaitis. Taip pat mirė V. Ma-šalaitis, ilgametis gen. sekretorius.

Netekome mūsų žurnalo nuolatinio bendradarbio filosofo kun. dr. A. Baltinio. Mirtis ištiko ir kun. Z. Ramanauską, nebespėjusį išvysti šiame žurnale savo parašytą A. Baltinio nekrologą (šiame numery). Romoj mirė prelatai dr. J. Bičiūnas ir dr. Z. Ignatavičius. Iš senosios kunigų kartos mirė ilgametis Wilkes-Barre klebonas J.K. Miliauskas, reiškęsis ne tik lietuviška veikla, bet ir spaudos darbu, scenos veikalėliais. Mirė kun. Alb. Bielskis, Maize-ville, Pa., pastatydinęs Šiluvos Marijos bažnyčią, dail. V.K. Jonyno išdekoruotą tautiniais motyvais.

Rašytojų draugija neteko dviejų savo narių poetų: V. Ališo (prel. A. Armino Brazilijoj) ir Ben. Rutkūno (JAV visą laiką jau ligonio).
Mūsų ir šiaip jau blėstančiam teatrui didelis praradimas, netekus aktorių D. Juknevičiūtės ir L. Barausko. Juos abu mirtis ištiko dar taip anksti.
Mirė Lietuvos operos solistas ir Chicagos lietuvių operos iniciatorius VI. Baltrušaitis. Porą metų Lietuvos operoj buvo dainavęs ir K. Kriaučiūnas, kuris vėliau grįžo Amerikon ir čia plačiai reiškėsi lietuviuose. Muzikine veikla Australijoj ir vėliau JAV pasižymėjo J. Zdanius. Pr. Ambražas buvo ilgametis vargonininkas Clevelande. Abu pasireiškė ir kaip kompozitoriai.

Iš mokytojų mirė tik neseniai savo atsiminimus išleidęs A. Ryliškis, buvęs Tauragės gimnazijos direktorius J. Jakubonis, V. Tamu-lionienė-Radzevičiūtė, M. Sirutytė ir daug kitų.

Mirė medicinos dr. A. Starkus, Lietuvos un-to pirmosios studentų atstovybės pirmininkas, vėliau un-to docentas, nacių kalintas Stutthofo kacete, kur daug nusipelnė draugų kalinių gelbėjimu nuo mirties. Kolumbijoj mirė gydytojas F. Proscevičius (sulaukęs 91 metų!). JAV mirė šie visuomeniniu darbu ar profesiniu humaniškumu pasižymėję gydytojai: A. Bridžius, K. Vyšniauskas, N. Kriaučeliūnaitė, S. Šimo-liūnienė, M. Mikailienė ir kt. Iš JAV gimusiųjų gydytojų mirė prof. A.G.A. Wiltrakis, plačiai pasižymėjęs amerikiečių profesinėse organizacijose, ir Bostono lietuvių veikloj dalyvavęs A,L. Kapočius (Kapochy).
Daug netekome karininkų, kurių daugelis buvo nepriklausomybės kovų dalyviai. Mirė pulkininkai A. Butkūnas (apdovanotas dviem Vyčio kryžiais), A. Balsys, A. Banėnas, K. Labutis (Australijoj), pik. ltn. K. Strimas (Anglijoj), majorai J. Pyragius (daug nusipelnęs sportinei aviacijai, voldemarininkų veikėjas) ir L. Garbaliauskas (abu Australijoj), kapitonai Ad. Gaigalas, K. Vygantas ir kt.
Mirė teisininkai A. Vaišnys, A. Laucevičius, A. Maželis (Australijoj), P. Titas, E. Stan-kaitė, ekonomistai — Prekybos instituto buvęs rektorius K.M. Sipavičius (Brazilijoj), VI. Lisauskas, Chicagos lietuvių bankininkas J. Mackevičius.
Australijos lietuviai neteko A. Baužės, buvusio Australijos Lietuvių d-jos ilgamečio pirmininko, vieno iš LB steigėjų, "Mūsų Pastogės" įkūrėjo. Anglijoj mirė, sulaukęs 80 metų amžiaus, P. Bulaitis, Londono lietuvių veikėjų veteranas.
JAV LB taryba neteko dviejų savo narių: inž. A. Škudzinsko, ilgamečio LB Bostono apygardos pirmininko ir išskirtinai uolaus Lietuvių Fondo atstovo, ir jauno mirusio kapitono teisininko A. Makaičio, pasižymėjusio šachmatininko. Australijoj mirė uolus lietuviškos knygos skleidėjas P. Alekna. Chicagoj mirė spaudos darbuotojas ir Cicero moksleivių ateitininkų ilgametis globėjas Vc. Kuprys, žurnalistas J. Vaidelys, skautų veikėjas inž. A. Vengris. Iš senosios emigracijos žmonių mirė spaudos ir scenos darbuotojas J. Steponaitis, Klaipėdos sukilimo dalyvis ir Bostono lietuvių veikėjas A. Ivas (Ivaškevičius). Daugelis kolonijų neteko jose gyvai besireiškusių žmonių, kuriuos čia išvardyti ir neįmanoma.

Tarp pernai mirusiųjų moterų buvo dar šios: Br. Pabedinskienė-Kučinskaitė, A. Bendo-rienė (geografo A. Bendoriaus našlė), J. Pra-puolenienė-Česaitytė, O. Aglinskienė-Rėklaitytė. dail. E. Stankuvienė (Kanadoj) ir t.t.
Ilgas sąrašas ir Lietuvoj mirusiųjų. Pernai mirė Telšių vyskupijos administratorius (nuo 1967) vysk. J. Pletkus, prel. R. Kuodis (iš viso 18 kunigų), medikas prof. Bl. Abraitis, geografas S. Tarvydas, istorikas R. Varakaus-kas, kalbininkas J. Kruopas, vienas iš operos kūrėjų solistas P. Oleka, operos solistės M. Rakauskaitė ir A. Vaitkutė, aktoriai J. Rudzins-kas, K. Jurašiūnas, Br. Kurmytė-Monkevičienė, baleto šokėjas Br. Kelbauskas, violončelistas P. Berkavičius, literatūros kritikas ir menotyrininkas P. Juodelis, muziejininkas ir kraštotyrininkas J. Petrulis, buvęs Jaunųjų ūkininkų ratelių vyr. vadovas agr. VI. Tiškus, "Mūsų Žinyno" ir "Kardo" redaktorius pik. ltn. A. Šimkus, miškininkas M. Daujotas. Papildomai primintinas vertėjas St. Dabušis, miręs 1974 m.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai