Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Viktoras Vizgirda PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANDRIEKUS LEONARDAS   
Žodis Bostono LB Kultūros Klube 1974 sausio 26 tiesą
Sausio 14-tą dail. Viktorui Vizgirdai suėjo 70 metų amžiaus. Tokia jubiliejine proga būtų galima ilgai kalbėti apie jo pasiektą mokslą, eitas pareigas, ruoštas parodas, atpiltas visuomenines duokles . . . Bet mes čia kalbėsime apie jį tik kaip apie dailininką, giliai suleidusi šaknis į lietuvių meną ir mūsų buitį.

Lietuvių menas ir mes patys be Viktoro Vizgirdos kūrybos būtume žymiai skurdesni. Mūsų vaizduotėje nekiltų į dangų didingi peizažų medžiai, negaivintų sielos sodri gamtos žaluma, negraudintų širdies gėlių violetinis gedulas, nedžiugintų akies raudoni bei gelsvi spalvų tonai. Tai Vizgirdos estetinė vizija, tai sykiu ir mūsų pačių, kurie jį branginame ir gerbiame.


Tačiau šį spalvotą lobį dail. Vizgirda neatsinešė su savim, gimdamas 1904 m. Domininkonių viensėdy, Garliavos valsčiuje. Atsinešė jis tiktai talentą, kurį turėjo patsai išskleisti kietu darbu, aukštu mokslu, gyvu gamtos stebėjimu, asmeniškais išgyvenimais bei įspūdžiais ir bekompromisine kova už meninę tiesą.

Ilgame dailininko kely žymių įvykių pasitaikė nemaža, bet visi jie buvo palenkti menui — jo gyvenimo idealui ir net buvimo prasmei.

Beje, kai mūsų žvilgsnis krypsta į 1904-sius — Vizgirdos gimimo metus — jis būtinai turi pasukti ir į 1932-sius. Galima sakyti, jog tai mūsų jubiliato antroji gimimo data, kaip dailininko, kovojančio už aukštą meno lygį.
1932 m. su keliais artimais bičiuliais Vizgirda paskelbė naują sąjūdį ARS ir principus, kurių turėtų laikytis lietuvių dailė. Manifeste teigiama, jog kurti reikia modernaus meno dvasioje, atsirėmus į savo tautos liaudies kūrybą. Tuo raštu atsisukta nuo senstelėjusio Rusijos meno ir pasukta į Vakarus, labiausiai Paryžių. Tuo raštu tartum oficialiai legalizuotas mūsų liaudies menas, kaip pinninė kūiybos versmė. Tai deklaracija, suvedusi į laimingą sintezę tautinius meno elementus su tarptautiniais. Tai pagaliau paties Vizgirdos antrojo gimimo metrika, išryškinusi jo asmenį ir kūrybinį veidą.

Pagal ARS manifesto principus Vizgirda kūrė nuo pat pradžios ir jiems liko ištikimas iki šiai dienai.
Jis gyveno Paryžiuje ir lankė kelių kontinentų muziejus, bet tai nenukreipė jo nuo lietuvių liaudies meno gairių. Primityvios formos, kurias matome senovinėse skulptūrose, lengvai atpažįstamo ir Vizgirdos vitražuose bei drobėse. Jos reikalingos pasirinkto stiliaus tapybinei konstrukcijai, kaip kaulai kūnui. Be liaudies meno pagalbos Vizgirdos kūryba nebūtų tokia dramatiška, gili ir mums artima.

Kur mes besuktume Vizgirdos kūrybą — į fovizmo ar ekspresionizmo pusę — ji visados liks tautiška, originali, aukšta. Jo peizažų medžiai šlama senom krivių gadynėm, šventųjų miškų mistika ir Lietuvos viensėdžių iškilnumu. Pastatai peizažuose ne visur būna kompozicijos esmine dalim — vyrauja gamta: architektūriškai didinga, bet nebaugi. Po Vizgirdos peizažų medžiais ant kauburingos žemelės, rodos, galėtum sėdėti dienų dienas, ir jiems norėtum palikti nuovargį.

Galų gale eikime prie išvados: Vizgirda labai anksti surado save ir iki šios dienos liko sau ištikimas — dramatiškas gamtos dailininkas ir spalvininkas su savitu įdomiu koloritu. Kai kurie jo draugai grafikai kadaise vaizdavo, iškeltom į dangų rankom, motiną. Vizgirdos .peizažuose visa gamta yra motina — motina Lietuva, audrų sužeistom šakom iškėlusi rankas aukštyn.

Poetas W. B. Yeats yra sakęs: Oratorius apgauna minias, senti -mentalistas apgauna save — menininkas gi atskleidžia tikrovės viziją. Dail. Viktoras Vizgirda atlieka tai per visą gyvenimą. Jo atskleista tikrovės vizija drobėse bei vitražuose yra kilni ir sava. Už ją nusipelno jis tautiečių dėkingumo bei pagarbos. 70 metų jubiliejus taipgi pateikia progą linkėti dail. Viktorui Vizgirdai laimingų bei kūrybingų ateities metų.

Leonardas Andriekus

Plačiau dail. V. Vizgirdos kūryba mūsų žurnale buvo aptarta dr. M. Nasvyčio straipsnyje "Kultūrinė laisvė ir ištikimybė". Dailininko Viktoro Vizgirdos meninis kelias", išspausdintame 1972 lapkričio numery (pp. 379-383).



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai