| |
|
|
|
A. BAUŽINSKAITĖS-KAIRIENĖS "DETALĖS" |
 |
 |
 |
|
Parašė A. V.
|
Aldona Baužinskaitė - Kairienė: DETALĖS. Eilėraščiai. Išleido Ateitis. Brooklyn, 1968, 72 p.
Kai mūsų poetai vyrai vieni užsidarė didybės bokštuose ir nutilo, kai kiti apsilpo ar įsikinkė į visuomenės veikėjų plėškę, kai kiti pagaliau paguodą ir išsiteisini-mą rado, užsisklęsdami dienos rutinoje ir palikdami lyrą keliems nenuilstantiems savo kolegoms, į talką atėjo moterų būrys, ir šiuo metu jos tikrai lenkia negražiąją lytį lietuviškoje giesmėje. Moterys šiuo momentu sudaro ir reikšmingesnį mūsų lyrikos prieauglį. Prie to pridėjus, kad ir tokios vyresnės, kaip Gražina Tulauskaitė ar Kotryna Grigaitytė, ką tik pasirodė su savo naujais rinkiniais, mūsų lyrikių darbštumas iš tikrųjų vertas dėmesio.
Aldona Baužinskaitė - Kairienė knygų lentynose yra nauja, nors periodinėje spaudoje ji su savo lyrika rodėsi jau kuris laikas. Kitos jaunesnės mūsų poetės turi savo ypatingą braižą, kuriam gal daugiau poveikio paliko anglosaksų poezija, o taip pat egzistencinė dabarties konjunktūra. Jose pastebimas atsakymų nesulaukiąs ieškojimas ir nerimas, pagaliau savotiškas tono aštrumas ir aitrumas. Visa tai jų lyrikai teikia modernišką atspalvį. Jų pavojus yra tas, kad nustojus aktualumo šios dienos aitrai, dalies pagrindo gali prarasti ir tokia poezija — nubyrės mada ir panaši butaforija. O pasiliks kūrybos galia, nuosavas balsas ir meninė jo išraiška. Tokios išvados pagaliau tinka ir vyrams poetams, kurie taip labai pabrėžė savo užsiangažavimą laikui ir situacijai.
Aldona Baužinskaitė - Kairienė skiriasi tuo, kad jos lyrikos pirmoji knyga yra nepaliesta anos egzistencinės modernistinės bangos. Pradėjus skaityti, tai truputį net stebina — toks tradicinis, sakytum, net senovinis stilius ir pasaulis. Tai jaučia ir pati autorė, kuri eilėraštyje "Nesakiau" taip prabyla:
Rinkau žodžius, kaip virtinę
žvaigždžių —
Norėjau pasaką prikelt
užgesusios nakties,
O negalėjau rast naujų
— Ir nesakiau.
"Detalėse" nesunku pastebėti tris momentus. Tai trys susitikimai: su gimtine, su žmonėmis ir su būties klausimais. Pastarasis bruožas rodo, kad autorei nesvetimi ir amžinieji rūpesčiai, nors knygoje jiems mažiau atitenka vietos, negu dviem pirmiesiems, kur ji kalba apie sodo vartus, vaikystės obelaitę, seną gluosnį, ąžuolus, kurie jai atrodo "kaip seni patriarkai", Baltijos jūrą, varpininką, senelę ... Jos eilėraščiuose sutinkame ir vadinamosios namų poezijos, taip retos mūsų literatūroje, — apie vaikus, jų žaislus, motinos kasdienius rūpesčius, ir panašiai. Jeigu prie to pridėti butinius susimąstymus ir vietomis estetinius pasisakymus, tai ir bus visa Aldonos Baužinskaitės - Kairienės turinio ir temų apimtis.
Kaip jau minėta, jos lyrika ir savo pasauliu ir išraiška yra tradicinė. Tik vienur kitur galime užeiti naujovišką brūkštelėjimą. Jos žodis yra atviras ir be pretenzijos. Kaip sakoma, ji dainuoja iš širdies, nelaužydama galvos būti šios epochos išminčium. Skaitydami knygą, randame tokių grakščių posmų, kaip —
Iššoks žuvelė iš vandens,
Ir ritinėliai nubanguos.
Pakrantės karklai pasilenks
Ir nendrėm plaukus sušukuos.
Tarp geresnių eilėraščių tektų suminėti — "Baltija", "Gegužio pažadai", "Naktis žvejų uoste", "Pasimatymas", "Viešpatie, aš toks mažas". Skyrelis "Detalės", davęs pačiam rinkiniui vardą, ryškesnių žybtelėjimų neturi, šiaip knygai būtų pravertęs kruopštesnis posmo išlyginimas. Vietomis išsimušama iš ritmo ar vargiai ištrūkstamą iš prozos. Pagaliau gal didžiausias mūsų poetei uždavinys būtų — dabartinį tradicinį jos lyrikos toną daugiau sugiminiuoti su naujesniu braižu. A. V.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
