Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVOS REIKALŲ IR MŪSŲ KULTŪRINIŲ TEMŲ KĖLIMAS PASAULIO SPAUDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS PIEŽA   
STASYS PIEŽA Chicago American redaktorius

Pažvelgę į pasaulio spaudą, matome antraštes apie atominę bombą, sputnikus, apie La Dolce Vita, apie Elzbietą Taylor ir jos Kleopatrą, apie Kubą, Chruščiovą, Kennedį ir Indiją.

Šitoj pasaulio spaudos atmosferoj mes šį vakarą nagrinėjame klausimą: Kaip galime iškelti Lietuvos reikalus ir kultūrines temas pasaulio spaudoj ?
Aš šio klausimo tokioj atmosferoj netaikau kaip reductio ad absurdum,

Kaip mes galime iškelti pasaulio spaudoje, pavyzdžiui, Lietuvos bakūžę, kai vien tik Amerikos industrija išleidžia per metus vienuolika milijardų dolerių reklamai?

Neturėdami milijardų dolerių nei tarptautinių spaudos ryšių, kaip tiksliai mes, lietuviai, galime pasirodyti spaudoje, arba kitokiose komunikacijos priemonėse, kaip radijas ir televizija ?

Lietuvių pasaulyje šiandien gali būti keturi - penki milijonai. Tai mažmožis, lyginant su kitomis tautomis. O lietuvių kuklumas labai skiria juos nuo žydų, kurie kelia savo reikalus pasaulio spaudoje plačiai, sistemingai ir ryžtingai. Mes iš žydų šiuo reikalu galime daug pasimokyti.

Vis dėlto, kaip maža tautelė, Lietuva šiomis dienomis yra labiau pagarsėjusi už kitas net ir didesnes tautas. Aš, kaip korespondentas, — pirmiau Hearsto laikraščiams ir International News Service, o dabar Chicago's American-Tribune, esu siuntęs savo raportažus iš daug kitų šalių, ypač Romos. Aš tik retai radau žmogų, kuris buvo negirdėjęs apie Lietuvą bei apie lietuvius. Visai kitaip buvo prieš pirmąjį karą. Kai Lietuva atgavo savo nepriklausomybę po pirmojo karo, žinių agentūros pasiuntė pirmą žinią apie šį istorinį įvykį pranešdamos, kad viena iš Balkanų šalių, Lietuva, tapo nepriklausoma. Tais laikais mažai žinojo, kur net Lietuva yra.

Lietuvos nepriklausomybes laikotarpyje mūsų tauta pasirodė žemėlapiuose, istorijos knygose ir pateko į tautų sąrašą. Ir kartas nuo karto pasirodydavo pasaulio spaudoje žinių apie Lietuvą ir jos pažangą-

Kai pirmiausia sovietai, paskui vokiečiai ir dabar vėl sovietai pakirto Lietuvą, mūsų tauta, ašarose ir kraujuose paplūdusi, vėl pateko į pasaulio spaudos antraštes. Gan plačiai rašė ir apie Stalino į Sibirą išgabenamus lietuvius. Turbūt, plačiausiai rašė apie pokario Lietuvos vargus ir apie išgabenimus į Sibirą Hearsto laikraščiai Amerikoje, dėdami į pirmąjį puslapį — su antraštėmis ir paveikslais kiekviename Hearsto dienraštyje per visą savaitę nuo Atlanto iki Pacifiko. Tuomet Hearsto dienraščiai — trisdešimt du — turėjo trisdešimt milijonų tiražo.

Iš to galie suprasti, kad įvykiai gali patys automatiškai tapti žiniomis. Tokios žinios yra sensacija; bet ir sensacijas reikia kartais redaktoriams įrodinėti, kol jos patenka į spaudą. Pasaulinė spauda, aprašydama Lietuvos vargus, atkreipė dėmesį į Lietuvą ir jos teises į nepriklausomybę. Tos žinios pateko į spaudą Lietuvos atstovybės Vašingtone ir Lietuvos konsulatų sumanumu.

Yra kitų pavyzdžių, kaip lietuviai ir Lietuvos reikalai yra patekę į plačiojo pasaulio spaudą, ypač Amerikoje. Iš tų pavyzdžių galime pasimokyti.
Mes, lietuviai, turėtume išnaudoti visas progas iškelti Lietuvos reikalams ir jos kultūrai.
štai keli pavyzdžiai. Prieš keletą mėnesių su žmona ir sesute aplankėm Loretto, Pennsilvanijoje, kur yra žymi seminarija, bažnyčia ir koplyčia, šita vieta yra istorinė. Besilankant senojoj koplyčioj mums buvo labai nuostabu pamatyti ant sienos Lietuvos ženklą su vyčiu. Šis ženklas buvo kunigo Galicino, kurio šeima yra žymi istorijoj. Ga-licinas buvo pirmutinis kunigas, kuris baigė mokslus Amerikoj ir buvo įšventintas į kunigus — tai tikrai svarbus taškas lietuviams, nes kunigaikštis Galicinas buvo lietuvių kilmės. Jis pasimirė 1840 metais ir yra palaidotas netoli šios senos koplyčios.

Bet mus suerzino šios senos koplyčios palydovės pareiškimas, kad to kunigo herbas yra bene vokiečių. Ji nieko  nežinojo   apie  Lietuvos  vytį. O per šią koplyčią pereina tūkstančiai žmonių kas metai.

Šia proga mums reikia nurodyti, kad kunigaikštis Galicinas lietuvių kilmės, kad vytis toj senoj koplyčioj simbolizuoja Lietuvą.

Yra daug kitų pavyzdžių iškelti Amerikoj ir kitose šalyse Lietuvos vardui.

Neseniai daug išgarsino  Lietuvos reikalus  Armonienės  knyga   "Leave yourr Tears in Moscow",  kuri buvo leidžiama ir per  Life  žurnalą, pasiekdama milijonus skaitytojų.
Daug  Lietuvai  naudos atnešė  ir spaudos   atsiliepimai apie Lietuvos dabartinės padėties tyrinėjimus, kuriuos Kongrese   pravedė   Kerstenas, bendradarbiaujant   Amerikos   Lietuvių Tarybai.

Prieš kiek laiko pateko į mano rankas mažutė Sibiro lietuvaičių maldaknygė. Pirmiausia ji buvo išspausdinta  Italijoj.    šiandien    yra tūkstančiai   egzempliorių   Amerikoj. Kardinolas Cushingas maldaknygę pavadino "amžinu dokumentu".
Kardinolas   Spellmanas pareiškė: "Tai dokumentas iš katakombų",  šita knygelė dabar garbingai skelbia Lietuvos vardą   Vokietijoje,   Ispanijoje, Olandijoje, Pietų Amerikoje ir kitur. Dar vienas pavyzdys yra lietuvių tautinis kambarys Pitsburgo   univesitete.

Dabar, prie pabaigos, norėčiau pateikti konkrečių planų  dėl tolimesnio kopimo  lietuviams į pasaulinę spaudą, ypač Amerikoje.
 Palaptis patekti į didžiąją spauda,: — Padaryti iš žinios, kuri tik vienai grupei yra įdomi, kad ji būtų įdomi visiems. Pavyzdžiui, lietuviai gauna daug reklamos iš lietuvių kalėdinės eglaitės Čikagoje ir iš Gintaro   baliaus,   kurį   ruošia   Čikagos lietuvių moterų klubas. Visi domisi eglaitėmis, ypač apie Kalėdas, ir gintarinio baliaus lietuvėmis gražuolėmis. 
Daug geros reklamos daVė   Čikagoje  aikštės  pavadinimas Lithuanian Plaza.

Vieną iš  mūsų didžiausių pasididžiavimų sudaro mūsų muzikų, architektų, rašytojų ir dailininkų kūriniai. Jie ir jų darbai gali suteiktipasaulinei spaudai daug medžiagos. Deja, ir čia trukdo lietuvių kuklumas. Mūsų dailininkai daugiausia savo kūrinius rodo privačiose salėse, lietuvių kolonijose. Mūsų meninnkai šiandien gali drąsiai su savo darbais rodytis didmiesčių salėse, kur gali atvykti kritikai iš didžiosios spaudos. Kritikai neina į mūsų sales, kadangi jiems jose išstatyti darbai atrodo per siauri.

Mums lietuviams yra svarbu būti kūrėjais pasaulinio masto mene. Mums reikia tokios muzikos kaip Sibelijaus "Finlandia", kuri dvelkia suomių dvasia, bet priimta viso pasaulio. Mums reikia tokios lietuvių tapybos, kuri gali pralenkti arba susilyginti su Picasso, Rembrandtu, Laonardo da Vinci ir kitais. Kai mūsų lietuviai kūrėjai pateiks pasauliui šitokį pasaulinį meną, pasaulinė spauda pati jieškos tų lietuvių menininkų.

Štai dar keli kiti mano patarimai:
1.    Kasmet kiekviename didesniame — ir net mažesniame — mieste reikia ruošti Lietuvių dieną. Šios dienos, kur turi būti pakviesti žymūs kalbėtojai, duoda progos išgarsinti lietuvių vardą. Gaila, kad Čikagoje jau nebėra tokių didžiulių iškilmių, kaip būdavo ties Dariaus ir Girėno paminklu Marquette parke. Labai gerai, kad lietuviai prisideda prie pasaulinių parodų.
2.    Didžiausias mūsų turtas yra mūsų kalba, kurią tyrinėja filologai. Prieš kelias savaites Romoje sutikau amerikietį profesorių iš Ohio valstybės. Sužinojęs, kad aš lietuvis, jis sakė: "Tavo kalba — tai turtas. Brangink ją". Atskleiskime savo kalbą pasaulio spaudoje, o mūsų kultūra žymiai bus iškelta.
3.    Amerikos pramonė, kaip sakiau, išleidžia vienuolika milijardų dolerių per metus reklamai. Klausimas: kiek mes, lietuviai Amerikoj, pavyzdžiui, esame paskyrę pinigų mūsų tautai ir mūsų kultūrai iškelti? Rengiame kongresus, bet kiek pinigo paskirta išgarsinti tam kongresui?   Daugiausia   —   nieko.
4.    Kiekvienoj lietuvių kolonijoj turėtų būti efektyvus spaudos komitetas, kuris rūpintųsi išgarsinti kiekvieną lietuvių įvykį tose kolonijose.
5.     Kiekviena lietuvių kolonija ir didžiausioji organizacija toj kolonijoj turėtų išleisti biuletenį, kuris galėtų pasiekti kiekvieno dienraščio redakciją. Kasdien į mano rankas redakcijoje patenka penki ar šeši žydų biuleteniai. Jei žydai gauna tiek daug vietos spaudoje, tai dėlto, kad jie tam dirba — ir sumaniai. Ir lietuviai Amerikoje turėtų finansiniai remti tokį svarbų anglų kalba kultūrinį žurnalą kaip "Lituanus".
6.    Organizacijos, kurios siunčia žinias apie lietuvių veikimą Amerikos spaudai, turėtų suredaguoti tas žinias tiksliai, pažymėti pilnus vardus — ne vien tik vardo raidę prieš pavardę — ir kad būtų adresas po kiekvienos pavardės ir titulai, žinios autorius turi paduoti savo pavardę su telefono numeriu.
7.    Patartina rašyti padėkos laiškus redaktoriams, jei jie įdeda žinias apie lietuvius. Bet tie laiškai turėtų būti geri savo kokybe. Verčiau vienas laiškas iš kurio nors mūsų vado, negu daugelis atvirukų, į kuriuos redaktoriai mažai dėmesio kreipia, nes žino, kad tie laiškai yra siunčiami organizuotai arba profesionalų.

Lietuvis pasauliui dar nėra pilnai žinomas. Pasaulis pažįsta airio vardą, žino, kad tokia pavardė, kaip Donizetti yra italų, žino, kad Papa-dopoulos yra graikas.

Šiandien visai maža yra etruskų kalbos žymių, bet jų kūryba atpažįstama kaip etruskų. Nebėra etruskų tautos, bet jos kultūra pasiliko iki šiai dienai. Tauta be kultūros yra tuščias kevalas.

Ateis diena, nes šiandien tam yra pagrindo, kai pasaulis, pastebėjęs lietuvio kūrybą, pažins ją kaip lietuvio !


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai