Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIJA ŠVABAITE   
AŠ GIRDĖJAU TAVO GIEDOJIMĄ

Aš girdėjau tavo giedojimą —
Juodą paukštį liūdnam vakare —
ir aš bėgau paskui tave
Garsiai raudodama . ..

Perskrodė medžių širdis
Mano vaikiškas riksmas —
Ak, jau niekada, niekada, tėve,
Aš tavęs nepaliksiu.


TIK TU, O TĖVE, ŽINOJAI

Tik tu, o tėve, žinojai,
Ko aš verkiau venatvėj,
Nes, iš tikrųjų, kaip tu, mylėjau
Laukų ramybę,
Pilkąjį dangų,
Vasaros kaitrą,
Žemės skurdumą
Ir jos šaknų gyvybę.


DABAR TIK SUPRANTU

Dabar tik suprantu, kodėl nesidžiaugei,
Nedainavai mums niekada,
Parugėmis vedžiodamas,
Ant stiprių rankų nešdamas,
Nepakėlei galvos ...

Tau kojas grumstai pamuše,
Kraują tavo akių
Į šaltinius išliejo,
Kad tik sugrįžtų
Upės vaga . ..


IŠ TAVO RANKŲ IŠAUGO

Iš tavo rankų išaugo
Mano sūnūs — augšti ąžuolai.
Pietų vėjas aštrus,
Karštų audrų lietus
Drasko jaunus jų liemenis ...

Iš pilkųjų tavo akių
Mano ramios tylios dukterys .
Jos man primena tolimą
Skaidrųjį upelį
Tarp žalių lygumų.
Jos nuleidžia rankas
Lyg alyvų šakas,
Pailsę nuo vasarų . ..

Ar tu girdi mus, tėve,
Taip toli ar girdi? ...
Ir jų švelnų kvėpavimą,
Tartum liepų šlamėjimą,
Ar girdi? . . .
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai