| |
|
|
|
ATGARSIAI APIE MACEINOS INKVIZITORIŲ |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Brazaitis
|
Prof. Antano Maceinos veikalas "Der Grossinquisitor", išleistas F. H. Kerle leidyklos Heidelberge 1952, susilaukė pirmųjų atgarsių vokiečių spaudoje.
WESTFÄLISCHE NACHRICHTEN spalių 20-21 d. straipsnį "Aktualus Didysis Inkvizitorius" pradeda: "Po Guardini ir Steinbuechelio aiškinimų apie Dostojevskio didžiojo inkvizitoriaus legendą, nustebina į Vokietiją emigravusio lietuvio mokslininko Maceinos veikalas savo plačiu filosofiniu žvilgsniu, kuris išsiveržia iš gryno legendos aiškinimo ir aprėpia visą kompleksą rusų dvasios istorijos, kuri nuosekliai atvedė į bolševizmą.
"Šių dienų skaitytojui knyga turi didžiausio aktualumo, nes ji parodo bolševikų klaidingo mokslo didįjį pavojų iki smulkiausių ir tariamai nekalčiausių nukrypimų. Didžiojo Inkvizitoriaus paveikslas su visu jo absoliučiu demoniškumu yra čia demaskuotas, ir Dostojevskis gauna rolę įkvėpto pranašo, kuris vizijomis pergyvena žmonijos antlaikinį būvį, ir grandiozinė legenda virsta dieviškojo įkvėpimo šauksmu.
"Kristaus priešingybė — Didysis Inkvizitorius virsta pasaulio įvykių centru: istorija yra ne kas kita, kaip Kristaus kova su šėtonu, gundytoju tyruose, kova dėl žmonijos, dėl atskiros sielos, kurios esminiai ženklai — laisvė pasirinkti. Prieš paslaptį mistiškojo Corpus Christi, Kristaus Kūno, kuris istorijos eigoje formuojasi iš žmogiškųjų narių, stovi paslaptis jo priešininko, kuris žmogui pristato savo galybės karalystę kaip laimės rojų, už tai reikalaudamas paaukoti asmeninę laisvę.
"Su pribloškiančiu įžvalgumu Maceinos knyga iškelia iš poetinės legendos simbolių paveikslą žmogaus, kuriam yra atimtas panašumas į Dievą ir kurio "laimę" sudaro "septyni džiaugsmai":
1. džiaugsmas nuosavą duoną priimti iš svetimos rankos,
2. džiaugsmas jaustis mažam ir menkam,
3. džiaugsmas būti žmogiškosios būtybės karikatūra,
4. džiaugsmas dirbti ir ilsėtis pagal įsakymą,
5. džiaugsmas nusidėti ir nebūti už tai apkaltintam,
6. džiaugsmas mylėti pagal įsakytą kolektyvinę normą,
7. džiaugsmas turėti tuščią grynai formalinį buvimą.
"Šitie 'niekybės' "džiaugsmai", kuriuos pasiūlo Didysis Inkvizitorius, susilaukė "Kristaus tylos". Tylintis legendos Kristus aiškinamas su gilia teologine mintim — tyli ne dėl rytų pasyvumo ar silpnuoliško atlaidumo prieš gundytoją, bet kaip Deus ab-sconditus, kaip paslėptasis Dievas, kuris savo tylėjimu demaskuoja priešininko išdidų nihilizmą; jo kenčiančios ir tylinčios meilės paslaptis perveria žmoniją iki giliausių prarajų ir iš šėtono vergijos iškelia į "Dievo vaikų laisvę".
"Kiekvienas, kuris bent kiek jaučia problemas, deginančias mus, vakariečius, turėtų būtinai skaityti šitą gilaus turinio, bet lengvai suprantamą ir pagaunamai parašytą knygą" ...
WELT UND WORT, Literarische Monatschrift. H. 9.
"Šita studija praturtina labai gausią literatūrą apie "Didįjį Inkvizitorių". Recenzentas pastebi, kad jis nepritaria Maceinos Inkvizitoriaus legendos lyginimui su Goethes Faustu, kuriame problemos gilumo atžvilgiu Legenda statoma aukščiau už "Faustą". Toliau recenzentas Maceinos knygos vertę įžiūri skyriuose "Legendos istoriosofija" ir "Legendos problematika". Puikus esą Evangelijos ir Dostojevskio Kristaus palyginimas, dėstomas per tris skyrelius. Maceinos išvedžiojimai papildomi ir derinami su piof. šilkarskio priedu, kuriame Didysis Inkvizitorius atvaizduotas rusų religijos filosofijos šviesoje. Baigdamas recenzentas knygą vadina "įžvalgia" ir "jaudinančia".
ARBEITSHILFE FUER DEN EVANGELISCHEN RELIGIONSUNTERRICHT rugsėjo nr. Maceinos knygą vadina išplaukusia iš "gilaus pažinimo" ir "gero įsijautimo".
MARIANHILL Nr. 8, rugpjūčio mėn. nr.:
"Šioje knygoje randame retų puikių minčių gausybę, kurias sukelia 'Didžiojo Inkvizitoriaus' legenda Dostojevskio romano "Broliai Karamazo-vai". Čia ne tik svarstomi ir sprendžiami sociologijos, politikos, psichologijos ir net teologijos klausimai, bet skaitytojas priverčiamas pats įsitraukti į problemas savo viduje: nuolat grįžtanti kova tarp 'laimės ir duonos', tarp pasiūlymo atsisakyti savo pagrindų, masėje nuskęsti, tokiu būdu gyventi be konfliktų ir tarp gyvenimo reikalavimo apsaugoti savo savarankiškumą bei asmeninį atsakingumą . . . Kaip legenda, Aliošos žodžiais sakant, yra tapus himnu Jėzui, taip šis istorinis filosofinis aiškinimas yra pats save pralenkęs ir tapęs apologija Jėzui, ši knyga priverčia mąstyti drauge ir asmeniškai problemas pergyventi".
BENEDIKTINISCHE MONAT-SCHRIFT:
"čia negali būti išplėtoti visi klausimai, kuriuos kelia Dostojevskis savo legenda vakarų Bažnyčiai ir Europos žmogui, bet reikia itin pabrėžti, kad šita knyga psichologiniu, filosofiniu ir teologiniu atžvilgiu duoda esminius ir vertingus atsakymus".
Juozas Brazaitis
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
