Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
V. Mykolaitis-Putinas PDF Spausdinti El. paštas

Nelyginant milžinai jie stovėjo išsikeroję lietuvių literatūros horizonte — dideli, platūs, įdomūs ir kūrybingi. Kai meti žvilgsnį iš jų paliktųjų darbų aukštumos, jautiesi, lyg regėtum aukso amžių, lyg būtum įkopęs į viršūnes, nuo kurių tau po kojų nusidriekia slėniai ir pakalnės.

Tie kūrėjai buvo kone vienos generacijos vyrai: Krėvė, Vienuolis, Šeinius, Sruoga, Binkis, Mykolaitis - Putinas. Šisai pragyveno juos visus. Ir dabar, kai jo nėra, lietuvių raštų akiračiai atrodo praretėję, lyg iš ten galingas ąžuolas būtų nugriuvęs.

Penkiasdešimt metų, ligi paskutiniųjų dienų, Vincas Mykolaitis-Putinas ištikimai saugojo kūrybos liepsną ir paliko veikalus, kurių ugnim nesiliaus švietęs "vakarinis dangus ir manoji būtis", tariant poeto žodžiais.

Vieniems V. Mykolaitis-Putinas bus lakus jaunystės poetas, kiti jį vėl minės kaip putiniškojo simbolizmo dainių, atskleidusį naujus pasaulius. Nuo knygos "Tarp dviejų aušrų" jo poveikis jauniesiems lyrikams buvo tiesiog apčiuopiamas, kai kuriems neišdilęs visam amžiui. Dar kiti apie V. Mykolaitį-Putiną kalbės kaip apie rašytoją, kuris savo veikalu "Altorių šešėly" įpilietino tradicinį romaną lietuvių literatūroje. O dar kiti atmins jo dramas ir misterijas, kurios mums byloja, kad Putinas savo pėdsakus įmynė visuose žanruose. Pagaliau jis paliks kaip mokslo vyras, ilgokai dėstęs lietuvių literatūrą ir parašęs išsamių bei įžvalgių studijų. Iš universiteto išėję, jo mokiniai lietuviškąjį raštą aiškino naujosioms kartoms gimnazijos suole, dažnas pasivaduodami savo profesoriaus metodais ir erudicija.

Iš visų tų menų ir mokslų Vincas Mykolaitis-Putinas ištikimiausiai tarnavo poezijai. Ilgą savo kūrybos kelią jis pradėjo ir baigė kaip poetas lyrikas. Ir nuostabu, kad paskutiniuose savo lyrikos rinkiniuose "Būties valanda" (1963) ir "Langas" (1966) jis yra stiprus, gaivus ir ištikimas sau, tartum ir vėl atsigręžęs į tolimas savo jaunystės dienas ir išgyvenimus, kaip ir jis pats tai atžymėjo :

 

"Jei skaitytojas norės pasekti mano poezijos lyrinio herojaus išgyvenimus, jų raidą, pastebės kai kurį šio paskutiniojo laikotarpio temų, motyvų panašumą su jaunystės lyrika.

"Gamta, meilė, mirtis, būties prieštaringumas — štai pagrindinės temos, kurios įvairiais variantais kartojasi jaunystės ir pastarųjų metų poezijoje" ("Būties valanda").

Beskaitant tuos du jo lyrikos rinkinius, sunku nusikratyti įspūdžio, kad tai bene originaliausios, autentiškiausios ir svariausios poezijos knygos, kokių sukurta Lietuvoje po karo. Ir jis tai laimėjo, būdamas ištikimas sau ir savo menui.

Vinco Mykolaičio-Putino kūryba jau yra įėjusi į istorinį lietuvių tautos palikimą, yra mūsų žemės garbė ir pasididžiavimas. Istorija užvertė paskutinį lapą ir žemiškoje jo kelionėje.

Nors mums ir ateinančioms kartoms pasilieka dideli jo darbai, tačiau gera buvo jausti ir žinoti, kad jis dar buvo su mumis, gyveno ir kūrė.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai