Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TAUTOS PRAEITIES ANTRĄ KNYGĄ PAVARČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Trumpa   
1960 m. pasirodė "Tautos praeities" pirmo tomo antra knyga. Ją išleido Lietuvių istorijos draugija Čikagoje, suredagavo Č. Grincevičius, kun. V. Bagdanavičius, MIC ir M.E. Nauburas. Turinyje dr. J. Jakšto straipsnis apie Dlugošo (ar ne Dlu-gošiaus?) pažiūras į Žalgirio mūšį, kun. S. Ylos — apie Šiluvos bažnyčios steigėjus ir globėjus, kun. dr. J. Matuso — apie sodą, daržą ir darželį senovės Lietuvoje, M.E. Naubu-ro — apie Durbės kautynes, A. Va-dopalo — apie lietuviškus dignitorius, dr. A.M. Račkaus — apie Pilies vartų herbo kilmę. Istorinės medžiagos skyriuje Č. Grincevičius kalba apie Amerikos lietuvių organizacijas, V. Liulevičius tęsia apie švietimo židinius tremties stovyklose. Smulkesnius gabalus pateikia dr. J. Remeika (įdomi prof. E. Fraenkelio laiško ištrauka), J. Rūgis. Yra keletas recenzijų, naujausios istorinės literatūros bibliografija bei kronikos žinios.

Vertingiausi šios knygos straipsniai — J. Matuso trumpa studija apie senovės Lietuvos hortikultūrą ir ilgesnis kun. S. Ylos straipsnis apie Šiluvos steigėjus ir globėjus, kuris, beje, tėra tik dalis platesnės jo ruošiamos studijos apie Šiluvą. J. Matusas, kuris 1960 m. atšventė savo 60 m. sukaktį, jau yra davs nemaža medžiagos Lietuvos kultūros istorijai, kuri ligi šiol pas mus buvo smarkiai apleista ir kuriai daugiau dėmesio ėmė skirti dabartiniai okupuotos Lietuvos istorikai ir archeologai (plg. serijinį leidinį Iš lietuvių kultūros istorijos, leidžiamą Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto). J. Matusas visados pasižymi įdomia šaltinių analize ir originaliomis, nors kartais truputį per drąsiomis, išvadomis. Panašia šaltinių (Dlugošiaus ir kt.) analize pasižymi ir J.R. Jakšto straipsnis apie Žalgirio mūšį, kurį tik santraukų anglų kalba autorius be reikalo verčia the Battle of Grumvald vardu. Vakarų istoriografijoje jis priimta vadinti Tannenbergc mūšio vardu.

Kai kurie dalykai, pasirodę šioje, kaip ir pirmoje, šio leidinio knygoje neturėtų rasti čia vietos, jei tas leidinys norėtų išlaikyti istorijos mokslo reikalavimus. Tai reikia laikyti redakcijos klaida, kurią ir sudaro praeities mėgėjai, o ne istorikai. Tas mėgėjiškumas jaučiasi ne tik kai kuriuose straipsniuose ir recenzijose, bet ir aplamai visame leidinio redagavime. Pvz. naujausios istorinės literatūros bibliografija, kuri šiaipjau būtų naudinga, sudaryta nesilaikant bibliografinių reikalavimų. Reikia priskirti prie redakcijos atsakingumo stokos terminologijos, onamastikos ir aplamai kalbos maišalynę dr. A.M. Račkaus straipsnyje apie Pilies vartų herbo kilmę, nors kitais atžvilgiais tas straipsnis gal būtų ir įdomus, ypač atsižvelgiant į negausią mūsų numizmatinę literatūrą.

Tautos praeitis, istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas, t. 1. kn. 2. Chicago, 111., 1960. 165-332 p.
V. Trumpa

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai