Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS PDF Spausdinti El. paštas
Intensyvėja kova už laisvę

Lietuvių kova už savo krašto laisvę tarp tremtinių Europoje, JA Valstybėse ir visame pasaulyje vis intensyvėja. Susiklausymas ir vieningumas darosi didesni. Puikiai praėjo vasario 16d. minėjimas, bado streikas, Maskvos konferencijos proga padaryta kur galint visų reikalingų žygių, aplankyta visa eilė žymių žmonių ir pasiekta, palyginti, neblogų rezultatų. Amerikoje aplankyti patys įtakingieji senatoriai. Įtakingas senatorius Brooks Kongresiniame Rekorde įsidėjo lietuvių memorandumą ištisai. Senatorius Even Brewster pakartotinai įdėjo amerikiečių vyriausybės 1940m. liepos 23d. pareiškimą Lietuvos reikalu ir Respublikonų partijos pirmininko P.C. Recce 1946m. spalio 12d. ir 1947m. vas. 12d. pareiškimus. Senatorius Taftas per pasikalbėjimą, suteiktą spaudai, pasisakydamas Lietuvos reikalu, pareiškė, kad „dirbkite ir nepasiduokite. Laikytės, nes yra vilties, gal net netolimoj ateity. Yra žinomas faktas, kad tos tautos, kurios naudoja užgrobimo metodus ir išsiplečia, išugdo viso pasaulio neapykantą. Taip, pvz., daro sovietai. Ir jie prieis liepto galą.“ Lietuvos draugų skaičius Amerikos kongrese pagausėjo. Bet pačios Lietuvos reikalas vis dar neišryškėjęs. Nors amerikiečių milijoninio tiražo žurnalas „Life“ įsidėjo naująjį žemėlapį, kur Lietuva, Latvija ir Estija pažymėtos kaip „nebeegzistuojančios“ valstybės, bet Amerikos lietuviai linkę tikėti, kad paskutinį žodį tars tuo reikalu kongresas. Amerikoje labai didelę veiklą yra išvysčiusios centrinės lietuvių organizacijos. Nuvykęs ten buv. Respublikos Prezidentas Dr. K. Grinius rengia platesnį memorandumą Lietuvos nepriklausomybės reikalu demokratinių valstybių galvoms — jame atvaizduoja okupantų priemones lietuvių tautai išnaikinti ir prašo pagalbos lietuvių tautai.


Anglijos lietuvių ryšium su Maskvos konferencija padaryti žygiai pasiekė ir įtakingus britų politikus. Kaip matyti iš „Parliamentary Debates“ 435 tomo, buvo Lietuvos reikalu įteikta britų parlamente paklausimas. Interpeliavo konservatorių atstovas prof. Savory, be to, parlamento nariai Mc Govern, seras Patrick Rannon, Earlas Wintertonas, viceadmirolas Tay-loras. Vyriausybės vardu atsakinėjo ministeris Mc Neilis. Esminio ir tiesioginio atsakymo dėl galimų britų žygių Lietuvos reikalu buvo vengiama, nors klausimas buvo aiškiai formuluotas, reikalaujant, kad britų vyriausybė iškeltų Maskvos konferencijoj Lietuvos klausimą ir padarytų formalų pareiškimą, jog Britanija nepripažįsta ir niekad nepripažins Lietuvos okupacijos. Prof. Savory pareiškė: „Argi vyriausybei priimtinas slaptasis Ribbentropo - Molotovo 1939m. susitarimas, kuriuo remiantis Baltijos valstybės buvo okupuotos Sov. Rusijos? Ar tai suderinama su Britų garbe?“

Iš britų spaudos aiškėja, kad Cripsas rūpinasi, jog per dabar vykstančius Britų-Sovietų pasitarimus būtų pažadėta D. Britanijai pristatyti tą maisto kiekį, kokį ji gaudavo anksčiau iš Pabaltijo kraštų, ypač bekono, pieno produktų etc. Gen Morgano pareiškimu, baltai dar vis tikį, kad britai imsis realių žygių atstatyti jų kraštų suverenumui. Tačiau jis į tas viltis žiūrįs skeptiškiau. Apskritai, britai čia elgiasi labai atsargiai ir rezervuotai, tačiau, kaip iš „Daily Mau“ ir kitų jų žymių spaudos organų aiškėja, nėra linkę pripažinti Pabaltijo kraštų aneksijos.


Išvežti į Sibirą trys Lietuvos vyskupai

Visad gerai informuotas Paryžiaus dienraštis „La C r o i x“ įsidėjo žinią, kurioj skelbia, kad iš Lietuvos ištremti trys vyskupai: Telšių vyskupas Borisevičius, jo pavaduotojas vysk. Ramanauskas ir Kaišiadorių vysk. Matulionis. Vysk. Matulionis išvežtas jau antrą kartą. Apie jį plačiai paraše ir ukrainiečių spauda Amerikoje. Ištremta taip pat visa eilė kunigų. Apie ištremtuosius jokių žinių neturima. Savo pranešimų „La Croix“ baigia šiais žodžiais: Viešoji pasaulio opinija turi veikti ir daryti kuo didžiausios įtakos į demokratines valstybes, kad pagaliau išmuštų laisvės valanda mūsų broliams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“.

Minimoji žinia patvirtinama ir iš kitų šaltinių, atėjusių iš Lietuvos. Pranešama, kad vasario 3d. miręs ir vasario 6d. palaidotas Kauno arkivyskupijos valdytojas prel. Jakubauskas. Jis rastas besėdis negyvas kėdėje. Laidotuvėse dalyvavo vysk. Paltarokas ir arkivysk. M. Reinys. Vysk. A. Karosas dėl senatvės į laidotuves negalėjo atvykti.

Ištrėmimas į Sibirą eina toliau. Paaiškėjo likimas ir mirties galimybės ne tiktai buv. Respublikos Prezidento A. Stulginskio, A. Voldemaro, Dr. Igno Skrupskelio, Z. Starkaus ir visos eilės kitų žymių lietuvių tautos veikėjų, bet ir daugelio kitų. Kai kas iš anksčiau išvežtųjų grąžinta į Lietuvą. Buv. žemės ūkio viceministeris Skaisgiris, kaip netekęs darbingumo, išvežtas į Uzbekistaną. Dr. S k r u p s k e 1 i s mirė po nežmoniškų kančių prie Vorkutos. Ten dirbęs ir Dr. L. Bistras. Netoliese prie darbų buvo atgabenta ir buv. min. pirmininko A. Merkio šeima.

Taip pat patvirtinamos žinios apie išvežtus kunigus J. Grigaitį, Ylių, Adomaitį, Mieldažį, Šliumpą, Šakių kleboną Vaišnorą ir kt.

Berlyne pabėgėlių stovykloj kai kurie lietuviai suėjo austrą Dr. B., .10 metų išgyvenusį priverstinų darbų lagery Pečioros srity. Ten buvę atvežtų ir lietuvių. Iš jų atsimena agr. VI. Tiškų, Janavičių, Jakštą, gyd. Garuolį, pas. policijos baro viršininką Šimkų ir kt. Ten žiemos metu šalčiai siekia iki -70°. Mirtingumas toks pat, kaip apie Vorkutą — per metus žūva apie 30—40 proc.

 

Lietuviai iš Balfo gavo arti 2mil dolerių pašalpos

Ryšium su Balfo 3 metų sukaktimi Amerikos lietuvių spauda skelbia didelius jo nuopelnus tremtiniams šelpti. Pašalpų įvairiuose kraštuose išleista įvairiais būdais / daiktais ir pinigais, arti 2 milijonų dolerių, sušelpta apie 60 000 žmonių. Piniginių pašalpų išmokėta 348 000 dolerių, maisto, vaistų ir kt. reikmenų — už 260 000 dolerių, apavo ir kt. panašių daiktų — už 1. 260 000 dolerių.

Prasidėjo emigracija į Angliją

Iš britų zonos prasidėjo tremtinių emigracija į Angliją. Imami savanoriškumo pagrindu pirmoj eilėj nevedę vyrai ir šeimos be vaikų. Tokių, kurie nevaržomai gali .vykti, šiuo metu iš 23 500 lietuvių Britų zonoj yra apie 9 000. Šeimos narius bus galima atsiimti vėliau. Dabar vedamos derybos, kad prie jų būtų įskaityti taip pat seni tėvai, giminės iš kitų zonų ir invalidai, kurie paliekami toliau stovyklose Vokietijoje. Nors sąlygos nėra lengvos, ypač turint galvoj, kad išvykstančiųjų daugumas yra inteligentai, kuriems teks imtis fizinio nekvalifikuoto darbo, tačiau šiuo metu jos yra įmanomiausios iš visų kitų emigraciniu galimumų. Tikimasi, kad su laiku bus taip pat galima į Angliją perkelti Baltų Centrinė Tarybą, Lietuvių Tremtinių Operą, redakcijas ir kai kurias kitas būtinas institucijas. Mokyklų pradžioj Anglijoj nenumatoma.

Savanorių, norinčių vykti, kai kur užsirašo ir visas 100%. Tai kaip tik rodo, kad tremtiniai darbo nebijo ir nevengia, jei tiktai gauna įmanomesnes pragyvenimo ir darbo sąlygas. Pirmieji transportai jau išvyko. Išsyk perkeltieji turės gyventi perein. stovyklose, kol bus paskirstyti į darbus. Iš specialybių įskaitomi tik technikai. Darbo sutartis turi pasirašyti 12 mėnesių. Po bandomojo laikotarpio jas arba galės pratęsti toliau, naudodamiesi visomis britų darbininkų teisėmis, arba grižti atgal į Vokietiją, nenustodami DP teisių, arba emigruoti kitur. Po 5 metų galės gauti Britų pilietybę. Bagažo gali pasiimti kiek panešdami. Valiutos reikalai taip tvarkomi: markes turi išvykstantieji perduoti UNRRos direktoriams arba karinėse stovyklose komendantams ir gauti tai sumai pakvitavimus. Jie bus deponuoti Reichsbanke ir nusistojusiu kursu vėliau pervesti jų savininkams į tuos kraštus, kur jie gyvens. Kitų kraštų turimą valiutą galima pasiimti su savimi, bet išlipant ji turi būti pagal pakvitavimą perdu«ta muitų kontrolei. Tos sumos bus deponuotos Anglijos Banke ir išmokėtos atitinkamu kursu tiems asmenims įsikūrus. Prie užsienio valiutos taip pat priskaitomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos pinigai (litai, latai ir kronos).

Į išvykstančius Baltų Centr. Taryba ir mūsų vyriausieji vadovaujantieji organai paskelbė atsišaukimą, ragindami juos pasirodyti tikrais pionieriais ir parodyti savo tikrą vertingumą britų darbo visuomenei. Visa eilė lietuvių, latvių ir estų, mokančių anglų kalbą, paskirti prie britų įstaigų ryšininkais. Kuo greičiausiai palikti Vokietiją rūpinasi visi, ir dabar Britų zona gyvena tikras emigracinės karštinės dienas. Pirmosios tremtinės, nuvykusios į Angliją darbų, užsirekomendavo, palyginti, gerai.

Į Belgiją dirbti anglių kasyklose lietuvių išvažiavo tiktai keli šimtai.

Dėl emigracijos sąlygų Prancūzijon žiūrima labai skeptiškai. Tikimasi, kad britų pavyzdžiu ir amerikiečiai pradės tvarkyti savo zonos tremtinius. Norima emigraciją padaryti platesnę į Kanadą ir i Argentiną, taip pat kalbama, kad panašių būdu nuo rudens prasidės emigracija ir į JAV, kur rūpinamasi, be normalios kvotos, priimti dar 400.000 DP iš Europos priedo.

Meerbecko stovykloje, netoli Hanoverio, buvo prieš emigraciją pradedant sušauktas visos Britų zonos tremtinių bendruomenių atstovų ir centrinių vadovybės organų suvažiavimas. Jo svarbiausią klausimą sudarė įsikūrimas Anglijoje. Ypačiai didelis dėmesys buvo kreipiamas į tai, kad nebūtų palikti savo likimui globos ypačiai reikalingieji: seneliai, invalidai, daugiavaikės šeimos ir kt. Amerikiečių zonoje nedarbingieji, invalidai, seno amžiaus žmonės ir moterys, turinčios vaikų iki 6 metų, numatomos imti į specialias stovyklas, kur jiems bus teikiamas pagerintas maistas, o vėliau pervežti į Ameriką. Tuo rūpinasi Amerikos Krikščionių Bažnyčių Sąjunga. Registracija tokių - asmenų jau vyksta.

Sunaikinti Aušros Vartai?

Intern. Catholic Press Agency paskelbė iš Varšuvos žinią, kad esanti sunaikinta Aušros Vartų šventovė Vilniuje. Esą, Aušros Vartai su aplinkiniais pastatais buvę sugriauti. Stebuklingasis Marijos paveikslas buvęs išgelbėtas tik dviejų lietuvių drąsuolių ir kelių lenkų pasiryžimu. Dabar jis esąs arkiv. Jalbžykovskio globoje Balstogėje.
Tačiau iš kitų šaltinių toji žinia dar nėra patvirtinta.

Pogrindinė lietuvių spauda

„Išeivių draugas“ praneša, kad Angliją vėl pasiekė pluoštas Lietuvos pogrindinės spaudos ir partizanų laikraščių. Tai „Laisvės varpas“, „Kovos kelias“, „Šviesa“, „Už tėvų žemę“ ir kt. Jie ten nepaprastai branginami, kaip kad seniau vokiečių okupacijos metu pasiekę užsienius rezistencinio lietuvių sąjūdžio spaudos organai: „Į laisvę“, „Nepriklausoma Lietuva“, „Laisvės kovotojas“ ir kt.

Rūpinamasi atnaujinti lietuvių-latvių susiartinimo veiklą

Latvių-Lietuvių vienybės pirmininkas Julius Bračs rūpinas atnaujinti latvių — lietuvių susiartinimo veiklą. Į buv. Vienybės narius paskelbtas tuo reikalu atsišaukimas.

Britų zonos lietuvių gydytojų suvažiavimas

Rensburgo stovykloje įvyko svarbus britų zonos lietuvių gydytojų suvažiavimas, kuriame svarstyti mitybos ir sveikatingumo reikalai, pirmoj eilėj mokyklinio jaunimo ir nėščių moterų. Po aktualių, statistine medžiaga paremtų referatų buvo priimta visa eilė rezoliucijų, kurios pasiųstos į britų spaudą. Jose prašoma, kad motinos su vienu vaiku iki 6 metų ir bent su dviem vaikais iki 4 metų būtų laikomos dirbančiomis, padidinta maisto kokybe ir kiekybe, nes žmogaus organizmui reikalingas minimumas bent 2 800 kolorijų, o dabar gaunama tik apie 1200; mokiniai ir studentai būtų laikomi dirbančiais etc.

Suaugusiųjų Švietimo institutas

Wūrzburge vietinių inžinierių iniciatyva buvo įsteigtas Švietimo Institutas, kuris savo veikla gražiai užsirekomendavo. Institute veikia 3 skyriai: automechanikos, siuvimo-kirpi-mo ir daržininkystės-sodininkystės. Be spec. dalykų, klausytojams privalomos anglų ir vokiečių kalbos, ir pirmosios pagalbos nelaimių atveju kursas. Institutui vadovauja inž. Krulikas.

Organizuojasi lietuviai amatininkai ir darbininkai

Hanau lietuvių stovykloje buvo sušauktas visų 3 zonų lietuvių amatininkų ir darbininkų atstovų suvažiavimas. Į centro valdybą išrinkti: J. Jonienė, Br. šiupinys, V. Gervickas, Ap. Beresnevičius ir kt. Suvažiavimas JAV, Anglijos ir Prancūzijos valdžių galvoms ir darbininkų bei amatininkų profesinėm sąjungoms pasiuntė atitinkamas rezoliucijas.

Amerikoj ruošiamasi Lietuvių Dienai

Amerikoje JAV laisvės šventės dieną (liepos 4d.) paprastai ruošiama Lietuvių Diena. Šiemet iš eilės ji bus 18-toji. Norima, kad ji šiemet praeitų ypač įspūgingai ir būtų geresnė už visas kitas dienas.

Vysk. Brizgys Prancūzijoje

Prancūcijoje lankęsis vyskupas V. Brizgys tyrė tenykštes gyvenimo sąlygas ir emigracijos galimumus. Paryžiuje jis dvi savaites viešėjo pas mūsų ministerį Dr. St. B a č k į, kuris šiuo metu Prancūzų vyriausybės yra pripažintas ir turi visas diplomatines privilegijas.

Kurdinimosi reikalais vysk. V. Brizgys lankėsi pas visą eilė žymių prancūzų pareigūnų tarp jų ir pas svetimšalių dep-to direktorių. Tačiau dėl emigracijos ten tenka labai rimtai pagalvoti.

Vysk. Brizgys su min. Bačkiu dalyvavo taip pat vienoj intelektualų — rašytojų arbatėlėj kuri ruošiama tik ypatingomis progomis ir į kurias eina tik rašytojai. Svečiai čia buvo maloniai sutikti ir pasveikinti Ta proga būrelio pirmininkas vaizdžiai papasakojo mūsų šalies vargus. Rytojaus dieną daugumoj laikraščių pasirodė eilė straipsnių apie mūsų tėvynę.

Kultūrininkų sukaktys

Šiemet sueina 40 metų amžiaus eilei mūsų kultūrininkų: B. Brazdžioniui, V. K. Jonynui, Pulgiui Andriušiui, A, Merkeliui, S. Urbonui.

„Ameriką“ redaguos

drauge su A. Vaičiulaičiu J. B. Laučka, ligi tol dirbęs Balfe. Vaičiulaitis, be to, Scrantono un-te dėsto prancūzų kalbą. K. Čibiras-V e r a x pakviestas redaguoti ,,Darbininko“.

Penkeri metai nuo Reizgio nužudymo

Balandžio 2d. suėjo lygiai penki metai, kai Mauthauseno koncentracijos stovykloje buvo nužudytas M. Lietuvos veikėjas, buv. direktorijus pirmininkas Martynas Reizgys. Grįžęs iš Lietuvos, iki 1941 m. spalio mėn. buvo kalinamas Gestapo kalėjime Klaipėdoj, paskum buvo išvežtas į Oranienburgo kone. stovyklą, o iš ten – į Mauthauseno KZ, kur 1942 m. balandžio 2 d. buvo krematorijuj sudegintas. Jis skelbė šūkį: nėra jokių sienų tarp D. ir Mažosios Lietuvos — jas priešai padarė. Lietuviams jų nėra ir negali būti.

Pabaltijo valstybės Roosevelto — Sikorskio pasikalbėjimuose

Amerikos spaudoj plačiai komentuojami buv. lenkų ambasadoriaus Ciehanovskio atsiminimai, pavadinti „Pralaimėjimas pergalėj“, kur minimi būdingi tuometinio lenkų egzilinės vyriausybės Londone šefo gen. Sikorskio pasikalbėjimai su Rooseveltu dėl Pabaltijo. Iš tų pasikalbėjimų paaiški, kieno ir kokiu būdu buvo praloštas Pabaltijys.
Dabar lenkų emigrantų spauda pažymi, kad lenkų emigrantų egziliniai sluogsniai pripažįsta teisingą sprendimą susitarimo keliu dėl Vilniaus krašto ir lietuviams teisę į Rytprūsių sritis su Tiže, Įsrutimi ir kt. lietuviškomis vietomis.

Liet. Raud. Kryžiaus atstovų suvažiavimas

Miunchene buvo sušauktas Liet. Raud. Kryžiaus Amerikiečių 1 zonos skyrių pirmininkų, apylinkių įgaliotinių ir moterų komitetų vicepirmininkių suvažiavimas. Jame dalyvavo LRKr. vyr. valdybos vicepirmin. Dr. Ingelevičius, zoninio komiteto vicepirmin. G. Alksninienė, 18 skyrių pirmininkai ir visa eilė kitų delegatų. Pirmininkavo prof. Oželis. Pranešimus padarė gen. įgaliotinis P. Minkūnas, sveikatos skyriaus vedėjas prie gen. įgaliotinio įstaigos Dr. Matukas, p. Alksninienė. Miuncheno apyg. pirmininkas p. A. Kalvaitis, adv. A. Sodaitis. Iš pranešimų paaiškėjo, kad šelptinų skaičius vis didėja, nors šelpiama apie 480 studentų, buv. karo belaisviai, polit. kaliniai, našlaičiai, apie 160 ligonių etc.

Pagyvėjo Amerikos lietuvių spauda

Amerikos lietuvių spauda pastaruoju laiku žymiai pagyvėjo. Užmegstas artimesnis ryšys su tremtiniais Vokietijoje ir čia leidžiama spauda, keičiamasi informacijomis, pranešimais etc. Gausu žinių ir iš Lietuvos ir lietuvių gyvenimo visame pasaulyje. „Draugas“ organizuoja spec. fondą pasiųsti amerikiečių spaudai tremtiniams į stovyklas Vokietijoje.

Technikos dirbinių paroda Wurzburge

Liet. Tremtinių Inžinierų Wūrzburgo skyriaus iniciatyva Wūrzburge buvo suruošta technikos darbų paroda. Iš technikos ir dailės darbininkų buvo surinkta apie 250 eksponatų tarp jų gražios rankų darbo audimo staklės, skoningos tautinės juostos, medžio, metalo dirbiniai, savos gamybos radijo aparatai, o ypač suvenyriniai dalykėliai. Paroda gyvai domėtąsi.

Prancūzų vyskupai žino apie Lietuvą

Prancūzų vyskupas Robert P i c a r d de Vacąueric yra didelis lietuvių bičiulis, kiekviena proga keliąs balsą dėl pavergtų tautų laisvės. Lankydamasis Tiubingene, ta proga atlaikė pamaldas ir pasakė įspūdingą pamokslą, kurio klausėsi generalgubernatorius gen. W i d m e s ir kt. žymūs žmonės. .Lietuvą prancūzų kat. bažnytiniai sluogsniai žino kaip krikščioniškąjį avangardą su visa jo praeitimi ir dabartimi.

P. Žadeikiui 60 metų

Lietuvos nepaprastam pasiuntiniui ir įgaliotam ministeriui JA Valstybėse ats. pulk. Pov. Žadeikiui šiemet suėjo 60 metų amžiaus. Kilimo jis žemaitis; D. kare tarnavo karininku, Lietuvoje kurį laiką ėjo krašto apsaugos ministerio pareigas, paskum atsidėjo diplomatinei tarnybai. Jau beveik 25 metai gyvena Amerikoj, kur ėjo konsulo ir gen. konsulo pareigas, o paskiausiai buvo paskirtas atstovu į Vašingtoną. Sukaktuvininkas yra aktyviai pasireiškęs taip pat lietuvių spaudoj.

Įspūdingai paminėta Motinos diena

Šiemet Motinos diena tremtyje paminėta įspūdingai. Ta proga veik visur suruoštos pamaldos ir minėjimai su paskaitomis ir koncertine dalimi. Garbės prezidiume buvo palikta tuščia vieta Nežinoma j ai Motinai — kankinių, partizanų, tremtinių Motinai. Dienos proga Šv. Sosto Tautinis Delegatas lietuviams Vokietijoje ir Austrijoje kan, Feliksas Kapočius paskelbė du atsišaukimus į lietuvius, kuriuose iškelia lietuvės motinos nuopelnus tautai ir Bažnyčiai, taip pat nurodo mišrių vedybų žalą. Taip pat ppaskelbė savo atsišaukimus Baltijos Moterų Taryba, suruošusi tarptautinės Motinos Dienos minėjimą su gražia koncertine dalimi, ir Centrinis Liet. Moterų Komitetas.

Nūrtingene — pavasario šventė

Per Sekmines Nurtigeno apskrities stovyklų lietuviai, latviai ir ukrainiečiai ruošia pavasario šventę Lietuvių gimnazijos rūmuose 20 kambarių paskirta meno, spaudos ir tautodailės parodoms. Šventė truks tris dienas. Į centrinį komitetą įeina inž. Garga-sas, gyd. Z. Danilevičius, Dr. Aglins-kienė, Andrius ir Pažemėnas.

Atidaryta biblioteka

Gausingiausioji Amerikiečių zonoje Hanau stovykla įsitaisė ir skaityklą-biblioteką, kur gausu lietuvių ir anglų knygų ir periodinės spaudos. Knygų yra apie 1 500 egzempliorių, lietuviškų žurnalų 200 egz., angliškų knygų 150 egz. ir anglų žurnalų 1 500 egz. Netrukus bus suorganizuotas tremtyje išleistų lietuviškų knygų skyrius.

Mirė P. Cvirka.

Gegužės 2 d. Staiga mirė Lietuvoje P. Cvirka. Anksčiau mirė Sal. Neris, L. Gira, žiemą — dail. Žukas, š. m. balandžio mėn. Butkų Juzė, o po gegužės 1 d. parado Vilniuje — ir P. Cvirka.

Kiek Amerikoj lietuvių

Prof. K. Pakštas paskelbė naujausius duomenis, kiek Amerikoj esama lietuvių. Pasirodo,, kad pagal 1940 m. statistiką pirmosios ir. antrosios kartos ateivių. JA Valstybėse esama lietuvių 395.000. Lietuvių masė ten susideda iš 4 kartų. Tų visų kartų lietuvių tai gali būti apie 650.000, bet pagal namie vartojamą kalbą lietuvių įskaityta tik 140.620, iš kurių 122.660 gimusių Lietuvoje ir 17.940 Amerikoj gimusių. Ir tas jų skaičius kasmet mažėja, o lietuvišką spaudą remia tik apie 70.000 lietuvių. Dabar naujo kraujo į tenykštę lietuvių masę įlieja lietuviai tremtiniai. Ypač ten pasigendama rimto literatūros — kultūros žurnalo. Ten veikia 43 parapinės mokyklos ir keletas lietuvių katalikų išlaikomų aukštesniųjų mokyklų.

Baltų profesiniai susigrupavimai

Baltai įteikė britų parlamento nariams memorandumą iš kurio vaizdžiai matyti, kokių esama Britų zonoje susigrupavimų ir kiek kurios profesijos žmonių. Statistika rodo, kad tarp baltų tremtinių atstovaujamos visos klasės.

Iš 74.000 baltų Britų zonoj iki 16 metų estų yra 18%, latvių — 17%, lietuvių 24%. Laukiančių motinų ir su vaikais iki 6 metų estų 7,1%, latvių — 6,6%, lietuvių 11%. Senų ligonių, nepajėgių dirbti estų 8,8%, latvių 8,4%, lietuvių 6,4%. Pajėgių dirbti estų 66,1% latvių — 68%, lietuvių 58,3%.
Iš pajėgių dirbti lietuvių tarnautojų ir prekybininkų yra 1.880, kasyklų ir chemikalų darbininkų 56, statybos darbininkų 556, žemės ūkio ir miškininkystės 3.188, sveikatos ir sanitarijos _353, susisiekimo ir tiekimo 152, namų ūkio 1.067, drabužių, maisto ir kt. tarnybos 1.964, laisvųjų profesijų ir meno 1.396 (estai 991, latviai 3.270), metalo pramonės 169, įvairių kitų profesijų 400. Lietuvių procentiškai, palyginti su latviais ir estais, yra daugiau žemės ūky ir miškininkystėj, namų ruošoj, drabužių, maisto ir kt. tarnybose.

Baltų tremtiniai visose trijose okup. zonose taip atrodo: Britų zonoj: estų yra 46%, latvių 48%, lietuvių 40%; Amerikiečių: estų 49%, latvių 47%, lietuvių 51%; Prancūzų: estų 3%, latvių 2,5%, lietuvių 6%. Austrijoje visose 3 zonose estų 2%, latvių 2,5%, ir lietuvių 3%.

Į mūsų Rašytojus ir Leidėjus

Tremties pergyvenimai yra sukrėtę ne tiktai mūsų politinę, ekonominę bei kitas visuomenines ar kultūrines sritis, bet tie ištrėmimo patyrimai žymiai yra palietę ir mūsų grožinės literatūros kūrybą.

Nepriklausomojo Lietuvos laikotarpio grožinė literatūra tiek turiniu, tiek ir formaliniu atžvilgiu buvo pasiekusi tikrai pasigėrėtinos aukštumos. Kai kurie autoriai, ypač lyrikai, drąsiai galėjo stoti į Europos žymiųjų rašytojų eiles. Žinoma, čia padėjo ir tai, „kad į Nepriklausomojo laikotarpio grožinę literatūrą buvo susitelkusios net trys rašytojų kartos, senieji, vyresnieji ir jaunieji. Kiekviena šitoji karta davė stambių vardų ir kūrinių.

Prabėgom kalbant apie mūsų grožinės literatūros laikotarpius, reikia pažymėti, kad nevienodai tų laikotarpių autoriai žiurėjo į savo kūrybą. Pav., spaudos draudimo laikotarpis turėjo daugiau utilitarinių siekimų: literatūrinėmis priemonėmis prikelti visus sluoksnius tautiniam atbudimui. Atgavus spaudą, o ypač įžengus į nepriklausomybės perijodą, prasidėjo jau tikras ir platus — horizonįališkai ir vertikališkai — teisingas lietuvių tautos“ kultūrinis gyvenimas. Turėjome visą eilę įžymiųjų bibliotekų netik centruose, bet ir apskričių miestuose. Jas puošdavo ir kasmet papildydavo mūsų grožinių kūrinių pavyzdžiai, jau nebekalbant apie mokslo ir kt. knygas.

Paprastai sakoma, kad grožinė literatūra gali bręsti ir bujoti tiktai pilnutinėj tautinėj ar politinėj laisvėj. Šiandien tokios laisvės mes neturime ir nežinia dar, kada mes ją pasieksime. Be to, šių dienų lietuvis rašytojas gyvena gana skirtingose sąlygose, negu, sakysim, Donelaitis, Kudirka, Maironis, Vaižgantas, Biliūnas ir kt., kurie, nors ir spaudžiami carinio režimo, vis dėlto galėjo turėti tiesioginį ryšį su tauta. Tremties rašytojas šiandien yra netik mintytojas, kitų kurstytojas, jis, be to, dar yra ir kovotojas už didžiąją tiesą, kurio plunksna turi būti aitresnė ir taiklesnė, negu kardas.

Tremties laikotarpis taip pat, sutelkė vaizdų mūsų rašytojų būrį, kurin rikiuojasi tiek vyresnieji, tiek ir patys jaunieji. Per šį trumpą laikotarpį jau spėjo pasirodyti kelios dešimtys grožinių knygų. Tačiau, pasiklausius kritikos ir kitų balsų, mes prieiname išvadą, kad tos knygos, nežiūrint keletą neabejotinų talentų, tiek turinio, lygiai ir formos atžvilgais, nėra viliojančio tobulumo. Susidaro įspūdis, kad šiandien leidžiama viskas, kas tik parašoma, visai nepaisant to, kad leidinys dar nėra pribrendęs, nepakankamai paruoštas ir per daug ankstybas viešumai. Atsitinka net ir taip, kad pradedantieji rašytojai judriau paveikia spaustuves bei popieriaus sandėlius ir impulsyviai veržiasi su savo pirmaisiais bandymais, kai tuo tarpu vyresniųjų autorių vertingi kūriniai turi dar ilgą laiką gulėti rankraščiuose.

Švietimo Valdybos Knygų Leidimo Komisija, visa tai žinodama, kolegiškai apeliuoja į rašytojus, ypač pradedančiuosius, o taip pat ir į leidėjus, kad jie, eidami viešumon su nauju leidiniu, būtų ne tik rūpestingi, bet ir atsakingi. Konkrečiai tariant, šiandien, turėdami tokius nelengvus spaudos varžtus, leiskime tiktai vertingus kūrinius. Kas dar daugiau slepiasi po šituo pageidavimu, savaime turėtų numanyti tas, kuris imasi plunksnos, o lygiai ir tie, kurie tuos plunksnos darbus leidžia viešumon. Pabaigai mes norėtume priminti praktišką Vydūno patarimą sau pačiam, o taip pat ir kitiems: „Lengviausia galiu pasakyti, kaip aš atskirus rašinėlius rašiau ir ilgesnį laiką nešioju juos su savimi. Pagaliau rašau, bet beveik visuomet kelius kartus parašęs veikalą, jį vėl taisau. Atidedu, vėl taisau ir visą naujai rašau. Nustumiu dažniausia spausdinimą, kol neverčia kas darbą baigti.“

Švietimo V-bos Knygų Leidimo Komisija

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai