Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POKALBIS SU MENULIU PDF Spausdinti El. paštas
(Ištrauka iš dramos "Penki stulpai" naujos versijos. Antanas, buvęs skulptorius, septynerius metus partizanų būrio vadas miškuose, atvyksta į apskrities miestą su ypatingu uždaviniu ir slapčia aplanko pašiūrę, kurioje paslėptos jo statulos.)

Iš tamsos išnyra pašiūrės vidus. Mėnesienos srovelė teka pro langelį palubyje. Kelios statulos. ANTANAS atsargiai įeina pašiūrėn, dar sykį žvelgia laukan, pamažu uždaro duris. Akimirką svyruoja. Lėtai žengia prie statulų, iš už vienos ištraukia seną lagaminą, atidaro jį, išima suglamžytą purviną chalatą, skulptoriaus plaktuką, skaptą. Jis apžiūri juos atsargiai ir su nuostaba, lyg jie būtų nepaprastai trapūs. Jo akys nuslysta prie mėnesienos apsemtų statulų.

ANTANAS. Kokia smalsi mėnesiena — nebe miško mėnulio lopšinė. Mano pagarba, miesto mėnuli. Aš atpratau nuo tavo skustuvinio smalsumo, tavo įkyraus meno kritiko profilio. Tavo lūpose klausimas: ką jaučia skulptorius po sep-tynerių metų apsilankąs savo kūrybos pasaulėly? Miesto mėnuli, ar padėsi man vėl įžengti į tą pasaulėlį?

(ANTANAS lėtai nuima apdangalus nuo statulų. Beaiškindamas jas mėnuliui, jis smalsiomis rankomis keliauja jų bruožais).

Mano "Miegantis Kareivis" — vos beatpažįstamas — begrįžtąs į Nieką, iš kurio jis atėjo. Jis tur būt nesykį stebėjosi, kodėl aš — kursai žinojau, jog molis neišsilaiko septyneris metus — laiku nesugrįžau perkelti jį į patvaresnę medžiagą. Vargšas "Kareivis" . . . —"Atletas", tebeskriejantis į savo tikslą, vis įtemptais raumenim. — A, mano "Mergaitė su Mirštančiu Elniu", artimiausia mano širdžiai. Ar tu sakai, kad joje perdaug smurto pastoralei? Tai laiko antspaudas, belaiki, tolimasis stebėtojau; antspaudas, kurio aš niekad nenorėjau ištrinti. "Atmesk laikmečio ligas, bet apglėbk jo žaizdas". Mano širdis padiktavo tuos žodžius prieš septynetą metų, ir ji tebešnabžda tą patį šiandien. — Viena aš pripažįstu, mano olimpinis kritike, aš turiu plačiau užsimot, naudoti naujas medžiagas. "Kareiviui" — naujai geresnei versijai — aš panaudosiu bronzą. Bronza: sodri, kilni bronza. Jei tik karas būtų prasidėjęs pora mėnesių vėliau! Aš jau buvau pasiruošęs padidinti savo ateljė, pastatyti džiovyklą liejiniams. Pora mėnesių — ir aš būčiau galėjęs pradėti dirbti su bronza. Kaip aš jos geidžiau! — O "Mergaitė" — mano "Mergaitė su Mirštančiu Elniu": aš ją išskaptuosiu medyje! Mediena, kaip ji paryškina kompoziciją. Aš susigyvenau su medžiu dar labiau, kaip su bronza ir marmuru; medžiai dabar man broliai. Aš naudosiu medį ir bronzą, girdi?! Visas formų pasaulis laukia manęs!
(Mėnesiena pradeda blukti).
Mano planai — ką tu galvoji apie mano planus?
(Mėnesiena dabar tokia blyški, kaip prieš judviejų pasikalbėjimą. ANTANAS akimirką stovi tylėdamas. Jis pažvelgia aukštyn į langelį. Liūdnai).
Miesto debesis .. . Sudie, miesto mėnuli. (Tamsa).


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai