Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. FEDERACIJOS KELIAS PDF Spausdinti El. paštas


1931 m. Bostone minėjome Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos sidabrinį jubiliejų, o šiemet, taip pat Bostone, minime jau auksinį. Prieš 25 metus buvo iškelti pustrečio dešimtmečio Federacijos darbai, šiemet tenka pažvelgti į pusės šimtmečio darbus. Šis uždavinys man buvo pavestas. Jaunesnieji mano kolegos žvelgs į organizacijos ateitį, o man, nuo 1914 metų dirbusiam Federacijai beveik be pertraukos, tenka po praeitį pasižvalgyti, kad, tos praeities neužmiršdami, drąsiau žvelgtume ateitin ir tiksliau nusmaigstytume gaires rytojaus veiklai.

Pradžioje noriu pažymėti, kad Lietuvių Katalikų Federaciją organizuoti mintis yra kilusi Lietuvių R. K. Susivienijime Amerikoje, įsikūrusiame 1883 m. ir šiemet švenčiame 70 metų sukaktį. Lietuvių Katalikų Susivienijimo organizavimo reikalą iškėlė čikagietis dr. Kasakauskas ir kun. Valentinas Čižauskas iš So. Bend, Ind. Lenkai (apie 1880 m.) suorganizavo savo Zvviązek Narodowi Polski. Lietuvių nemažas skaičius prie jo prisirašė. Kad lietuvius nuo to sulaikytų, buvo iškelta idėja suorganizuoti lietuvių draugijų susivienijimą. Konkrečius žygius padarė kun. Varnagiris 1886 m., įkurdamas "Susivienijimą Visų Draugysčių Lietuviškų Katalikiškų". Tai buvo Plymouth, Pa.1)

* Paskaita skaityta ALRKF kongrese 1956 m. spalio 13 d. Bostone.

1)Prie Susivienijimo prisidėjo šios draugijos: šv. Kazimiero Draugija, Chicago (44 nariai); šv. Kazimiero Draugija, Waterbury, Conn. (40 n.); šv. Kazimiero Dr-ja. Pittston, Pa. (96 n.); šv. Juozapo Dr-ja, Pittston. Pa. (40 n.); šv. Adelberto Dr-ja, Plymouth, Pa. (30 n.). Viso 139 nariai. (SLA Istorija — T. Astrausko, "Profesionalai ir Kronika"—kun. A. Miluko).

Berods perdaug nesuklystume, jei 1886 metus laikytume ir Amerikos Lietuvių R. K. Federacijos ir mūsų organizuoto visuomeninio tarp-parapinio veikimo pradžia. Tad pradžioje ir LRKSA buvo draugijų sambūris, kuris nors ir rūpinosi narių apdrauda, tačiau daugiausia dėmesio kreipė į parapijų organizavimą, į spaudos stiprinimą ir Lietuvos žmonių gerovę. Žinoma, kai įsikūrė Federacija, Susivienijimas labiau pakrypo į fraternalinės apdraudos sritį, bet ir lietuvių religinių, kultūrinių ar tautinių reikalų niekuomet neužmiršo. Susiorganizavus ALRKF, įvyko tikslesnis pasidalinimas visuomeniniais darbais.

Amerikos Lietuvių R. K. Federacija įsikūrė 1906 m. balandžio 17, 18 d. Wilkes Barre, Pa., įvykusiame pirmame Amerikos lietuvių katalikų kongrese. Šis kongresas buvo sukviestas aptarti pagalbos Lietuvai reikalą, nes tuo metu ten jau vyko platesnio masto kova su Rusijos caro režimu dėl laisvesnio gyvenimo. Tokį kongresą šaukti mintis kilo lietuvių kunigų susirinkime 1906 m. vasario 13 d. Wilkes Barre, Pa. Jį sukvietė Scrantono vyskupijos Tėvynės Reikalų Šelnimo Komitetas (kun. V. Vizgirda, kun. J. Kudirka, kun. A. Kaupas). Kongresą šaukti pavesta Lietuvių Katalikų Susivienijimui (kun. J. Kudirka, V. Daukšys, K. Radzevičius), "Motineles" draugijai (kun. M. Šedvydis) ir Tėvynes Reikalų Komitetui.

Į pirmąjį Amerikos lietuvių katalikų kongresą suvažiavo draugijų (118) atstovų iš Pennsylvanijos, Naujosios Anglijos, New Yorko ir New Jersey. Daugiausia atstovų suvažiavo iš Pennsylvanijos valstybės, nes tais laikais lietuvių veikimo centrai buvo Wyoming ir Schulkill kloniuose. Kongresui pirmininkavo kun. Jonas Kuras, sekretoriavo — kun. V. Dargis ir Jonas Jonaitis (mokytojas iš Suvalkijos, pabėgęs nuo kazokų, jį gaudžiusių už dalyvavimą Vilniaus seime).

Kongrese skaityti šie referatai: "Tėvynės reikalai" — kun. A. Kaupas; "Spauda, knygynai" — kun. A. Milukas; "Seserys mokykloje, prieglaudose, ligoninėse" — kun. A. Staniukynas; "Mūsų mokyklos" — kun. S. Pautienius; "Moterų mokyklos, Kilnojamas universitetas"— Julė Pranaičiūtė; "Katalikiška spauda" — kun. K. Urbonavičius; "Tautiška mokykla" — J. Jonaitis. Iš šių paskaitų turinio galima numanyti, kaip giliai buvo susirūpinę anų laikų Amerikos lietuviai organizavimu pagalbos prieš carą kovojantiems savo broliams, kaip jie troško būti stipriai organizuoti, kad galėtų savo mokyklas įsisteigti, savąją spaudą stiprinti ir lietuvybę išlaikyti. Verta atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos kongreso nutarimus:

1.    Padėti įkurti Lietuvoje bent viena savoji gimnazija vyrams ir bent viena moterims. Įkurti bent viena žemės ūkio mokykla ir populiarus kilnojamas universitetas.

2.    Amerikoje pasirūpinti tuoj steigti kiekvienoje parapijoje savąsias mokyklas.

3.    Įkurti Lietuvių Katalikų Federaciją (Lithuanian Catholic Federation), kuri turės savo iždą.

4.    Patarti steigti Lietuvoje banką ir remli lietuvių bankus Amerikoje.

5.    Remti "Motinėlę", šelpiančią augštesnes mokyklas lankantį lietuvių jaunimą.

6.    Kongresas nuodugniai apsvarstė lietuvaičių kongregacijos įkūrimo reikalus. Jos tikslas duoti parapijų mokykloms mokytojas, senelių ir našlaičių prieglaudoms prižiūrėtojas, ligoninių vedėjas. Pažadėta parama motiniškam namui įsteigti. Kun. Antanas Staniukynas (Mt. Carmel, Pa.) pažada aplankyti visas lietuvių kolonijas, rinkdamas seserų vienuolijai aukas.

Pirmasis Amerikos lietuvių katalikų kongresas baigėsi Lietuvių Katalikų Federacijos įkūrimu ir išrinkimu jai valdybos, kurion įėjo: pirmininkas kun. Jonas Kuras (Forest City, Pa.), vicepirmininkas Jonis Rikteraitis  (Waterbury, Conn.), sekretoriai — kun. A. Kaupas (Scranton, Pa.) ir Motiejus Motiejūnas (Luzerne, Pa.), iždininkas—Baltramiejus Vaišnora (Pittsburgh, Pa.), iždo globėjai — kun. Čepanonis (Homestead, Pa.) ir Vincas Kvietkauskas (Wilkes Barre, Pa.).

Peržiūrėjęs pirmojo lietuvių katalikų kongreso atstovų sąrašą ("Pirmasis Amerikos Lietuvių Katalikų Kongresas" — "Žvaigždės" išleistoj knygelėj), pastebėjau, kad jų trys tebėra gyvųjų tarpe, būtent: Kazimieras Krušinskas, kun. Jonas Kasakaitis ir Matas Milukas. Pirmasis tebėra veiklus mūsų organizacijose, antrasis klebonauja Šv. Kazimiero par. Pittstone, o tretysis (žymiojo spaudos darbininko a. a. kun. Antano Miluko brolis) gyvena Brooklyne.

Antrasis lietuvių katalikų kongresas įvyko 1907 m. lapkričio 27, 28 d. Scrantone, Pa. Tarp šio ir trečiojo kongreso praėjo šešeri metai. 1910 m. "Draugo" lapkričio 24 d. laidoj kongreso šitaip pasigendama: "Kongresas turėjo būti kasmet. Pirmininkui išvykus į Europą, suvažiavimo nebuvo nuo 1907 metų. Yra prezidentas, sekretorius, kasierius ir kitokia vyriausybė. Yra čarteris ir kitokie dokumentai. Bet kas svarbiausia, yra ir. pinigų. Net $400.00. Taigi, Federacija nėra mirusi, tiktai miega. Bet kas tiktai miega, tą visada galima prikelti". Nors suvažiavimų ir nebuvo, tačiau vykdant pirmojo ir antrojo kongreso nutarimus, surinkta nemažai pinigų, kurie paskirstyti visokiems reikalams, daugiausia mokslo įstaigoms. Pažymėtina, kad Lietuvių Mokslo Draugija 1909 m. įsteigė lietuvių mokykloms vadovėlių fondą.

Trečiasis Amerikos lietuvių katalikų kongresas buvo 1913 m. birželio 24 d. Pittsburghe, Pa. Lietuvių Katalikų Federacijos pirmininkas kun. J. J. Kaulakis (Šv. Kazimiero par., Philadelphia, Pa., klebonas), pradėdamas kongresą, pabrėžė, kad 58 draugijų atstovai susirinko apsvarstyti ne tik bendruosius Amerikos lietuvių katalikų reikalus, bet ir surasti būdus "apsaugojimui jaunosios kartos nuo demoralizacijos bei ištautėjimo".2)

Šiame kongrese keliami klausimai buvo labai svarbūs ir aktualūs. Tai aišku iš skaitytų paskaitų ir nutarimų. Kun. Antanas Kaupas, tuo metu buvęs "Draugo" redaktorius, savo skaitytame referate apie mokyklas pasakė tai, po kuo ir šiandien kiekvienas patriotas lietuvis gali drąsiai pasirašyti. Tarp ko kito jis kalbėjo: "Viena, mes nenorime, kad mūsiį vaikai ištautetų, išsižadėtų tėvų palikimo, pamintų po kojų, kas mūsų širdžiai yra brannu. Mes norime, kad jie mokėtų gražiai lietuviškai, mylėtų savo tautą, būtų mūsų tikrais tėvynainiais, o ne renegatais. Nei lietuvių kalbs, nei istorijos, nei tautos meilės jie neišmoks viešose mokyklose . . . Antra, mes norime, kad mūsų vaikai būtu. tokiais pat katalikais, kairy ir mes. Trečia, iš savo vaikų reikalaujame, kad jie būtų ne tik lietuviais katalikais, bet kad būtų dar karštais katalikais ir dorais šios šalies piliečiais".

2)Kongresui pirmininkavo kun. Pranas Serafinas iš Čikagos, jo padėjėjas J. S. Vasiliauskas (ilgametis LRKSA pirmininkas ir sekretorius); sekretorius Petras Lapelis '1914 m. įšventintas kunigu) ir jo padėdėjas kun. Magnus Kazėnas.

Varpinė ir kryžius (Tauragnai)
V. Augustino nuotr.

Paskaitoje buvo pažymėta, kad tuo metu Amerikoje jau buvusios 24 lietuvių mokyklos. Kad jų būtų galima ir daugiau įsteigti — prie visų lietuvių parapijų, trečiojo kongreso atsto-^ vai nutarė stipriai paremti mokytojas ir naujų mokytojų paruošė jas — auklėtojas Švento Kazimiero seseris. Nuodugniai buvo apsvarstytas var dovėlių lietuvių mokykloms paruošimo klausimas. Tam tikslui buvo sudaryta speciali komisija.

Šis kongresas įsteigė Tautos Iždą, kuris "rūpinsis bendrais tautos reikalais: garsins lietuvių vardą, gins savo tautiečius nuo skriaudos, išnaudojimo, rems Lietuvių Informacijos Biurą Paryžiuje, šelps tautines švietimo įstaigas". . . Buvo nutarta steigti Lietuvių Kolegiją ir įsteigtas Lietuvių Kolegijos Fondas, kuriam vadovauti išrinktas kun. Jonas Misius.3)

Mykolui Norkūnui pranešus, kad jau yra padaryta užuomazga lietuvių jaunimo federacijai ir ji pavadinta Lietuvos Sakslais, kun. A. Kaupas pasiūlė kitą vardą — Lietuvos Vyčiai. Tas vardas buvo priimtas ir nutarta visur parapijose organizuoti Vyčius ir juos remti.

Po Agotos Sutkaitytės paykaitos apie reikalą organizuoti lietuvaičių katalikių sąjungą kongrese sudaryta komisija, kad ji pasirūpintų tokią organizaciją įsteigti. Komisijai pirmininkauti pakviesta A. Sutkaitytė.4)

3)Ir Tautos Iždas ir Lietuvių Kolegijos Fondas tarp 1918 ir 1920 metų buvo įjungti į Tautos Fondą. Lietuvių Kolegiją 1926 m. įsteigė Tėvai Marijonai.

4) Trečiasis kongresas Federacijos valdybon išrinko: kun. J. Mišių pirmininku, kun. P. Serafiną vicepirm.,kun. A. Jurgutį sekr., B. Vaišnorą iždininku. ("Kas rūpėjo Amerikos lietuviams katalikams" 1913 m.).

1914 m. vasarą prasidėjo pirmas pasaulinis karas. Rusijos ir Vokietijos gausingos armijos grūmėsi Lietuvos žemėje. Amerikos lietuviai sukruto organizuotis, kad šelptų nuo karo nukentėjusius savo brolius. L;etuvių Katalikų Federacijos vadovybė, tuo metu buvęs "Draugo" redaktorius kun. Fabijonas Kemėšis, Amerikoj besilanką poetas kun. dr. M. Gustaitis ir Juozas Gabrys, Lietuvių Informacijų Biuro Paryžiuje vedėjas, pradėjo planuoti visuotinį Amerikos lietuvių suvažiavimą — pagalbą Lietuvai organizuoti. Buvo vedami pasitarimai su tautininkais ir socialistais vienam seimui sušaukti. Deja, tos grupės atsisakė vienybėn jungtis. Tada katalikai, keliems nepartiniams tautiečiams talkinant, sušaukė "lietuvių politišką seimą" Čikagoje 1914 m. rugsėjo 21 ir 22 d. Suvažiavo šimtai atstovų iš įvairių Amerikos vietovių. Tuoj po šio seimo įvyko Ketvirtasis Amerikos lietuvių katalikų kongresas. Jis buvo rugsėjo 23 ir 24 d. Šv. Jurgio parapijos salėj Čikagoj. Kongresas, išklausęs išsamių pranešimų iš politiškojo seimo, visais balsais nutarė remti visus seimo nutarimus, liečiančius nuo karo nukentėjusių šalpą ir darbus dėl Lietuvos išlaisvinimo. Politiškojo seimo nutarimai buvo nepaprastai svarbūs. Pirmoje eilėje buvo pasisakyta:

Reikalauti Lietuvai kuo plačiausios politiškos autonomijos . . . kad Suvalkai būtn prijungti prie Lietuvos . . . kad ir Latvijai būtir duota autonomija . . . kad į taikos konferencija Europoje būtų įleisti ir Lietuvos atstovai . . . Steigti Informacijos Biurą Vašingtone. Tuoj sudaryti Lietuvių Tautos Tarybą, kad ii stovėtu lietuvių, tautos sargyboje, ir įsteigti Tautos Fondą, kuris šelptų Lietuvą, ir finansuotų Lietuvos laisvinimo darbus.5)

Po Amerikos lietuvių politiškojo se'mo ir ketvirtojo lietuvių katalikų kongreso federantai visomis savo jėgomis įsikinkė į didžiuosius darbus Lietuvai gelbėti. Per kelių metų darbymetį Lietuvai šelpti ir jai laisvinti Federacijos reikalai buvo lyg ir primiršti. Tačiau kongresai įvyko kasmet.6)

Amerikos Lietuvių Katalikų Federac'jos įsteigtoji Lietuvių Tautos Taryba ir Tautos Fondas nudirbo milžiniškus darbus, kurių keletą čia ir suminėsiu. Padėta išrūpinti iš JAV prezidento Wilsono Lietuvių Diena (rinkliava visoj Amerikoj). Ji buvo 1916 m. lapkričio 1 d. Įsteigtas Informacijų Biuras Vašingtone ir finansuotas toks pat biuras Šveicarijoj. Gerai atsimenu didžiuli Amerikos lietuvių katalikų suvažiavimą (ALRKF kongresą, Tautos Fondo seimą, LTT posėdi ir kitų mūsų organizacijų seimus, 1918 m. rugsėjo 19-24 d.) Baltimorėi, Md. T) Tautos Fondo seime buvo nutarta per metus surinkti Lietuvos reikalams $50,000 Tai buvo didelis užsimojimas. Aš buvau išrinktas Tautos Fordo rekretorium ir Tėvynei Gelbėti vajaus vedėju, įvyko savotiškas stebuklas: per vienus metu. Tautos Fondas surinko su viršum $300,000. Vien tik mano prakalbose tais metais sudėta Lietuvos reikalams $100,000. Jei kuo aš gyven'me didžiuo'uos, tai šios rinkliavos ir anų laikų tautiečių dosnumo  niekuomet negalėsiu užmiršti.

Federacijos kongresų knygose ir kituose leidiniuose randame, kad Amerikos lietuviai katalikai 1916 m. siuntė Lietuvon savo delegacijas (kun. dr. V. Bartuška ir dr. Julių Bielskį), jog geriau susipažintų su Lietuvos žmonių vargais ir sueitų į kontaktą su Lietuvos veikėjais. Grįžę Amerikon, jie darė pranešimus apie Lietuvos padėtį ir rinko aukas Tautos Fondui. 1918 m. pasiuntė Europon — Paryžiun ir Šveicarijon — adv. B. Mastauską, kun. J. Dobužį ir K. Pakštą, kad dirbtų Lietuvos laisvinimui Europoje drauge su Lietuvos delegacijomis. Vėliau buvo pasiųsti Julius Kaupas, K. Česnulis ir kun. J. Žilius (į Paryžių).

5)"Amerikos Lietuvių Katalikų Metraštis", 1916 m.

6) 5-tasis kongresas įvyko 1915 m. Brooklyne, N. Y.; 6-tasis — 1916 m. Bostone, 7-tas — 1917 m. Philadelphijoj, Pa., 8-tas — 1918 m., Baltimorėj, Md., 9-tas — 1919 m. rugp. 18-20 d. Worcestery, Mass., 10-tas — 1920 m. rugp. 30, Waterbury, Conn., 11-tas — 1921 m. rugp. 30 d. Brooklyne, N. Y. Tai pirmieji kongresai.

7) Tais metais buvo susitarta su visomis centrinėmis organizacijomis ALRKF kongresą ir seimus šaukti vienoje vietoje ir tuo pačiu laiku, tam tikslui paskiriant visa savaitę.

Karui pasibaigus, į Prancūziją prie taikos konferencijos pasiųsta keletas atstovų ir dvi stenografės (Marijona Kižytė ir Radzevičiūtė — p. Žadeikienė, Lietuvos ministerio Vašingtone žmona). Lietuvos delegacijai, kuriai vadovavo prof. A. Voldemaras, ir taip pat mūsų amerikiečių B. Mastausko vadovaujančiai delegacijai pasiųsta iš Tautos Fondo $90,000. Tos delegacijos (prof. Voldemaro) patarimu New Yorke įsteigtas Publikacijos Biuras, kuriam bendradarbiavo geriausi Amerikos žurnalistai, ir tai Tautos Fondui kainavo $40,000. Išlaikymas Informacijos Biuro Vašingtone, kuriam ilgiausiai vadovavo dr. Julius Bielskis, išleista $33,685.56. Šveicarijoj veikusiam Lietuvių Informacijos Biurui ir lietuvių karo belaisvių šelpimui Vokietijoj buvo išleista $120,000. Kai 1920 m. spalio 9 d. lenkai okupavo Vilnių, skubiai buvo surinkta ir pasiųsta Lietuvos prezidento vardu karui su lenkais vesti $41,000. Nepriklausomoje Lietuvoje įsteigus savą valiutą — litą, per Federaciją ir Tautos Fondą rinktas auksas (auksiniai daiktai) ir buvo siunčiamas finansų ministerijai, kad lito pagrindus stiprintų. Daugiausia Federacijos pastangomis buvo surinkta milijonas parašų po peticija, reikalaujant atstatyti Lietuvą laisva ir nepriklausoma valstybe ir ją pripažinti de facto ir de jure. Federacija su visomis jai priklausančiomis organizacijomis ir draugijomis labai daug padėjo išplatinti Lietuvos laisvės paskolos bonus. Jų buvo parduoda už du milijonus dolerių. 1919 m. prie Tautos Fondo buvo įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Rėmėjų Draugija, surinkusi Lietuvos žmonėms daug rūbų, kurių vien persiuntimas laivais kainavo $7,000. Be to, per vysk. Pr. Karevičių ir per finansų misiją8) nepriklausomai Lietuvai pasiųsta $39,000.

Netenka užmiršti, kad Federacijos įsteigtų ir palaikomų organizacijų (Tarybos ir Tautos Fondo) buvo išrūpinta audiencija pas prez. Wilsoną prašyti padėti Lietuvai atsistatyti nepriklausoma valstybe. Audienciją išrūpino adv. B. Mastauskas. Tai buvo 1918 m. gegužės 3.

Šaukiant visuotinąjį Amerikos lietuvių seimą New Yorke 1918 m. kovo 13, 14 d., Federacijos valdyba ir veikėjai išsijuosę dirbo, kad seimas būtų gausingas ir sėkmingas. Iš keliolikos šimtų atstovų katalikų buvo daugiau kaip du trečdaliai dalyvių.9)

Dar reikia pridėti ir tai, kad lietuviai katalikai sudarė bei finansavo ir militarinę misiją, kurios vadovavimą pavedė dr. J. Bielskiui ir Jonui Miliui. Ji irgi savo vaidmenį suvaidino Lietuvos kelyje į nepriklausomybę.

Federacija pravedė specialius vajus paremti Lietuvos katalikų partijoms (1920-1926 m.). Yra gavusi paramos ir tautininkų Pažangos partija.

ALRKF neužmiršo ir Lietuvos kultūros reikalų. Pirmoj eilėj ji išmokėjo $60,000, ar daugiau, pašalpai ir paskoloms Lietuvos (ir Amerikos lietuvių) jaunuolių, studijuojančių augš-tesniosiose mokyklose ir besiruošiančių Lietuvos nepriklausomam gyvenimui vadovauti. 1921 m. buvo pravestas kultūros vajus, per kurį surinkta $64,100.52. Iš tų pinigų katalikų universitetui steigti Lietuvoje buvo pasiųsta $45,452.54. Kadangi Lietuvos vyriausybė nepagerbė Lietuvos katalikų ir Amerikos katalikų noro — neleido steigti katalikų universiteto, tie pinigai buvo perduoti Katalikų Mokslo Akademijai Lietuvoje ir naudojami besiruošiantiems profesūrai remti.

Stipriai paremta ateitininkų organizacija, ne tik duodant pašalpą jos nariams studentams, bet ir ateitininkų rūmams pastatyti Kaune. Paremtos katalikų švietimo įstaigos — "Saulės", "Žiburio" gimnazijos ir kitos įstaigos. Yra tekę paramos ir katalikų organizacijoms — katalikių moterų draugijai, pavasarininkams, Katalikų Veikimo Centrui, senelių prieglaudoms ir net karo sugriautų bažnyčių Lietuvoje atstatymui.

Tiesiogiai per Federacijos Tautos Fondą Lietuvos nepriklausomybės, šalpos ir kultūriniams reikalams surinkta ir išleista daugiau kaip $700,000.

Anot prof. K. Pakšto: "1914-1918 m. Amerikos katalikų veikla Lietuvos valstybei atstatyti galėtų būti pasišventimo pavyzdžiu ir šių dienų Amerikos lietuviams".10) Tautos Fondui ir Tarybai vadovavo visa eilė pasišventusių veikėjų.11)

8)Atsiųsta iš Lietuvos misija susidėjo iš Jono Vileišio, kun. Jono žiliaus ir majoro Povilo Žadeikio. Jonas Vileišis buvo laikomas Lietuvos atstovu prie JAV vyriausybės, nors Lietuva dar nebuvo pripažinta. JAV Lietuvą pripažino 1922 m. liepos 27 d. Pirmuoju oficialiai pripažintu Lietuvos ministeriu Vašingtone buvo Valdemaras Čarneckis.

9) Visuotinis lietuvių seimas nutarė įsteigti dviejų tarybų — katalikų ir tautininkų — egzekutyvinį komitetą, kuris perėmė katalikų įsteigtą Informacijų Biurą Vašingtone, o vėliau, Lietuvos misijai atvykus j Ameriką, jis buvo likviduotas.

10) "Amerikos Katalikų Darbai", 1943 m., 317 pusl.

Pažymėtina, kad lenkams užgrobus Vilnių 1920 m. spalio 9 d., ALRKF centras ir visi jo skyriai bei apskritys tą dieną minėdavo, kaip tautos gedulo dieną ir rinkdavo aukas jam laisvinti. Federacijos skyriai rengė prakalbų maršrutą Vilniui Vaduoti Sąjungos veikėjams, besilankantiems Amerikoje (prof. M. Biržiškai, kan. F. Kemešiui, prof. B. Vitkui, P. Babickui, V. Uždaviniui) ir prie kiekvieno Federacijos skyriaus veikė Vilniui Vaduoti Sąjungos sekcija.

V. K. JONYNAS ILIUSTRACIJA   V. Maželio nuotrauka

Jau nepriklausomos Lietuvos katalikų politinės partijos, norėdamos duoti tinkamą pripažinimą Amerikos katalikams už paramą politinei akcijai kovojant dėl Lietuvos išlaisvinimo, į Steigiamąjį Seimą kandidatuoti pakvietė amerikiečių gabų žurnalistą ir veikėją Julių Kaupą, o į tretįjį Lietuvos Seimą 1926 m. pakvietė "Garso" redaktorių Leonardą Šimutį, kuris Lietuvoje atstovavo ir organizuotajai Amerikos lietuvių katalikų visuomenei—Federacijai. Vykdamas į Lietuvą, jis 1926 pavasarį Federacijos pagalba suorganizavo į Lietuvą ekskursiją, kurios laivas pirmą kartą istorijoj plaukė iš New Yorko tiesiai į Klaipėdos uostą be persėdimo.

Daug kas būtų galima pasakyti apie visus Federacijos kongresus, atskirai apie kiekvieno jos skyriaus veiklą, bet tai užimtų labai daug laiko. Kongresuose taisytas organizacijos statutas, planuota, juose dalyvaudavo garbingi svečiai — Lietuvos ir Amerikos vyskupai, etc. Skyriai yra surengę didingų Lietuvos švenčių minėjimus, sutraukdami tūkstantines žmonių minias.12)

1932 m. įvykusiame 22-rame kongrese (rugpjūčio men. Pittsburgh, Pa.) nutarta afilijuoti ALRKF Amerikos Katalikų Akcijos organizacijoj (National Catholic Welfare Conference). Prel. Jonas Balkūnas ir L. Šimutis pravedė susitarimus. Kun. M. Kazėnas, tuo metu buvęs ALRKF iždininkas, gavo keliolikos Amerikos arkivyskupų ir vyskupų Federacijos statutui pritarimą. Visą eilę metų Juozas Laučka ir L. Šimutis buvo National Council of Catholic Men direktoriais. Turimi kontaktai su Amerikos katalikų vadais išėjo naudon ne tik Federacijai, bet Lietuvai, ypač vedant šalpos darbą antrojo pasaulinio karo metu ir po karo.

1936 m. ALRKF ir LRKSA pasiuntė į Lietuvą savo atstovą dalyvauti pirmame pasaulio lietuvių kongrese. Tuo atstovu buvo L. Šimutis.

1940 m. prie Federacijos buvo įkurta autonomiška šaka — Lietuvių Kultūros Institutas. Iki 1943 m. jam vadovavo prof. K. Pakštas. Išleista visa eilė anglų kalba knygelių apie Lietuvą, suorganizuota daug paskaitų amerikiečiams ir seminarų lietuviams. Nuo 1943 m. LKI vadovauja prel. Pr. Juras, kuris prie LKI yra įkūręs centrinį lietuvių knygyną ir archyvą (Brocktone, Mass.). Šiuo metu institutas leidžia vaikams laikraštį "Eglutę".

Tarp 1942-1944 m. prie ALRKF centro veikė Spaudos Biuras, kuriam vadovavo kun. J. Prunskis.  Biuras veikė iki LAIC įsisteigimo.

LEONARDAS ŠIMUTIS, ALRK Federacijos veikėjas, Alto pirmininkas, "Draugo" vyr.  redaktorius  ir  šio straipsnio autorius.

1939 m. spalio mėnuo ir vėl iškėlė mūsų tautai naujų problemų. Nedžiugino mūsų Klaipėdos nuo Lietuvos atplėšimas, nedžiugino ir bolševikų garnizonų Lietuvoj atsiradimas, nors buvo tvirtinama, kad tai daroma Lietuvos saugumui patikrinti, nors kaip rusų-vokiečių karo pasekmė Vilnius Lietuvai buvo grąžintas. Vilniaus atstatymui ir jo gyventojų šalpai mūsų Federacija surinko nemažai aukų ir jas siuntė per Lietuvos pasiuntinybę ir konsulatus. Įvedus bolševikų garnizonus Lietuvon, aš pats dienraštyje "Drauge" parašiau vedamąjį pabrėždamas, kad tai yra pradžia pabaigos. Kai tai įvyko, t. y. kai 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Rusija okupavo Lietuvą, Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos valdyba pirmoji pradėjo pasitarimus su įvairių grupių veikėjais gelbėti tautai. Mano paties iniciatyva ir pastangomis buvo sukviesta ALRK Federacijos Tarybos suvažiavimas (1940 m. rugpjūčio 9 d.) Pittsburghe, kuriame buvo nutarta steigti bendrą Amerikos lietuvių organizaciją Lietuvai gelbėti. Suvažiavime buvo priimta tokia rezoliucija: "Atsižvelgdama į momento svarbą ir tragingą Lietuvos būklę, ALRK Federacijos Taryba nutarė kviesti į vieningą darbą ir ryžtingą kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tautos gyvybę visas tas lietuvių grupes, organizacijas, kurios šiame mūsų tautos sukrėtime pasiliko mūsų tautai ištikimos. Taip pat kviečia į šį šventą tautos darbą kiekvieną atskirą savo tautietį, kurs nėra parsidavęs Lietuvos priešams ir jos žudikams".

Šiame suvažiavime Federacija įsteigė Lietuvai Gelbėti Tarybą. Kitas grupes pakviesti ir Taryboj Federacijai atstovauti išrinkti: kun. Jonas Švagždys, Juozas Laučka ir L. Šimutis. Priimtas laikinas Tarybos statuto projektas. Antrą dieną, būtent rugpjūčio 10 d., šie trys įgaliotiniai tarėsi su sandariečių-tautininkų veikėjais, kurie Federacijos sumanymui organizuoti bendrą Tarybą pritarė. Buvo sudaryta pirmoji LGT valdyba: L. Šimutis pirmininkas, Petras Pivariūnas vicepirmininkas, kun. Jonas Švagždys iždininkas ir Kazys Karpius sekretorius. Išrūpinus audienciją pas prezidentą F. D. Rooseveltą (1940 m. spalio 15 d.), Į LGT įsijungė ir socialdemokratai. Kiek vėliau LGT buvo pavadinta Amerikos Lietuvių Taryba ir Čikagoje sudarytas vykdomasis komitetas iš L. Šimučio, pirmininko, dr. Pijaus Grigaičio, sekretoriaus, ir Mykolo Vaidylos, iždininko. Vėliau į vykd. komitetą įėjo ir adv. Antanas Olis, kaip vicepirmininkas.

11) Amerikos Lietuvių Tautos Taryboje daugiausia yra darbavęsi šie veikėjai: kun. F. Kemėšis, adv. B. Mastauskas, Jonas Milius, kun. J. Jakaitis, dr. J. Bielskis, Antanina Nausėdienė, dr. Rutkauskas, Julius Kaupas, K. Pakštas, L. šimutis, J. S. Vasiliauskas, P. Molis, kun. K. Urbonavičius, K. Cesnulis ir kiti. Tautos Fondui yra pirmininkavę — kun. J. J. Jakaitis, kun. K. Urbonavičius; sekretoriavę — adv. Šliakys, Kazys Pakštas, L. Šimutis ir K. Krušinskas; iždininku visą laiką buvo Baltramiejus Vaišnoras.

12)ALRKF yra turėjusi 34 kongresus

Kaip gerai žinome, Amerikos Lietuvių Taryba, vieningai dirbdama, labai daug yra nuveikusi. Ir ALRKF tikrai gali pasidžiaugti, kad prieš 16 metų ji ėmėsi iniciatyvos ją suorganizuoti. Tame pačiame suvažiavime Pittsburghe ALRKF suorganizavo ir Lietuvai Gelbėti Fondą, kuris veikė tol, kol 1943 m. susiorganizavo Bendras Amerikos Lietuvių Šalpos Fondas. Prie jo suorganizavimo Federacija daugiausia prisidėjo ir daugiausia jam padėjo.

Beje, gal bus įdomus dar vienas faktas: 1940 m. rugpjūčio 9 d. suvažiavime ALRK Federacija padarė tokį pareiškimą: "Pradėdami darbą padėti Lietuvai atgauti nepriklausomybę, mes aiškiai pasisakome, kad stovėsime už laisvą, nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą ir už tokią valdžios formą, kokia buvo paskelbta Lietuvos Tarybos Nepriklausomybės Deklaracijoj 1918 m. vasario 16 d. ir įgyvendinta Steigiamojo Seimo".

Prie ALRKF 1949 m. sudaryta imigracijos komisija, kuriai vadovavo prel. Jonas Balkūnas Toji komisija įėjo ir į JAV katalikų (NCWC) tremtiniais rūpintis tarybą.

ALRKF 30-jo kongreso, įvykusio 1946 m. New Yorke, nutarimu įsteigtas Amerikos lietuvių katalikų akcijos fondas, kaip Federacijos sekcija. 1949 m. spalio 5 d. Federacijos Tarybos suvažiavime Philadelphijoj buvo patvirtintas kun. Petro Patlabos paruoštas to fondo statutas. Tos sekcijos direktorium 1949-1950 m. buvo kun. P. Patlaba.

Federacijos 31-masis kongresas (1950 m. Pittsburghe) nutarė įsteigti pedagoginę lituanistikos komisiją, kuri išaugino labai reikšmingą ir šiuo metu labai reikalingą lietuvaičių seserų (keturių kongregacijų) institutą. Tame pačiame kongrese buvo patvirtintas pasaulio lietuvių bendruomenės organizavimas Jungtinėse Valstybėse.

1954 m. Clevelande, Ohio, įvykusiame 33-čiame kongrese užsimota dar stipriau rūpintis lietuvių jaunimo reikalais.  Nutarta sudaryti iš jaunimo organizacijų lietuvių katalikų jaunimo tarybą. Ji jau sudaroma. Nutarta ir vasarinę lietuvių jaunimui stovyklą įsigyti. Ir tai jau realizuojama. Žemė nupirkta, statyba varoma į priekį.

Šioje apžvalgoje noriu atžymėti visus tuos Amerikos lietuvių katalikų veikėjus, kurie yra darbavęsi ALRKF centro valdyboje. Dirbusieji šešerius ar daugiau metus centro valdyboje yra šie: L. Šimutis (34 metus), prel. Ig. Albavičius (22), prel. J. Balkūnas (21), prel. P. Juras (20), K. Krušinskas (15), kun. J. Švagždys (12), M. Zujus (11), J. Laučka (11), prel. J. Ambotas (10), kun. dr. J. Navickas, M.I.C. (10), kun. dr. A. Rakauskas (8), kan. F. Kemėšis (8), A. Aleksis (7), St. Pieža (6), prof. A. Darnusis (6), kun. J. Kaulakis (6).1S)

Baigdamas žvalgytis po Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos praeitį, norėčiau įspėti senesniosios Amerikos lietuvių kartos mintį ir jos vardu pasakyti: — Mes padėjome Tėvynei Lietuvai atsistatyti laisvą, nepriklausomą ir demokratinę valstybę, mes šelpėme nuo karų nukentėjusius savo brolius, mes ligi pat šiol dirbome ir kovojome dėl Lietuvos žmonių teisių, mes čia, Amerikoje, statėme bažnyčias, mokyklas sukūrėme daug įvairios rūšies kultūrinių, ekonominių ir labdaros įstaigų, suorganizavome daug organizacijų ir troškome, kad tiek Amerikoje gimusioji ir augusioji lietuvių karta, tiek naujieji ateiviai mūsų darbus tęstų toliau, kovodami dėl Lietuvos išlaisvinimo ir išlaikvdami visa, ką esame pastatę ir sukūrę didesrei Dievo garbei ir lietuvių tautos gerovei.

13) Buvusieji centro valdyboje mažesnį metų skaičiu yra šie: kun. P. Augustaitis, A. Bajoriūnaitė, dr. J. BieliMi, vysk. P. Būčys, M.I.C, kun. J. Borevičius, S.T.. kun. B. Bumša, kun. J. Cepanonis, kun. J. Cepukaitis, kun. dr. Ig. česaitis, Petras Cesnulis, kun. V. Draugelis, Juozas Elijas, prof. Galinis, J. Griebliūnas, Juozas Grisius, P. Gudas, kun. J. Juškaitis, kun. A. Jurgutis, kun. J. Jakaitis, M.I.C, kun. dr. A. Juška, D. Kaminskienė, kun. J. Karalius, kun. A. Karužiškis, J Karosas, kun. V. Karkauskas, kun. A. Kaupas (pirmasis Federacijos sekretorius), Julius Kaupas, J. Kavaliūnas, kun. M. Kazėnas, M. Kadzevskis, M. Kerbelis, A. Kneižys, J. Kovas, prel. M. Krušas, V. Kvetkauskas, kun. J. Kuras (pirmasis Federacijos pirmininkas), kun. P. Lekešis, Juzė Leonaitė, kun. A. Linkus, J. Mačiulis, B. Mastauskas, kun. Matulaitis, A. Mažeika, kun. J. Misius, M. Motiejūnas, J. Mockus, P. Molis, A. Nausėdienė, P. Obieciūms. kun. M. Pankus, kun. N. Pakalnis, kun. P. Patlaba. kun. N. Petkus, A. Poškiene, kun. dr. J. Prunskis, kun. St. Raila. J. Rikteraitis, Marijona Rudiene, Juozas Šaliūnas. kun. P. Serafinas, A. Stalionaitė, A. Strakaus-kienė, prof. S. Sužiedėlis, kun. V. Taškūnas, A. Tumasonienė, Jurgis Tumasonis, prel. K. Urbonavičius, A. Valančius, kun. J. Vaičiūnas, A. Vaičiulaitis, A. Valantiejus, J. Valukonis, B. Vaškevičiūtė, K. Vilniškis, Pr. Zdankus, A. žvirblis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai