Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAILĖS LEIDINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Nė vienoj kūrybinėj srity neturime nei tiek gausiai besireiškian-čiųjų, nei tokio gausaus prieauglio, kaip dailėje. Visose kolonijose nuolat rengiamos parodos, ir jose parduodama nemaža paveikslų. Tik stokojame metinių (ar dvimetinių) apžvalginių parodų, iš kurių akivaizdžiau matytųsi mūsų dailininkų palyginamoji vertė. Taip pat stokojame ir dailės leidinių. Kadangi, išskyrus dr. P. Rėklaitį (tiesa, daugiau nusikreipusį į senąją architektūrą), neturime dailės teoretikų, istorikų ir kritikų, tai ir nėra ko laukti studijinių veikalų, kaip jų Lietuvoj išleidžiama. Tačiau reprodukcinių leidinių galėtume ir čia sulaukti, šie metai lyg pralaužė ledus, nes pasirodė net trys dailės leidiniai, po vieną Australijoj, Kanadoj ir JAV.

1. Australijos 11 lietuvių dailininkų
Eleven Lithuanian Artists in Australia — tokiu vardu Australijos Lietuvių Bendruomenė išleido V. Rato suorganizuotą ir redaguotą 11 Australijos lietuvių dailininkų darbų reprodukcijų knygą. Tuos 11 sudaro skulptorius Vincas Jomantas, grafikė - tapytoja Eva Kubbos, portretistas Vladas Meškėnas, skulptorė Ieva Pocienė, grafikas Vaclovas Ratas, grafikas Henrikas Šalkauskas, tapytojas Vytas šerelis, tapytojas Algirdas Šimkūnas, tapytojas Leonas Urbonas, grafikas Adolfas Vaičaitis ir skulptorius  Teisutis  Zikaras.   Kiekvienam jų lygiai ("bendruomeniškai") skirta po tris reprodukcijas. Be to, kiekvienas pristatytas atvaizdu ir trumpa biografija. Keturių puslapių įžangą parašė Elwyn Lynn (pagal mūsų spaudą, Australijos meno draugijos pirmininkas).

Nors ir Australijoj lietuvių dailininkų yra žymiai daugiau negu vienuolika, vis dėl to šie vienuolika teikia ir bendrą Australijos lietuvių dailės vaizdą. Gal būt, vienu kitu vardu galėjo būti daugiau (o gal ir mažiau), bet, rodos, neliko nuošaliai nė vieno, kurio knygoj neradimas duotų pagrindo kvestionuoti redaktoriaus bešališkumui.

Įdomu, lyginant su šio krašto lietuvių daile, konstatuoti du dalykus. Pirma, kai šio krašto lietuviuose dailininkuose aiškiai vyrauja tapyba, tai Australijos lietuvių dailininkai lygiau pasiskirstę: 3 skulptoriai ir po 4 grafikus ir tapytojus. Antra, kadangi knygos atstovaujamieji dailininkai aplamai yra jaunesnio amžiaus (gimę I pasaulinio karo metu ar po jo, o vienas, V. šerelis, net 1946 m.), tai jų kūryba atspindi dabarties meno kelius. Ir vyriausieji iš jų, kaip V. Ratas (g. 1910) ir A. Vaičaitis (g. 1915), yra sumodernėję. Kiekvienu atveju neturime knygoj nė vieno realistinio sentimentalizmo atstovo.

Kaip matyti iš biografijų, lietuviai dailininkai yra plačiai ir giliai įaugę į Australijos dailės gyvenimą:  gausiai   dalyvauja   bendrose parodose su australiečials ir savo individualines parodas rengia Jų galerijose, su savo kūryba yra patekę į vietinius muziejus ir laimėję įvairių premijų (daugiausia grafikas H. Šalkauskas — net 291 Ir tai jau nebe nuo šiandien, r 1961 Lenton Parro parengtame leidinyje apie dabartinę Australijos skulptūrą duodami ir V. Jomantu su T. Zikaru (iš viso atrinkti 27 skulptoriai), abu dėstą Melbourne karališkojo technologijos instituto meno mokykloje. Australijos lietuvių dailininkų svorį liudija ir El-wyn Lynn savo įžanginiame žodyje.

Įžangos autorius turėjo nelengvą uždavinį tiek paieškoti lietuviams būdingo šiaurietiškumo, tiek dabartinio "australiškumo". Jo žodžiais, kaip australiečių, taip ir lietuvių menas yra "rimtas, puritoniškas, antihedonistinis, intensyvus ir melancholiškas". Gal būt, tai teisinga įžvalga. Įžvalgiai autorius apibūdina ir visus šios knygos dailininkus. Iš geros širdies bendrajame lietuvių įnaše į pasaulinę dailę jis iškelia ne tik M. K. Čiurlionį, bet ir Lietuvoj gimusius žydų dailininkus, kaip Ben Shahną, Soutine, Lipchitzą ir Zorachą. Ką padarysi, kad tuo tarpu neturime savų vardų pasaulinėje dailėje.

Knygos išleista tik 500 egzempliorių. Jei Australijoj ji dar neišpirkta, būtų pravartu jos gauti ir šiame krašte.

2. Dagio skulptūros monografija
Toronte gyvenąs skulptorius Jokūbas Dagys išleido savo darbų nuotraukų knygą Dagys sculptures and paintings (144 psl., 11" x &l/2" formato, kaina 6 dol., gaunama iš autoriaus šiuo adresu: 78 Chelsea Ave., Toronto 9, Ont, Canada). Knygoj iš viso yra 135 nuotraukos. Kai kurios skulptūros duotos dviem nuotraukomis. Be skulptūrų, 13 nuotraukų skirta tapybos darbams. Dviejų puslapių Į-žangos žodį parašė dr. Otto Schneid.
Jokūbas Dagys yra jau perk. 60 metų (gimė 1905, Kauno meno mokyklą baigė 1932), bet giliau mūsų dailėj dar nėra įsitvirtinęs Tačiau jis atkakliai atsideda kūrybai ir, reikia pripažinti, savo poziciją tvirtina. Toks įspūdis Iš šlon knygon sutelktų darbų.
 
Labai ryškus skulptoriaus J. Dagio noras ne tik kurti skulptūras, bet ir jomis daug ką pasakyti, būti giliam, jautriam etc. Todėl jis savo skulptūras ir krikštija tokiais idėjingais vardais, kaip Vis pergalvok, Su džiaugsmu sveikinu saulę, Kovosiu, kol gyvensiu, Kova reikalauja aukų, Pasaulis dvasios sutemose, Skęstu tylioje kančioje, Tamsa apgaubia pasaulį, Ir vienatvėj ne viena etc. etc. Tai, be abejo, kilnu: ir religinis susitelkimas, ir tautinis nusiteikimas, ir visi žmogiškieji ilgesiai ir liūdesiai, svajonės ir kančios, džiaugsmai ir nusiminimai. Bet tai visa turėtų skelbti pačios skulptūros, o ne jų vardai. O toks per daug tiesioginis noras savo mintis bei jausmus išsakyti dažnai J. Dagio skulptūroms ne gyvybę įkvepia, o tik jas sustingdo teatrališkon ekstazėn (pvz., p. 7 ar 91). Tai neretai ir padaro skulptorių J. Dagį panašiu į kalbėtoją, kuris tikisi savo klausytojus įtikinti retoriniu patosu, o ne minties rimtimi.

Idėjinis turinys Dagiui yra tiek svarbus, kad pagal jį skirsto ir savo albumą į dalis: 1. Neramus žmogaus gyvenimas, 2. Meilė žmogui ir pasauliui, 3. Vienatvė ir liūdesys, 4. Keistas ir nesuprantamas gyvenimas. Iš šalies atrodo, kad tokiu skirstymu J. Dagys tik užgožė savo padarytą pažangą. Kai drauge randi ir stipresnių, ir visiškai silpnų darbų, iš pradžių tenka beveik stebėtis. Pasidomėjus datomis knygos gale, paaiški, kad dauguma silpnųjų darbų yra ankstyvesni, o stipresnieji — vėlesni.

žvelgiant į daugelį ankstesnių J. Dagio skulptūrų, sunku joms rasti kitą vardą, kaip paprastas sentimentalizmas. Ir šiuo atžvilgiu nėra skirtumo, ar vienur naiviai reiškiamas meilės sentimentas (pvz., Meilė mus guodžia, p. 31), ar kitur — tautinis sentimentas (pvz., Taip lietuviai šokdavo, p. 34). Sakysime, nors parašas skelbia, jog "Perkūnas baudžia slaptą meilę" (p. 35), akis greičiau bado Stalino ūsai, o ne Perkūno rūstybė.

Tikrovinio vaizdavimo atsisakyti J. Dagys nesiruošia ir į abstraktizmą nesuka. Tačiau laisvinima-sis iš sentimentalaus realizmo ir pasukimas į liaudinį primityvizmą ar ekspresionizmą iš tikro J. Dagį įgalino pirmyn pažengti. Kur šis posūkis laisviau pasiseka, be jaučiamos manieros (noro "moderniau" kurti), ten pasiekiama gerų rezultatų, liudijančių šviežų J. Dagį. Galima būtų nurodyti, pvz., Tyliai plaukia mano dainos (p. 10), Šaukiuos dangaus (p. 24), Kapai tyli, kapai kalba (p. 25), Keliauk savais keliais (p. 48), Neerzink manęs (p. 103). Nors ir šios skulptūros gali žiūrovą "erzinti" savo literatūriniu pretenzingumu, tai mažiau svarbu: pagal patarlę, kaip pavadinsi, nepagadinsi (deja, ir nepataisysi).

Daugiausia J. Dagys savo skulptūroms vartoja medį. Iš kitų medžiagų daugiau bando bronzą. Bet šios medžiagos J. Dagio skulptūros kažkodėl išeina daugiau tapybiškos, negu skulptūriškos (pvz., Kad turėčiau galią, p. 9-10, — šiaip įdomus kūrinys).

Beje, V dalis (13 nuotraukų) skirta skulptoriaus J. Dagio tapybai. Geriau būtų buvę šios dalies atsisakyti, nes kiekvienas paveikslas skelbia lyg vis kitą autorių.

3. Augiaus grafika
Trečiasis — reikšmingiausias, didžiausias ir puošniausias — šiemet pasirodęs meno leidinys yra grafikos monografija Paulius Augius. Ją sudaro dvi dalys: 80 puslapių teksto (iliustruoto škicais bei piešiniais) ir 284 puslapiai grafikos darbų nuotraukų. Nors datuota 1966, faktiškai pasirodė šiemet, Čikagoj. Spaudai paruošė A. Kurauskas ir V. Saulius. Išleido Danutė Lipčiūtė - Augienė.

Tai vienas iš pačių puošniausių dailės leidinių ne tik išeivijoj, bet ir visoj mūsų dailės knygų istorijoj. Jis visiškai prilygsta ir užsienio liuksusiniams dailės leidiniams. Didelio formato (14" x 10%"), kietais viršeliais, geros kokybės storo popieriaus, švariai atlikto spaudos darbo.

Iš tikro galima jį laikyti paminklu P. Augiui, nes gi tai pomirtinis leidinys. Nors P. Augius dar nebūtų sulaukęs nė 60 metų, šį mėnesį sukanka nuo jo mirties 7 metai. Mirė sulaukęs vos 51 metų (1909.IX.2 - 1960.XII.7). Kauno meno mokyklą baigė 1935 ir išvyko į Paryžių, kur 1938 baigė Ecole National Supérieure des Beaux-Arts ir Conservatoire des Arts et Metiers. Tais pačiais 1938 m. jis buvo apdovanotas valstybine premija už "žemaičių vestuvių" iliustracijas. Ligi pasitraukimo iš Lietuvos dėstė Kauno taikomosios dailės institute. Vokietijoje suredagavo leidinį "Lithuanian Art in Exile" (1948). Atvykęs į JAV, ligi mirties gyveno Čikagoj.

Kaip leidėjos žodis informuoja, monografija pateikia "daugmaž pilną Pauliaus Augiaus grafikos kūrinių rinkinį". P. Augiaus palikimo svoris yra ne kiekybėj, o kūrybinėj vertėj. Nedaug metų jis turėjo kūrybiniam darbui — vos per dešimtį, skaičiuojant nuo studijų baigimo (1938) ligi emigracijos į JAV (1949). šiame krašte, turėdamas jauną šeimą, faktiškai kūrybiniam darbui nebegalėjo atsidėti — sukūrė vos keletą atskirų darbų ir V. Mačernio "Poezijos" iliustracijas.

P. Augiui su jo studijų draugais teko istorinis vaidmuo pradėti lietuviškąją grafiką savarankiško meno prasme, nes ankstyvesni jos atstovai tik kuklią užuomazgą sudarė. Nė liaudies mene grafika negalėjo rasti tokios atramos, kaip skulptūra. Augiaus - Petravičiaus -Valiaus karta padėjo lietuviškosios grafikos pagrindus. Dėl to ir ši P. Augiaus grafikos kūrinių monografija turi didesnės reikšmės, negu tik vieno autoriaus kūrybos sutelkimą. Ji yra reikšminga aplamai mūsų grafikos istorijai.

Kadangi stokojame atskirų dailės studijų, tai tikrai tiko monografijon sutelkti ne tik pačius P. Augiaus grafikos kūrinius, bet ir apskritai apibūdinti jo kūrybą. Tai ir atlikta pirmojoj monografijos dalyje lietuviškais ir angliškais tekstais.

T. Valius savo 4 puslapių straipsnyje "Paulius Augius žmogus ir dailininkas" (anglų kalbos vertimas A. Skirmuntaitės) pateikia trumpą P. Augiaus biografiją ir lakoniškai nusako jo kūrybos kryptį — "individualų, dekoratyvinį lietuviškųjų liaudies motyvų sprendimą ir pasakišką lyrinės buities nuotaiką" (p. XII).

A. Kurausko straipsnis "Pauliaus Augiaus raižiniai" (apie 18 puslapių; anglų kalbos vertimas A. Landsbergio) yra tikrai esminga P. Augiaus grafikos studijinė analizė. Nors ir sunkoku sakiniu, A. Kurauskas įžvalgiai aptaria P. Augiaus kūrybinį kelią. Iš pradžių jis apibūdina, kokioj padėty mūsų grafiką rado Augiaus karta, būtent sukaustytą "lokalizmo ir literatūriškumo". Toliau jis ryškina moderniosios grafikos židinius, kurie žadino ir mūsų grafikus. Pasak Kurausko, "Augius gimė Paryžiuje", kur ieškojo atsakymo į klausimą kaip, jau žinodamas iš Lietuvos, "ką jis turės daryti" (p. XXXn). (Beje, šioj vietoj viena diskursinė pastaba. "Laiškų lietuviams" lapkričio numery, recenzuodamas P. Augiaus monografiją, V. Ramonis kelia klausimą apie Chagallio įtaką Augiaus Paryžiuje sukurtoms "Žemaičių vestuvių" iliustracijoms. Atsivertęs V. Ramonio minimas Chagallio iliustruotas La Pontaine'o "Fables", nematau pagrindo tokiai įtakai ieškoti). Pagaliau A. Kurauskas techniškai analizuoja atskirus svarbiausius P. Augiaus grafikos kūrinius ir du didžiuosius jo iliustracijų ciklus: M. Valančiaus "žemaičių vestuves" (1938) ir S. Bačinskaitės - Nėries "žalčio pasaką" (1945 - 47).

Abu šiuos straipsnius palydi A. Ružaniec - Ružancovo kruopščiai sudaryta bibliografija, vienaip ar kitaip liečianti P. Augių.

Kaip sakyta, knygon sutelkti "daugmaž" visi P. Augiaus grafikos kūriniai. Kadangi P. Augiaus kūryba nebuvo per gausi, tai ir buvo galima ją visą vienon knygon sutelkti. Nekeliu atrankos klausimo. Tačiau gal būtų pagrindo kelti klausimui, ar, tegu ir duodant "daugmaž pilną Pauliaus Augiaus grafikos kūrinių rinkinį", nebūtų tekę lygiosiomis nestatyti grynosios grafikos su plakatų eskizais, Kalėdų atvirutėmis ir kitais pritaikomosios grafikos darbais. Nebūtina buvo ir jų kiekvienam skirti po atskirą puslapį. Taip pat kyla klausimas, ar į grafikos tarpą tiko įdėti ir temperines "Pupų pasakos" iliustracijas. Jos vieningą monografijos pobūdį šiek tiek slopina.

P. Augiaus monografijos kaina pas mus neįprasta — $17.50. Tačiau neįprasta tik dėl to, kad tokių knygų ir neišleidžiama. Panašios kitų knygos yra ne pigesnės, o greičiau brangesnės. Aplamai lietuviška knyga yra pigi, nes leidžiama rinkon, skriaudžiant autorius, kad tik skaitytojui ji lengviau įsipirštų. Nekitaip yra ir su šios monografijos kaina: ji tikrai neperdėta, greičiau — tik paprasta savikaina (net ir visą 1000 egzempliorių išpardavus).

Sustojau ties kaina ne dėl jos pačios, o pabrėžti, kokia didele finansine rizika ir auka leidėja ėmėsi taip prabangiai ir tuo pačiu taip pagarbiai išleisti savo vyro kūrybinį palikimą. Kai kariai., reikia tik nepašykštėti, tai P. Augiaus našlei reikėjo vargingai sutaupyti ar susiskolinti reikiamą sumą. Danutė Lipčiūtė - Augienė parodė ne tik meilę mirusiam vyrui, bet ir išmintį, pasirinkdama tokį savo vyro pagerbimą. Tuo pačiu ji paliudijo, kad buvo verta būti gyvenimo drauge kūrėjui.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai