Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BENEDIKTAS RUTKŪNAS   
                                                                                               
Vytautas  Ignas    Jieškojimas

Motto: Raudoni veidužiai, kaip obuolužiai.           
 Liaudies daina
                                                                                     

1. VAISIAI

Tėvo sodai vaisių raudonskruosčių sklidini -   
Mes pasaulyje abu — vienui vieni.

Tu tik man, tik man tegyveni
tyliame ūksmingo namo židiny.

Mus pagirdo vaisiai, sultymų pilni;
mūsų meilėj šventadienėj mes — jauni, jauni.

Mes pasaulio skausmo, nerimo ugny
bėgam, bėgame į laimę tekini —

tokie skaistūs, tokie alkūs, dyvini —..—

Laime, laime, kas tu? — Ar miražas?
Kur tu gyveni?

Tėvo sodai, žali tėvo sodai vaisių
auksaburnių kupini.
Mes pasaulyje abu — visi — vienui vieni.

2. LIEJAS SAULĖ    - -

Liejas saulė iš dangaus—
aukso motina žmogaus,
syvo
kupina svaigaus    --

Kas to syvo
gers, ragaus -
bus per amžius jaunas, gyvas
lyg tas pasėlis ankstyvas,
lyg pavasario alyvos — —

To mirtis šalta, bedantė
niekad, niekad nesugaus! - -
 
3. GĖLIŲ TAIKA

Iš už miško saulė rieda.
Spindulių lietus aptiško
lauką, pievą, sodą, kelią   

Rytas tamsumą prarijo.
Lapas lapą, žiedas žiedą
kelia,
glosto    -- O lelijų,

tulpių taurės, pilnos saulės,
kvapnių sulčių kūpo.
Bitės čiulpia
taures tulpių
ir lelijų, ir radastų.
Švelnios miglos pievas supa.
Peteliškių eibės plasta.

Širdžiai juokiasi pasaulis:
verdančių gyvybės upių
ir skaidriųjų šaltinėlių,
ir gelmių, — seklių brastų,
kūdikystėje bristų;
sugriautų pilių iš smėlio.

O žinau, žinau — neilgos
jūsų valandos ir dienos,
mano daržo gėlės trapios,
gėlės taikios!
Jūs liglaikės,
vienadienės:
jūs nusnigsit, nudulkėsit.

O liks smilgos,
usnys,
dilgės —
piktos vienos
ir bekvapės.
Kojas žeis ražuotos, rudos
rudens rūkuose rugienos.

- - - - - - -

Merksis saulė.
Dengs pasaulį
naktys ilgos,
naktys juodos —
sniegas, gruodas,
baltos pusnys.

4. NOSTALGIJA

Pasiilgau tolių mėlio,
jūros žvangesio, bangų,
baltakrūčių kopų smėlio,
vėjo, laisvės ir draugų.

Pažinau pasaulio klastą,
kerštą, pyktį, meilės nuodus --
Nūn širdis vienuolė plasta, —
nuteriota, be paguodos, —
sesės žvilgsnio išsigąsta;
dienos — naktys, skausmu juodos
be žvaigždžių   

Tylos virpesį grėsmingą,
erdvėj plintantį girdžiu, —
žemę apimantį visą;
gedulo varpus graudžius
nuogo rudenio tyloj dvasia jaučiu, girdžiu.

Vienui vienišas it pirštas —
ar guluos, taku žengiu —
prieš akis vis ūkas tirštas
kybo dangalu baugiu.

Vai, grąžinkit mano žemę,
jūrą, laisvę, baltas kopas —
Širdį, — amžinai neramią! —
Taip man maudžia, taip man sopa!


5. ŽALIA

—    Žalia — žalia — žalia! —
Švilpauja beržai - -
Turiu pilną valią,
kaip balti beržai.

Turiu savo kelią,
kur žali daržai   
Ant baltų šakelių
žalsgani dažai   

—    Žalia — žalia — žalia! —
raivosi beržai   
Kas man valių valią
pavers visagalę?
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai