Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Kronika PDF Spausdinti El. paštas
*    "Draugo" dienraštis įsivedė mėnesinį priedą — Architektūra, Technika ir ūkis. Redaguoja architektas T. J. Vizgirda.

*    Dail. K. Žeromskis, surengęs Kolumbijoje, Bagotoje, savo kūrinių parodą, atvyko į Chicagą. Anksčiau, nuo 1946 metų, jis gyveno Ispanijoje ir Madride surengė 3 savo darbų parodas.


*    Muzikas (čelistas) Alg. Motiekai-tis groja Buffalo Filharmonijos orkestre.


*    Vytautą Marijošių, kuris dabar profesoriauja Hartfordo, Conn., Konservatorijoje, kviečia "Orkestrą Sim-fonica Brasileira" 1951 m. sezonui į Rio de Janeiro, šitame orkestre dirba Lietuvos operos muzikas J. Ma-laiška ir klarnetistas A. Ambrozaitis.

*    New Yorke veikiąs V. Bacevičiaus muzikos klubas sausio 7 d. turėjo 26 koncertą, kuriame dalyvavo kol. sopr. V. Kalma, baritonas F. Stanko, smuik. S. Vanitelli ir pats Vyt. Bacevičius.

*    M. Saulius groja garsaus dirigento Stakowskio orkestre.

*    Kanadoje Hamiltono lietuvių kolonija įsteigė savo orkestrą.

*    Chicagoje iškyla pijanistė Silvija Sabonytė.

*    Muzikas Iz. Vasiliūnas Kolumbijoje profesoriauja vienoje konservatorijoje ir kartas nuo karto koncertuoja.

*    "Čiurlionio" ansamblis Clevelande gruodžio 31 d. paminėjo savo 10 metų darbo sukaktį. Ansamblis įsikūrė 1940 m. Vilniuje. Karo audros jį atbloškė į Vieną. Ten 1944. VIII. 28 persiorganizavo ir pradėjo koncertus. Ypatingai savo veiklą išvystė, kapituliavus Vokietijai. čiurlionie-čiai plačiai išgarsino Lietuvos vardą alijantų tarpe. 1944-49 metų laikotarpyje atliko 297 koncertus ir apie 120 religinių koncertų. Daugiausia iš jų, 123 koncertai, įvyko prancūzų zonoje. Juos girdėjo apie 30,000 prancūzų. Apskritai koncertus Vokietijoje aplankė apie 119,000 užsieniečių. Ansamblio repertuare buvo apie 80 dainų, 30 religinių giesmių, vienos pilnos mišios ir 18 tautinių šokių. Liaudies instrumentų orkestras sudaro 10 kanklių, 2 Sekminių rageliai, 2 birbynės, 2 lumzdeliai, 2 triūbos ir 8 komplektai skudučių. 1949 metais birželio 18 d. ansamblis atvyko į Clevelandą. JAV ir Kanadoje ansamblis atliko 7 didelius koncertus, iš jų pažymėtini New Yorke, Chicagoje ir Toronte (du kartus). Ansambliui vadovauja visą laiką A. Mikulskis, žengdamas į antrą dešimtmetį, jis ryžtasi su dar didesniu darbštumu skleisti lietuvišką dainą savųjų ir svetimtaučių tarpe.

*    Dail. Vytautas Kasiulis Paryžiuje, Barreir Stiebei galerijoje nuo gruodžio 9 iki sausio 9 surengė savo kūrinių parodą (antrąją, būdamas Paryžiuje). Be to, iliustravo Henriko Radausko eilėraščių rinkinį — "Strėlė danguje" ir latvių poetės rašytojos Ilono Leimanes ketvirtą eilių knygą — Ugunsputns — Ugnies paukštis. Paryžiaus meno sluogsniuo-se jis labiau įsitvirtina ir verčiasi tik iš savo tapybos.

*    Dail. J. Mackevičius, gyvenąs He-chingene, Vokietijoje, neseniai at-švnetė 80 metų sukaktį. Jis yra baigęs Petrapilio meno akademiją, ilgą laiką gyvenęs Capri saloje, vėliau profesoriavęs Kauno Meno mokykloje. Dabar dailininkas yra visai apakęs.

*    "Čiurlionio" ansamblis, bendradarbiaujant "Draugo" dienraščiui, skiria 1000 dolerių premiją už 1951 metų geriausią romaną.

*    Rašytojo Pulgio Andriušio kelionės įspūdžius į Australiją išspausdino Vokietijos "Frankfurter Illius-trierte". Redakcija, žinodama, kad autorius yra užsienietis, gyvenęs Vokietijoje, niekur nepaskelbė jo pavardės. Prieš šitokį laikraščio elgesį lietuvių visuomenė Vokietijoje pareiškė protestą.

*    Po pasisekusių literatūros vakarų Chicagoje ir Clevelande, rengiami panašūs vakarai ir Kanadoje: Mon-trealyje ir Toronte; dalyvauja Ant. Gustaitis, Bern. Brazdžionis ir Henrikas Kačinskas.

*    Kolumbijoje pasirodė naujas žurnalas — "Kolumbijos lietuvis", leidžiamas T. Saleziečių.

*    A. Maceinos "Didysis Inkvizitorius" išverstas vokiškai. Leidžia domininkonų leidykla Heidelberge.

*    Lietuvių Rašytojų Draugija Amerikoje, tęsdama Nepriklausomos Lietuvos ir tremties tradicijas, atgaivino literatūros premiją. Kadangi 1949 metais premijų nebuvo, tai dabar bus skiriama kartu už 1949 ir 1950 metus. Per tą laiką yra pasirodę apie pora dešimtų grožinės literatūros knygų. Liet. Rašytojų Draugijos premija — 500 dol. — bus įteikta Chicagoje balandžio mėn. Dar vieną premiją skiria New Yorko Lietuvių Spaudos Klubas.

*    Lietuviai dailininkai, įsikūrę Australijoje, susiorganizavo | "Aitvaro" draugiją.

*    Dainavos ansamblis, vedamas muziko Step. Sodeikos, sausio 27 d. Chicagoje surengė koncertą. Programoje lietuvių kompozitorių harmonizuotos liaudies dainos ir St. Šimkaus kantata — "Atsisveikinimas su Tėvyne".

*    Dail. Jonas Aleksandravičius priimtas į Washingtono Dailininkų Sąjungą.

*    "Draugo" redakcija paskelbė naują konkursą tema "Aiškiausioji lietuvių asmenybė", šia proga bus stengiamasi iškelti nuopelnus tų lietuvių mokslininkų, rašytojų, menininkų, pedagogų, politikų, visuomenininkų ir kitų, kurie daugiausia nusipelnė 1900—1950 metų laikotarpyje. Tai jau trečias "Draugo" konkursas pastaruoju laiku: pirmasis konkursas buvo skirtas novelei, antrasis — poezijai, šie konkursai įneša daug gyvumo į laikraštį, ypač į jo savaitinį kultūros ir meno priedą, aplink kurį spiečiasi visa eilė žymių bendradarbių.
šioj trečiojoj premijoj skiriami trys laimėjimai: 50 dol., 30 dol. ir 20 dolerių. Straipsnius, neilgesnius kaip 4 puslapių mašinėle, reikia įteikti ligi gegužės 1 d.

Mikalojus   Losskij
Pernai gruodžio 6 dieną šventė savo 80 metų jubiliejų žymiausias po Solovjovo (1853—1900) ir Lopa-tino (1855—1920) rusų filosofas Mikalojus Losskij. Jubiliatas parašė ilgą eilę darbų, liečiančių beveik visus pagrindinius filosofinės pasaulėžvalgos klausimus. Pažinimo teorijoj jis yra intuitivizmo žymus atstovas. Metafizikoj jis išvystė krikščioniško personalizmo sistemą, kurios svarbią dalį sudaro organiškoji gamtos filosofija. Etikoj jis yra nepermaldaujamas utilitarizmo, eudemonizmo ir Kanto formalizmo priešas: greta Maxo Schelerio jis yra žymiausias materijalės dorybės teorijos (mate-rialle Wertethik) gynėjas. Savo etiką jis išdėstė veikale "Absoliučio gėrio sąlygos", kuris 1948 ir 1949 m. išėjo rusų originale ir prancūziškam vertime. Tai bene geriausias jo veikalas. Sunku tiesiog patikėti, kad tokį šedevrą galėjo parašyti senis, pasiekęs beveik 80 metų amžiaus.

NEW  YORKO   METROPOLITAN MUZIEJAUS PREMIJOS
Nuo seno New Yorko Metropolitan muziejus yra didžiausias meno ko-lekcijonierius JAV. Į jį patekti ir laimėti jo skiriamą premiją Amerikos dailininkams yra didelis dalykas. Muziejus pastaruoju metu neatkreipdavo tinkamo dėmesio į modernųjį meną, jo kūrinių beveik neįsileisdavo.

Kada gruodžio gale ir sausio pradžioje muziejus surengė 1950 metų dekadą, modernistuose dailininkuose kilo bruzdėjimas, žinodami muziejaus didelį konservatizmą, 18 dailininkų per spaudą ir radiją puolė tokį nusistatymą.

Dekadon buvo prisiųsta 6248 paveikslai iš įvairių Amerikos vietovių, šitie kūriniai atstovavo visokiausias kryptis, nuo konservatyvaus akademizmo iki kraštutinio modernizmo. Jury komisija iš jų atrinko 307 kūrinius, kuriuos ir išstatė muziejaus parodoje. Jų tarpe buvo 70 moderniosios mokyklos darbų.
Šiemet muziejus premijoms skyrė 8,500 dolerių. Buvo duotos keturios premijos, iš jų, didžiam visų nustebimui, trys atiteko modernistams.

Pirmąją premiją — 3,500 dol. laimėjo Kari Knats už "Gelių krepšį" (Basket Bouquet); II-ją premiją —
2,500 dol. Rico Lebrun iš Los Angeles už "šimtininko arklį" (Centurion's Horse) ; III-ją — 1,500 dol. japoniškos kilmes Yasuo Kuniyoshi už "žuvies aitvarą" (Fish Kite) ; IV-ją — 1000 dol. Joseph Hirsch (vienintelis ne modernistas) už "Devynius žmones".

Laimėjęs pirmą premiją Kari Knatsnūnai yra 59 metų, imigranto vokiečio kepėjo sūnus. Studijas baigė Chicagos Meno Institute. Savo karjerą pradėjo gryna akademine tapyba. Dar Pirmojo D. karo metu atvyko į Provincetown, Mass., kur susipažino su dviem seserim menininkėm: Agnes ir Hélène Weinrich. Viena buvo pijanistė (vėliau tapusi jo žmona), o antroji — kraštutine moderniste, abstraktaus meno šalininkė. Iš jos jis susipažino su moderniuoju menu ir vėliau pasidarė vienas iš svarbiausių jo atstovų. Meno kritikai jo kūrybą apibūdino kaip pusiau abstrakčią su didele impresijonizmo priemaiša.    P. J.

GUILLAUME APOLLINAIRE KILMË
"Figaro Littéraire" neseniai paskelbė italų rašytojo Vittorio Orazi tyrinėjimų rezultatus, liečiančius Guillaume Apollinaire kilmę.
Pasirodo, šis garsus poetas, kuris dar gyvas būdamas nukariavo sau vieną iš garbingiausių vietų naujosios prancūzų poezijos Parnase, yra vilnietis.

Kostrovickių (tokia yra tikroji poeto pavarde, gauta iš motinos linijos) gimine buvo plačiai žinoma Vilniaus krašte — Lydos, o taip pat — Slonimo, apskrityse. Po 1863 m. sukilimo vienas iš Kostrovickių — Mykolas — emigravęs užsienin, Juozas ir Adomas — buvę ištremti į Sibirą. Iš tos gimines kilusi Anelė Kos-trovickaitė, Apolinaro Kostrovickio duktė, gimusi Sveaborge (Suomijoj), vėliau apsigyvenusi Romoje. Jai 1880 m. gimė sūnus — Vilhelmas Apolinaras. Pradžioje jam buvo suteikta Dulcigni pavarde, o vėliau, motinos (Anelės Kostrovickaitės) valia, pripažinta Kostrovickio pavardė.

Prancūzų literatūron Vilhelmas Apolinaras Kostrovickis įėjo Guillaume Apollinaire vardu. Kaip žinoma, Guillaume Apollinaire, šalia O. V. Milašiaus ir dar kelių poetų modernistų, turėjo lemiamos reikšmes naujosios prancūzų poezijos suklestėjimui, davęs pradžią ištisai poetinei mokyklai, kurios įtaka pasklido toli už Prancūzijos ribų.
Pr. B.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai