Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Elektronų mikroskopas — naujausias išradimas PDF Spausdinti El. paštas
MOKLSLAS

New Jorke leidžiamas amerikiečių žurnalas „The American Mercury“ išsamiai aprašo apie paskutinį mokslo technikos žodį, vad. elektronų mikroskopą, kuris, palyginti su įprastuoju kasdieninėj praktikoj vartojamu mikroskopu, yra padaręs tokią pat pažangą, kaip tas palygintas su normalia akimi. Kai paprastai mikroskopai padidina objektą iki 1.000 kartų, o su ultravioletinių spindulių pagalba iki 2.000, tai elektronų mikroskopas net ligi 200.000, tuo būdu įgalindamas paprastą bacilą, matomą pro mikroskopą kaip segtuko galvutę, įžiūrėti su visais sudedamaisiais elementais, būtent — kad ji turi tam tikrą išorinę dangą ir labai komplikuotą vidaus struktūrą. Dabar stengiamasi jį tiek patobulinti, kad jis leistų „įžvelgti ir gilyn, tam tikslui panaudojant galvanizacijos būdu kai kurių metalų (pvz., gryno aukso arba chromos) garus.

Pirmoj eilėj šį .naujausią išradimą stengiamasi pritaikyti žmonių sveikatos reikalams. Ligi šiol vieną iš didžiausių paslapčių sudarė ligos sukėlėjas vad. virus, ypač dramatiškų scenų mėgstąs sukelti sergant poliomelitu. Nepaisant visų paskutinių laimėjimų, mokslui vis dėlto dar nėra pavykę neginčijamai aiškiai konstatuoti, kaip poliomyeličio virus perduodamas, kaip jis įsiskverbia į žmogaus kūną ir kokių konkrečiai reikia imtis žygių jo plitimui sulaikyti ir imunitetui sukelti. Tokias ligas, kaip gripas, vėjaraupiai geltonasis drugys, gydytojai jau yra pažaboję.

Elektronų mikroskopas daug naujos šviesos įneša ir šioj srity, nutraukdamas klastingą kaukę ir nuo viraus veido. Pirmąjį virų po šios rūšies mikroskopu pakišo amerikietis Rockefelerio Instituto mokslininkas (Princetone, N. J.) Dr. Windellis M. Stanley. Tai buvo vad. tabako — mozaikos virus. Elektromikroskopi-nėmis fotografijomis vad. elektrogra-fais, jam pavyko konstatuoti, kad virai yra panašūs į lazdeles ir yra linkę sudaryti kristalus. Vėliau Yalos Scool of Medicin tyrinėtojas Dr. J. L. Melnickas virą visai izoliavo, paleisdamas gautąją iš pacientų, sirgusiųjų, minimąja liga, medžiagą per 39.000 rotacijų per valandą į supercentrifūgą. Pro mikroskopą buvo konstatuota, kad esama dviejų rūšių molekulių: sferinių kūnų ir lyg lazdelės dalelyčių, panašių į siūlukus. Panašių rezultatų gavo ir švedų šios rūšies mokslininkai.

Dabar mokslininkai tikisi, kad kovoj su ligomis bus galima pasiekt džiugių rezultatų — manoma, kad pavyks susekti, kokiu būdu organizmas prieš virus imasi reikalingų apsaugos priemonių, į pirmąsias gynybos linijas pasiųsdamas atitinkamus antikūnius, kad bus galima elektronų mikroskopą pritaikyti virus susirgimų ir kai kurių piktybinių absecsų diagnozei. Virologai toliau tikisi, kad jiems pavyks taip pat įsibrauti į procesą, kaip virus sukelia ligas, ir išaiškinti jo paslaptis.

Antroj eilėj elektronų mikroskopas norima panaudoti chemijos srityje. Juo atlikti tyrinėjimai parodė, kaip, pavyzdžiui, dažai „prikimba“ prie šilko, vilnos ir medvilnės ir jas nudažo. Tuo būdu pavyko sudaryti naują metodą, kaip dažus, kuriais dažomi žmonių drabužiai, padaryti dar patvaresnius. Toliau pavyko gauti apsčiai naudingų žinių, kiek ir ypač kurie yra nuodingi žmogaus sveikatai garai ir kaip gaminti geriausius chemikalus kovai su vabzdžiais, kad ji būtų kiek galint sėkmingesnė.

Metalų pakišimas po šio rūšies mikroskopu nebuvo toks sėkmingas, nes dar visa eilė metalų, dėl savo ypatingo paviršiaus, net ir šios rūšies patobulintam mikroskopui yra „neįkandami“. Vis dėlto tikimasi Ir čia atskleisti mineralų ir metalų molekulių molekulinę ir atominę struktūrą, įsibraunant į pačias esmingąsias materijos paslaptis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai