Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Vykdydama PLB III seimo nutarimą, PLB Valdyba 1969 paskelbė Lietuvių  švietimo  ir šeimos metais.
Visų kraštų LB, organizacijos, spauda ir visi lietuviai prašomi tais metais 1. kreipti išskirtinį dėmesį į lietuviškos šeimos ir lietuviško švietimo reikalus, 2. kelti bei ryškinti jų tikslus ir uždavinius, 3. sudaryti sąlygas jų darbui, susipratusį, valingą ir veiklų lietuvį jaunuolį ugdant.
PLB Švietimo taryba šių metų programai numatė suorganizuoti a. tarpmokyklinį konkursą (pravedamą keturiais tarpsniais: vietos mokyklos, rajono, krašto ir žemynų ribose), b. atitinkamą mokytojų atžymė-jimą ir c. įtraukimą šeimų į lietuviškosios mokyklos bendruomenę.

Mirtys. — Lapkričio 9 Kaune mirė pedagogas dr. Vytautas Soblys. Baigęs mokslus Paryžiuje. 1935 buvo paskirtas Pedagoginio instituto pirmuoju direktoriumi, o 1937-40 vadovavo švietimo ministerijos kultūros departamentui.
— Lapkričio 18 Worcesteryje mirė Lietuvos kariuomenes kapitonas ir karines spaudos redaktorius Simas Urbonas. Buvo sulaukęs 61 metų amžiaus. Karo mokyklą baigė 1929, vėliau studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. Redagavo savo įsteigtą karo mokyklos auklėtinių žurnalą Kariūną 1932-37, o nuo 1936 buvo Kario žurnalo redaktorius, po sovietinės okupacijos šį žurnalą drauge su St. Butkumi 1941 atgaivino Vilniuje, 1944-45 jį leido Berlyne, o 1950 atgaivino JAV ir jį redagavo iki 1953. Eilę metų sunkiai sirgo ir dėl to buvo pasitraukęs iš viešojo gyvenimo. Be redaktoriaus darbo, išleido dvitomius "Kariūno atsiminimus" (1930-31), eilėraščių rinkinį "Gyvenimo eilėraštis" (1932) ir pasakojimus "Sūkuriai ir žmonės" (1947).
— Lapkričio 24 Čikagoj mirė inž. chemikas Jonas Rugis, baigdamas 68-tuosius amžiaus metus. Chemijos mokslus baigęs Belgijoj Gento un-te 1928, įvairiose įstaigose ėjo vadovaujančias pareigas, o 1940-44 dirbo pedagoginį darbą Kauno aukštesniojoj technikos mokykloj. JAV dirbo tyrimų chemiku pramonės laboratorijose. 1958-65 profesoriavo Rosary kolegijoj (River Porest, 111.), vėliau buvo AMA Europos kraštų farmakologinės literatūros sekėjas. Nesiribo-jo savo specialybe, bet turėjo humanitarinį interesą ir nesibaimino nei plunksnos, nei visuomeninio gyvenimo. Lietuvoj išleido kuro technologijos vadovėlį (1942), o JAV parengė savo gimtinės Švėkšnos monografiją (1956). Be savo specialybės darbų, jis mūsų žurnale ir kt. paskelbė eilę bendresnio filosofinio pobūdžio straipsnių, kuriuose daugiausia ryškino mokslinės pažangos prasmę. Atskirai minėtina paskaita "Ar atomo tyrinėjimai pradėjo naują erą" (LKMA Suvažiavimo Darbai V, 1964). Visuomeniškai reiškėsi profesorių draugijoj, inžinieriuose, buvo LKMA narys, Lietuvos istorijos draugijos vienas steigėjų ir jos valdybos ilgametis narys.
—Lapkričio 26 Kaune mirė prof. dr. Jonas šopauskas, sulaukęs 68 metų amžiaus. Baigęs Vytauto D. un-to medicinos fakultetą, jis buvo paliktas fiziologijos katedros asistentu, gilino studijas užsienyje (Paryžiuje ir Stockholme) ir 1936 įsigijo medicinos daktaro laipsnį. 1938 paskirtas higienos katedros vedėju ir 1941 pakeltas profesoriumi, jis ligi mirties ėjo šias pareigas Kauno Medicinos institute. Drauge ligi 1960 dėstė ir Vilniaus un-to fiziologijos katedroje. Fiziologijos ir higienos klausimais jis paskelbė apie 70 mokslinių darbų. Fiziologijoj tyrinėjo periferinės nervų sistemos ir periferinės kraujo apytakos klausimus, o higienos srityje yra lietęs Lietuvos klimato, žemės ūkio darbų, buities higienos ir kt. klausimus. Atskirai išspausdino knygą. apie protinio darbo higieną.
Lapkričio 28 senelių prieglaudoj Čikagoj mirė dainininkas Jonas Būtėnas. Buvo sulaukęs 76 metų amžiaus. Jaunas atvykęs į JAV (1907), dirbdamas mokėsi vakarinėse mokyklose, o vėliau vargoninkavo. 1923 išvyko Italijon ir baigęs dainavimo studijas 1928 grįžo Lietuvon. 1928-44 dirbo Lietuvos operoj solistu, o nuo 1941 drauge dėstė ir Kauno konservatorijoj. Po karo grįžo i JAV ir turėjo Čikagoj dainavimo studiją. Tarp jo mokinių buvo ir St. Baras.
— Gruodžio 13 Cicero, 111., mirė mokytojas literatas Benys Babraus-kas. Buvo gimęs 1910.VII.1. Lituanistikos studijas baigė 1932 Vytauto  D.   un-to  humanitarinių   mokslų
 
fakultete ir nuo 1934 dirbo pedagoginį darbą įvairiose gimnazijose. Vokietijoj mokytojavo Ravensburgo lietuvių gimnazijoj. JAV 1950-64 mokytojas Čikagos lituanistinėse mokyklose, o nuo 1964 ten pat amerikiečių gimnazijose. Dirbdamas mokytojo darbą, Lietuvoj parengė trejetą vadovėlinių leidinių, o JAV su B. Brazdžioniu parengė ir redagavo "Lietuvių beletristikos antologijos" II dalį (1965). Tokie pagrindiniai jo biografijos duomenys. Bet už šio "tarnybinio" fasado B. Babrauskas buvo vienas judriųjų mūsų literati-nio gyvenimo dalyvių nuo pat studentinių metų, kai jis 1930-34 redagavo "Lietuvos Studentą". Nors po provokuojančios debiutinės "Eilėraščių krautuvės" (1931) daugiau ne-besigundė poetine kūryba, bet visą laiką, ypač JAV, uoliai reiškėsi literatūros kritikoje.  1951-58 jis pirmininkavo Lietuvių rašytojų draugijai. I ir II Kultūros kongresuose vadovavo literatūros sekcijoms. Energingai jungėsi ir į kitus įvairius visuomeninius darbus, tarp jų 1961-63 buvo Lietuvių fondo pirmosios tarybos sekretorius. Neatsiplėšiamai įaugęs į savo kartos rašytojams būdingą žvilgį, B. Babrauskas karštai jį gynė, nesibaimindamas nė poleminių susikirtimų. Tačiau savo priešininkų nelaikė asmeniniais priešais, todėl išlaikė sau pagarbą ir tuose, kurie vienur ar kitur nesutiko su jo pažiūromis ar vertinimais.
— Gruodžio 25 Vašingtone mirė prof. Vladas Stanka. Buvo gimęs 1884.XI.16, taigi buvo pradėjęs jau 85-tuosius amžiaus metus. Teisės mokslus baigė Petrapilyje 1908 ir buvo paliktas ruoštis profesūrai, 1913 habilitavosi ir buvo patvirtintas privatdocentu. Tačiau karas pertraukė akademinę karjerą ir į ją grįžo jau Lietuvos universitete 1923. Vokietijoje buvo tarp Pabaltijo un-to steigėjų, lietuvių rektorius ir 1948-49 šio un-to prezidentas. JAV dirbo mokslinį darbą Kongreso bibliotekoj. Be savo specialybės — baudžiamosios teisės, prof. VI. Stanka domėjosi civilizacijos istorija ir turėjo filosofinį interesą. Kaip savo vokiškai parašytame eilėraštyje "Selbstbildnis" pasisakė, jis studijavo "viso pasaulio šventuosius raštus", bet savo mokytoju pasirinko indų išminčių karalių Asoką — "Rytų žvaigždę". Apie jį paskelbė atskirą veikalą ir eilę straipsnių bei brošiūrų. Taip pat buvo susidomėjęs egzistencializmu, tačiau vieton tamsos situacijų prof. VI. Stanka kvietė apšvietimo ieškoti šviesos situacijose. Savo paties etinį ir pacifistinį humanizmą jis vadino džiaugsmo filosofija: "tiesa, kuri teikia skausmą ir kančią, yra ne tiesa, bet klaida; ir klaida, kuri teikia džiaugsmą ir linksmumą, yra ne klaida, bet tiesa". Džiaugsmas jam yra ir civilizacijos versmė, ir istorijos dinaminė jėga, ir kūrybinio ieškojimo paskata, ir kelias į išmintį ir išganymą. Tik, kaip pats prof. VI. Stanka pabrėžė, džiaugsmo filosofija jam reiškia ne hedonistinį malonumų ieškojimą, o geresnio pasaulio (Aukso Amžiaus) kūrimą visuotinės meilės bei darnos pagrindu. "Joy in Action" (džiaugsmas veikloje) — taip pavadino jis savo 1950 išleistą brošiūrėlę, glaustai iš-dėstančią jo žvilgį į žmogų ir pasaulį. Todėl ir indų išmintyje jis kritiškai žvelgė į nirvanos kvietizmą, bet aukštino Asokos ediktus, skatinusius dirbti, kurti ir sodinti medžius, "kad būtų džiaugsmas žmonėms ir gyvuliams". Todėl ir Naujajame Testamente jis žavėjosi Kalno  pamokslo  rodomu  žmogaus  eti-
 
nės didybės idealu, žadinančiu į dorinį tobulėjimą. Ir pačiame savyje prof. VI. Stanka jungė ir mokslo, ir veiklos vyrą. Daug gyvenimo metų praleido universiteto katedroje, bent keliomis kalbomis paskelbė ištisą eilę knygų. Bet drauge jis buvo ir veiklos žmogus. Savo metu dalyvavo Rusijos politiniame gyvenime, ėjo aukštas pareigas Kerenskio vyriausybėje ir dalyvavo pasipriešinime komunistiniam perversmui (kaip komunistinė pilietinio karo istorija pripažįsta, pirmomis dienomis VI. Stanka Petrapilio karo mokyklos mokinių priešakyje vadovavo vieninteliam ginkluotam pasipriešinimui ir vienas iš paskutinių paliko žiemos rūmus). Lietuvoje, nesitenkindamas profesūra, jis plačiai ir sėkmingai vertėsi advokato praktika. Politiniame gyvenime nedalyvavo. Siųsdamas LE redaktoriui straipsnį apie socializmą, prof. VI. Stanka taip aptarė savo politinį nusistatymą: "Nors aš po 1926 metų perversmo, iš protesto, įstojau į s. d. partiją (kandidatu), tačiau greit išėjau, ir iš esmės buvau ir esu 'Darbo partijos' žmogus, laboristas, anglų to žodžio prasme" (1961.II.4 laiškas). Galima tad sakyti, kad prof. VI. Stankai socializmas reiškė ne marksistinę klasių kovą, o socialini humanizmą.
— Gruodžio 28 Clevelande mirė Sofija Smetonienė, prieš 25 metus mirusio prezidento A. Smetonos našlė. Buvo dalyvavusi įvairiose moterų ir labdaros organizacijose. Mirė baigdamas 84-tuosius amžiaus metus.

Sukaktys. — 75 metų amžiaus gruodžio 30 sulaukė kan. Kazimieras Žitkus. Jo kunigiškoji veikla paženklinta pedagoginiu darbu: kapelionavo Kauno gimnazijose ir parūpino    naujus   tikybos   vadovėlius pradžios mokyklai. Nuo 1933 buvo moksleivių ateitininkų sąjungos dvasios vadas, ir būtent — ne tik varrdo, o visu rūpesčiu. Bolševikinėj okupacijoj   1953-59   kaip rektorius vadovavo Kauno kunigų seminarijai, Vinco Stonio slapyvardžiu jis pasireiškė ir  kaip  poetas,   1924   išleisdamas eilėraščių rinkinį "Ašarėlės". Iš Jo eilėraščių virto populiaria daina "Gražių dainelių daug girdėjau".

Sausoi 13 to paties 75 metų amžiaus   sulaukė    agronome    Elena Gimbutienė -  Karosaitė. 1928 gavusi žemės ūkio akademijos pirmąjį diplomą, specializavosi genetikoje Švedijoje ir Prancūzijoje. Po studijų buvo ilgametė dėstytoja Aukštesniojoj sodininkystės  ir  daržininkystės mokykloj. Bendradarbiavo gamtos ir žemės ūkio mokslų spaudoje ir atskirai išspausdino dvi knygas: "Augalų genetiką" (1936) ir "Daržovių sėklininkystės vadovėlį"   (1942).

70  metų  amžiaus  gruodžio  7 sulaukė advokatė Birutė Novickienė-Grigaityte.   1925 ji baigė Lietuvos Universiteto teisių fakultetą  (pirmoji moteris gavusi šio un-to diplomą) ir studijas gilino Paryžiuje. Per ištisą penkiasdešimtmetį dalyvavo politinėj (liaudininkų), moterų ir kitoj veikloj.

70 metų amžiaus gruodžio 16 sulaukė dailininkas Povilas Kaupas, Dailę studijavo Kauno meno mokykloje ir privačioj J. Vienožinskio studijoj. Jo impresionistinio atspalvio
kūryba būdinga "ramia ir išieškota kompozicija, šviežiu ir lygiu koloritu, skoningu ir kultūringu atlikimu" (H. Nagys).

60 metų amžiaus gruodžio 23 sulaukė prel. Jonas Kučingis.  1937 baigęs Telšių kunigų seminariją ir įšventintas kunigu,  1938-39 visuomeninių  ir pedagoginių  mokslų studijas gilino Milano katalikų universitete. 1941-44 kapelionavo Telšių gimnazijoj. Atvykęs į JAV, nuo 1947 yra Los Angeles šv. Kazimiero parapijos klebonas.  Pastatydino  naują bažnyčią, įsigijo salę ir kleboniją, suorganizavo   lituanistikos   šeštadieninę mokyklą, prie parapijos suorganizavo katalikiškų organizacijų. Nuo 1954  kasmet   rengia   turtingos   programos Kalifornijos lietuvių dieną, Parapijos auksiniam jubiliejui 1936 išleisdino J. Gliaudos parašytą jos istoriją. Sumanus   parapijos   administratorius ir rūpestingas jos ganytojas.

Gruodžio 23 sulaukė 60 metų amžiaus  kun. Vytautas Jonas Bagdanavičius. Baigęs Vilkaviškio kunigų seminariją ir 1936 įšventintas kunigu,  jis dirbdamas pastoracinį darbą, toliau   mokslinosi   Vytauto   D.
 
un-te, iš pradžių gilinosi teologijoj ir 1939 įsigijo jos licenciato laipsnį, o vėliau ligi 1943 studijavo humanitarinius mokslus. Vokietijoj suorganizavo ir redagavo religinės kultūros žurnalą "Naująjį Gyvenimą" (1945-49), jame telkdamas ne tik dvasiškius, bet ir pasauliečius. 1949 atvykęs į JAV, įstojo į marijonus ir įsijungė į jų darbų barą. 1952-58 buvo "Draugo" moderatorius ir tuo metu šiame dienraštyje paskelbė daug straipsnių. Drauge jis vadovavo Lietuviškos knygos klubui. Nuo 1960 yra Čikagos marijonų vienuolyno vyresnysis. Nesiribodamas vienuolyno pareigomis, kun. V. Bagda-navičius dalyvauja ir visuomeninio gyvenimo sau artimesnėse srityse. 1964-67 jis pirmininkavo Lietuvių žurnalistu sąjungai, o nuo 1963 yra Pedagoginio lituanistikos instituto rektorius. Šiame institute skaitė kursus apie tautos sampratą ir tautinę individualybę. Pagrindinė jo veiklos sritis yra autoriaus darbas. Atskiromis knygomis išėjo jo du stambūs veikalai. Pirmasis jų yra istorijos teologijos veikalas 'žmonijos likimas šv. Jono Apreiškimo knygoje" (1953). Antrasis veikalas yra plačiai užmota keturių dalių tautosakinė - etnologinė studija "Kultūrinės gelmės pasakose", kurios ligi šiolei pasirodė dar tik I dalis (1966). Be šių stambių veikalų, kun. V. Bagda-navičius paskelbė ir eilę kitų nemažos apimties studijų: apie Radvilą Juodąjį kaip teologą ("Draugo" atkarpoje 1986). lietuvišką materialistinę raštija iki nepriklausomybės paskelbimo (LKMA Metraštis II. 1986), žegnonės kilmę (Tautos Praeitis, 1982), santykius tarp žmonių komunizme   (LKMA  Suvažiavimo  Darbai IV,    1964) ir kt. Dabarties klausimais išspausdino straipsnių "Tėvynės Sarge", mūsų žurnale ir kt. Pagrįstai galima kun. V. Bagdanavičių laikyti vienu iš pačių pagrindinių mūsų šio meto lietuvių teologų. Pabrėžtinos dvi jo autorinės savybės. Pirma, kun. V.    Bagdanavičius moka surasti naujų temų, kitų anksčiau neliestų. Antra, nors ir likdamas teologinėj problematikoj, sugeba rasti joj lietuviškuosius klausimus. Tuo būdu jo teologinės studijos drauge yra ir lituanistiniai darbai. Visuose jo darbuose jaučiamas intensyvus asmeninis mąstymas, o tai ir liudija jo kūrybiškumą. Tuščiai rašyti, negalvojant ar kitais tesinaudojant, jam yra tiesiog neįmanoma. Būdamas zanavykiškai atsargus ir santūrus, kun. V. Bagdanavičius nesimėtą į madų entuziazmą, bet yra atviras naujai minčiai. Kas būtų jį laikęs "konservatoriumi", turėjo nustebti, kokia atvira dvasia sutiko Vatikano II susirinkimą. Būdamas lėto būdo, jis ne galvotrūkčiais ko nors imasi, bet, drauge būdamas darbštus ir patvarus, jis ištesi pasiimtus uždavinius ir yra išvaręs vagą, kuriai reiktų atskiro straipsnio, o ne šių kelių eilučių. (J. G.)-

Muzika. — Jeronimo Kačinsko saksofonų kvartetą 1969.1.7 atliko Bostono Berklee muzikos mokyklos, kurioj jis mokytojauja, mokytojų kvartetas. Anksčiau, XI.10, M. I. T. koncertinis orkestras atliko jo Transcendentines išraiškas (orkestrui ir vargonams).
—    Cleveland Music School Settlement salėj XII.7 surengtas K. V. Banaičio kūrinių koncertas, kurio programos atlikime dalyvavo pianistės Aid. Kepalaitė ir B. Smetonienė, solistė J. Krištolaitytė - Daugėlienė, smuikininkė E. Roberts ir klarnetistas G. Bobbett. K. V. Banaičio kūrybą žodžiu apibūdino A. Augus-tinavičienė.
—    Hartforde XII.8 bendrai koncertavo pianistas A. Smetona ir solistas B. Povilavičius, akompanuojant J. Kačinskui.
—    New Yorko apylinkės chorų koncerte Brooklyno Franklin K. Lane aukštesniosios mokyklos salėje dalyvavo 10 chorų. Jungtiniam chorui dirigavo A. Aleksis ir A. Ka-čanauskas, moterų chorui — M. Cibas ir V. Mamaitis, vyrų chorui — M. Lmberskis. Koncerto solistas kun. K. Balčys, tarp kitų dalykų, padainavo Lietuvos kompozitoriaus kun. G. Šukio dainą "O ryto saule".
—    Smuikininkas Izidorius Vasyliū-nas, tęsdamas lietuviu muzikines kūrybos koncertų ciklą Bostono Jordan Hall, penktajame koncerte XII.15 atliko J. Gaidelio keturius styginius kvartetus, pasitelkęs talkon Ruth Curwen (smuikas), Jean Com-stock (altas) ir Myron Schwager (violenčelė). Anksčiau, XII.7, su savo sūnumi pianistu Vyteniu M. Va-syliūnu, jis surengė lietuvių smuiko kūrybos rečitalį Los Angeles.
 
—L. Šukyte XII.15 koncertavo Vašingtono Meno galerijos auditorijoj. Koncertas buvo transliuojamas per vieną vietinių radijo stočių ir buvo įvertintas "The Washington Post" ir "The Evening Star" dienraščiuose (XII.16).

Daile. — Pensilvanijos Academy of Fine Arts 164-tosios metines parodos Filadelfijoj 1.1 - III.2 jury komisijoj atrinkti darbams ir skirti premijoms dalyvauja R. Viesulas. Brooklyno muziejaus sausio men. su-rengtoj apžvalginėj Amerikos grafikos dvidešimtmečio parodoj jis gavo premiją už litografijos reljefą "Yon-kers" (šis darbas reprodukuotas parodos katalogo viršely ir parodos kvietimuose bei skelbimuose). 1969 vasarą R. Viesulas yra pakviestas dalyvauti tarptautinėj grafikos parodoj Ljubljanoj, Jugoslavijoj.
—    A. Kašubienes judanti plastikinė aukštos sienos dydžio konstrukcija 'Gateway" išstatyta Brooklyno muziejuj surengtoj dailininkų ir technologų parodoj "Some More Beginnings".
—    Čikagoj gruodžio mėn. vyko trys dailės parodos. Čiurlionio galerijoj XII.14-22 rodė 25 savo aliejinės tapybos darbus Jina Leškienė-Toti laite, 1959 meno studijas baigusi Omahos univ. Be eilės grupinių parodų, savo vienos pačios parodas ji buvo surengusi Omahoje 1960 ir Los Angeles 1966. Savo darbuose dailininkė parodė savitumo, nors dar ir ieškodama savo kūrybinio "aš".
Balzeko muziejuje XII.7-31 apie 40 darbų (daugiausia tapybos ir šiek tiek grafikos) savo pirmojoj individualinėj parodoj rodė Barbora Morkūnienė. Dailės studijas pradėjusi Kau no meno mokykloj, jas tęsė Austrijoj ir Čikagos Bogan kolegijoj. Anksčiau tapiusi realistinius peizažus ir natiurmortus, vėliau perėjo į pusiau abstraktinę tapybą.
"Draugo" patalpose 1968.XII.15 -1969.1.18 savo pirmąją individualinę parodą surengė Regina Jautokaitė, išstačiusi 24 tapybos darbus, daugiausia abstraktinius. Anksčiau yra dalyvavusi Čikagos jaunųjų dailininkų parodose.
—    Detroito Liet. namuose XII. 8-15 buvo surengta Vytauto Igno tapybos ir grafikos darbų paroda. Buvo išstatyti 44 kūriniai.
—    Kanadoj, Sarnia, Ont., miesto viešoji galerija XII.6-30 surengė Anas tazijos ir Antano Tamošaičių darbų parodą. A. Tamošaitienė rodė 17 gobelenų  -  kilimų,  A.  Tamošaitis
32 naujausius tapybos darbus.
—    Toronto Picture Loan Society and Gallery XII.1-21 rodė J. Račkaus grafikos ir akvarelės darbus.
Jaunime. — Lietuvių studentų sąjungos XVIII suvažiavimas vyko Čikagoj XI.28-30. Programa buvo neblogai suplanuota: klausimai parinkti aktualūs, prelegentai — iš pačių studentų ar su jais dar nenutraukusių ryšio. Dr. EI. Vaišnienė atidaro-mojoj paskaitoj ryškino lietuviškuosius dabarties uždavinius. G. Gedvilą ir R. Kriščiūnas nagrimėjo lietuvių reiškimąsi JAV politikoje. V. Stankevičius kėlė baltų bendravimo reikalą. A. Rukšėnas pakartojo pernykščiame suvažiavime skaitytą paskaitą, kaip sovietai žvelgia į lietuvius partizanus. Vc. Kleiza "kritiškai analizavo lietuvių studentų jungimąsi į lietuvių bendruomenę. "Žvelgiant į save" simpoziume į dabartines sąjungos negeroves atvirai pažvelgė R. Kviklytė, M. Drunga, V. Kasniūnas ir Vc. Šaulys, šios negerovės akivaizdžiai matėsi ir pačiame suvažiavime: nors paskaitos buvo aktualios, jomis nedaugelis domėjosi. Daugumos domesį sugėrė tik vakarinis pasišokimas. Vieša žaizda yra ir sąjungos suvažiavimų pavertimas girtavimo dienų tradicija. Nemaloniai iškilo ir pačių vadovų nepareigingumas: iš buvusios valdybos dar nebuvo ligi suvažiavimo (atseit, per metus) gauta finansinė apyskaita. Suvažiavimo programai vėlinantis, nebeliko vietos ir paskutinei paskaitai — "Ateitis ir dabarties klaustukai". Ar pats šis faktas nevirto iškalbingesnių už pačią numatytą paskaitą ?
—    Jaunimo žygio už tikėjimo laisvę komitetas, sudarytas iš jaunimo organizacijų atstovų ir pirmininkaujamas Rimo Laniausko, baigiantis Lietuvos laisvės kovos metams, XII. 8 skelbia nutarimą:
1.    stengtis supažindinti laisvojo pasaulio jaunimą su jaunimo padėtimi pavergtame pasaulyje ir
2.    nusiųsti delegaciją pas Šventąjį Tėvą, prašant: a. kad Jis atskiru laišku primintų pasauliui apie komunistiniuose kraštuose be paliovos vykdomą religinį žmonių, o ypač jaunimo, persekiojimą ir b. suteiktų ypatingą Katalikų Bažnyčios globą pavergtiesiems ir laisviesiems mūsų brolaims krikščioniškosios lietuvybės ugdyme.
—    Moksleivių ateitininkų kursai vyko Dainavoje XII.26-29. Jų programą parengė kun. St. Yla. Be jo. dar paskaitas skaitė "Ateities" redaktorius A. Sabalis ir dr. V. P. Vygantas. Iš 15 JAV ir Kanados vietovių kursuose dalyvavo 70 moksleivių.
—    JAV LB Švietimo taryba skelbia jaunųjų premiją už labiausiai patikusį prozos kūrinėlį Eglutėje 1968-69 mokslo metais. Balsavime dalyvauja   visų   kraštų   lietuviukai, nuo mažens ligi 19 m. amžiaus. Smulkiau konkursas parašytas dien-raštinėj ir savaitraštinėj spaudoj. Premiją organizuoja JAV LB Švietimo tarybos narė dr. Elona Vaišnienė.
— Toronte susiorganizavo jaunimo meno ansamblis Birbynė. Vadovė — D. Viskontienė.

Iš visur. Čikagos Loyolos univ. politinių mokslų skyrius (prof. dr. V. Markus iniciatyva) XII.7 surengė simpoziumą "Another Revolution in Russia: 50 Years of Self-Determina-tion of Lithuania, Byelorussia and the Ukraine". Iš lietuvių simpoziume skaitė paskaitą ir vadovavo vienai jo sesijai prof. dr. V. S. Vardys.
—    Čikagoj XI.23-24 vyko LVS Ramovės ir DLK Birutės d-jos skyrių atstovų suvažiavimas ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 50 metų sukakties minėjimas. Suvažiavime dalyvavo LVS Ramovės 19 skyrių 53 delegatai. Sąjungos garbės nariais pripažinti pirmieji už Lietuvos laisvę žuvusieji kariai: karininkas A. Juozapavičius ir kareivis P- Lukšys, didvyriški laisvės kovotojai partizanai: gen. Pečiulionis, pik. Vitkus -Kazimieraitis ir partizanas J. Lukša - Daumantas, s-gai nusipelniusieji Lietuvos Diplomatijos šefas min. St. Lozoraitis ir s-gos pirm. prof. gen. S. Dirmantas.
—    Nepriklausomos Lietuvos ilgamečiam redaktoriui J. Kardeliui sunkiai sergant ir liekant garbės redaktoriumi, leidėjai XI.20 posėdy vyr. redaktoriumi paskyrė dr. H. Nagj, jo padėjėju V. Žižį. Naujasis redaktorius yra pasiryžęs "Nepriklausomą Lietuvą" padaryti "atviriausiu laikraščiu išeivijoje" ir naująją laikraščio liniją taip formuluoja: "negerb-sim jokių šventų karvių ir nesilanks-tysim jokiems netikriems dievams, t. y. nepakęsim fanatikų, nepataikau-sim kvailiams ir neleisim ramiai gyventi nei vienam bet kokio monopolio savininkui".
—    Los Angeles Times dienraštis nuo 1950 kasmet išskiria 13 įvairiose srityse iškiliausiai pasižymėjusių moterų. 1968 jų tarpe išskirta UCLA prof. dr. M. Gimbutienė.
—    Ohio Lietuvių gydytojų draugija savo dvyliktąją metinę 1000 dol. premiją paskyrė "Dirvos" polemistui Br. Railai: valdybos protokolo žodžiais, "lietuviškai publicistikai ir žurnalistikai, o jos atstovas yra p. Bronys Raila".
—    Romoje XII.21 įšventinti į kunigus: H. Jarašiūnas, J. Longas, K. Sakalauskas ir salezietis J. H. Šulcas.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai