Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JŪRAGIO "TOLIMIEJI MIRAŽAI" PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Almis Jūragis: TOLIMIEJI MIRAŽAI. Išleido Gintaras. Sidney, 1964. 142 psl. Kaina 15 šilingų.

Tarp kitų geografinių vardų į lietuvių literatūros puslapius įžengė ir tolimoji Australija. Viena, tenai pateko būrelis mūsų rašytojų — Pulgis Andriušis, Vincas Kazokas, Julija Švabaitė, Alfonsas Gricius ir keletas kitų. Pora iš jų jau spėjo ir išsikelti iš kengūrų žemės, šia proga tektų priminti, kad Australijoje netrūksta ir kitų lietuvių menininkų. Mūsų grafikai užėmė tenai pirmaujančias vietas. Antra, kai kurių mūsų poetų lyrikoje (J. švabaitės, A. Griciaus) australiškasis pasaulis, — gamta, žemė, egzotika, nostalgija, — įneša naują toną į lietuviškosios poezijos lapus.
Juozas Almis Jūragis savo dėmesį sutelkė į kitą horizontą, kurį sudaro, tariant jo paties žodžiais, "tėvynė, namai, pirma meilė ... miestai, žmonės, gimtoji šalis" (p. 7). Autorius vis grįžta į savo žemę. Dainuoja jos grožį, kovas ir nusikelia nėt į tolimos praeities laikus. Todėl čia rasime patriotinės lyrikos. Pasitaiko ir religinių posmų.

Formos atžvilgiu "Tolimieji miražai" supinti dvejopai. Vieną eilėraščių grupę sudaro trioletai, arba Ūtos. Tai primena Kazio Binkio meistriškuosius trioletus. Su jo beveik tobulai tyrais ir grakščiais vaizdais vargiai kas begali konkuruoti. Varžybų neatlaiko nė "Tolimųjų miražų" autorius. Jūragiui trūksta binkiško žodžių natūralumo, taiklumo ir taupumo, štai vienas iš jo skambesnių pavyzdžių — "šerkšno gėlės":

žydi šerkšnas mano soduos,
Lyg žiedai balti nušvitęs,
žemė — pasaka atrodo,
žydi šerkšnas mano soduos.
Giedras ūpas, lengvos godos
šaltą, šviesų, baltą rytą —
Žydi šerkšnas mano soduos,
Lyg žiedai balti nušvitęs. (107 p.)

Kiti Jūragio eilėraščiai daugiau tradiciniai. Tarp jų pasitaiko plataus mosto drobių, kurios liudytų, kad autorius galėtų eiti prie kūrinių, kurie reikalauja erdvės, minties ir emocinės įtampos. Tačiau šiame rinkinyje jis niekur nepereina vidutiniškumo. Ieškant, galime rasti autentiškų eilėraščių, kaip "Nelaiminga vasara", arba "Laukai meldžiasi". Pastarasis, grakštūs ir vaizdingas, taip pradedamas:

Ežerai — lyg indai
Vyno sklidini,
Žvaigždės atsispindi
šviesiai vandeny.

Mėnesienos valtis
Plauks be atvangos,
Kur lelijų baltis
žydi ant bangos. (43 p.).

Tačiau tokių pavyzdžių knygoje ne per daugiausia. Apskritai būtų galima pastebėti, kad "Tolimiesiems miražams" kenkia atrankos stoka. Jei veikalas būtų pusiau plonesnis, jis paliktų geresnį įspūdį, nes būtų išsijotos tokios vietos kaip —

Mano meilė budėjo —
Ji žiedams pavydėjo ... (18 p.).

Padarius kritišką atranką, būtų savaime nubyrėję tokie dalykai, kaip "Berno meilė" ir panašūs, jau itin menkai sueiliuoti. Jei prie to pridėsime, kad rinkinyje lengvai į-žvelgi kitų poetų atgarsių, kad eiliavimas vietomis per visą puslapį silpnas, kad rimavimas per dažnai šabloniškas ir nerūpestingas, kad vadovaujamasi retorika, kad tarpais šlubuoja eilinis skonis, tai ir vėl tenka grįžti prie ankstesnės išvados: kritiškas apdairumas būtų iš tikrųjų šiam rinkiniui išėjęs į sveikatą. Belieka tokio žvalumo autoriui palinkėti ateityje.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai