Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KULTŪROS DARBO PLANĄ BESIAIŠKINANT PDF Spausdinti El. paštas
Kultūrinio gyvenimo organizacijos klausimu
Kai skelbiame, kad tautine kultūra yra mūsų kelias į tarptautinį bendravimą ir pripažinimą, tuo kartu išreiškiame ir savo norą turėti tokio pripažinimo vertą savo tautinę kultūrą, meną, muziką ir t.t. Tai be galo kilnus ir gražus noras. Bet, kaip sakoma, gerais norais ir pragaras grįstas. Jei jų vienų pakaktų, seniai jau turėtume didelį ir turtingą savo kultūrinį lobyną.

Deja, ne nuo šiandien mes pasigendame reikšmingenio kultūrinių savo vertybių balanso. Matydami šito balanso spragas, mes nepaliaujamai rūpinamės tomis priemonėmis, kurios galėtų kultūrinį mūsų balansą pagerinti. Tarp šių priemonių turėtų būti ir gera kultūrinio mūsų gyvenimo organizacija, turinti intensyviau skatinti kultūrinę mūsų kūrybą.

Nepriklausomoje Lietuvoje turėjome nevieną šios organizacijos sumanymą. Bet jie šiuo metu man neprieinami. Po ranka teturiu vieną vienintelį prof. St. Šalkauskio siūlymą, išdėstytą jo straipsny "Geopolitinė Lietuvos padėtis ir lietuvių kultūros problema" (straipsnis buvo paskelbtas "židinio" žurnale). Naudinga su šiuo siūlymu mums susipažinti ir šiandien, juo labiau, kad šį tą panašaus (tik labai sumažintu maštabu) mes mėginame daryti ir šiandien svetur atsidūrę.

Prof. St. Šalkauskio kultūrinio gyvenimo organizacinėj santvarkoj numatomos šios institucijos: Kultūros Rūmai, Kultūros Institutas ir Kultūros Fondas. Kultūros Rūmai turėtų suorganizuoti visus kultūros darbininkus. Bet tik vienas profesinis kultūros darbininkų susiorganizavimas dar nėra pakankamas kultūrinei kūrybai sužadinti bei suintensyvinti. Pagal Šalkauskį "drauge yra reikalingos, pirma, kultūrinės studijos, kurios galėtų suteikti kultūrinei kūrybai tinkamą linkmę, ir, antra, materialinė parama kultūrinei kūrybai". Pirmajam tikslui galėtų būti įsteigtas Kultūros Institutas, antrajam — Kultūros  Fondas.   Kultūros  Institutas tyrinėtų kultūrines mūsų tautos galimybes ir jieškotų priemonių kultūriniam mūsų gyvenimui skatinti, Kultūros Fondas remtų ir skatintų kultūrinę mūsų kūrybą ir keltų ją į augštesnį lygį.

žvilgsnis į mūsų dabartį
Svetur atsidūrę mūsų kultūrininkai nepriklausomos Lietuvos pavyzdžiu yra linkę organizuotis profesiniais pagrindais. Taip rašytojai telkiasi Lietuvių Rašytojų Draugijoje, mokytojai — Lietuvių Mokytojų Sąjungoje, dailininkai — Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjungoje ir Lietuvių Dailės Institute, muzikai — (iš seno veikiančioje) Amerikos LRK Vargonininkų Sąjungoje ir t.t. Profesiniais pagrindais suorganizuotas savo sąjungas turi taip pat mūsų inžinieriai, teisininkai, miškininkai, gydytojai (sritines) ir t.t. Tai yra natūralu, ir tokiam organizavimuisi tegalima tik pritarti.

Bet tokiai institucijai, kurią prof. St. Šalkauskis vadina Kultūros Rūmų vardu, svetur suorganizuoti vargu tebus sąlygų. Jos dar nebeturėjome nė pačioje Lietuvoje. Kultūrininkų organizacijoms jungti svetur reikia jieškoti kitokių būdų. Jų užuomazgos gal reikia jieškoti 1956 m. birželio 30 d. Čikagoje įvykusiame Kultūros Kongrese. Būdamas pirmasis, jis dar negalėjo būti toks, kokio mes pageidautume ir norėtume. Bet jo pastangas burti į vieną šeimą visas kultūrines mūsų organizacijas bei paskirus kultūrininkus ir savo kultūra besidominčius visus lietuvius reikia vertinti teigiamai. Tai, ką tėvynėje turėjo atlikti Kultūros Rūmai, svetur turi padaryti Lietuvių Bendruomenė: jos reguliariai kas keleri metai organizuojami kultūros kongresai galės būti atskirų kultūrinių profesinių mūsų organizacijų natūrali jungtis.

Kultūrinėms mūsų tautos galimybėms tyrinėti, mokslo darbui dirbti ir apskritai kultūrinės kūrybos užsimojimams skatinti Amerikoje turime Lituanistikos Institutą ir Lietuvių Profesorių Draugiją, kur spiečiasi rinktinės intelektualinės mūsų pajėgos. O lietuvių tautinei kultūrai remti (lėšoms telkti ir kt.) Lietuvių Bendruomenės pastangomis 1955 m. lapkričio 19 d. buvo įsteigtas JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros Fondas su centru Čikagoje, kaip pasaulio lietuvių sostinėje.

Vadinasi, kultūrinio gyvenimo organizacijos rėmus jau turime ir svetur. Artimiausias uždavinys — įdėti į šiuos rėmus ir patį paveikslą, t. y. padaryti viską, kad atskiros kultūrinio gyvenimo organizacijos dalys, kiekviena radusi savo vietą, pradėtų tinkamai veikti.

Pastangos  užvesti   kultūrinę mašiną
Kultūriniais rūpesčiais mūsų pasisakoma nevieno ir įvairiomis progomis. Kultūros Fondo veiklos klausimas pvz. nevienu atveju kilo birželio 30 d. Čikagoje įvykusiame kultūros kongrese. Taip pat nemaža pageidavimų susitelkė ir pačioje JAV LB centro valdyboje. Tad jos spalio 22 d. posėdžio nutarimu, centro valdybos pirm. St. Barzdukas buvo deleguotas į Čikagą tartis ir aiškintis įvairių kultūrinio darbo bei tarpusavio bendradarbiavimo klausimų...

CV pirm. St. Barzdukas Čikagoje lankėsi lapkr. 17 d. JAV LB Čikagos apygardos valdybos pirm. J. Ba-jerčiaus lydimas, jis visų pirma matėsi su Lietuvių Profesorių Draugijos pirm. M. Krikščiūnu ir Lituanistikos Instituto prez. dr. P. Joniku, čia norėta išsiaiškinti Lietuvių Bendruomenės bendradarbiavimo galimybės su Lietuvių Profesorių Draugija ir Lituanistikos Institutu, čia buvo sutarta, kad toks bendradarbiavimas yra ne tik galimas bei pageidaujamas, bęt ir būtinas.

Po šių pasitarimų įvyko Kultūros Fondo valdybos posėdis, kuriame dalyvavo KF valdybos pirm. J. Kreivėnas ir nariai B. Babrauskas, V. Manelis, J. Mulokas, St. Tamulaitis ir taip pat abu svečiai — CV pirm. St. Barzdukas ir Čikagos Apyg. valdybos pirm. J. Bajerčius. Pagrindinis darbų tvarkos punktas buvo KF veiklos plano svarstymas. Pranešimus padarė KF valdybos pirm. J. Kreivėnas ir CV pirm. St. Barzdukas. Toliau posėdy buvo sutarta:

1)    Lietuvių knygos mėnesius toliau organizuos Kultūros  Fondas.

2)    Kultūros Fondui taip pat pereina Pasaulio Lietuvių Archyvo ir "Knygos Lentynos" leidimo rėmimas.

3)    Lituanistikos Instituto redaguojami lietuvių mokslininkų darbai leidžiami Kultūros Fondo serijiniu būdu. Į pirmąjį tomą turėtų įeiti tie  darbai, kurie liestų aktualiąsias yprč mūsų kalbos, sienų, kultūros, krašto turtų ir kt. problemas. Tolimesniais tomais turėtų pasirodyti V. Biržiškos "Aleksandrynas" ir kitų mokslininkų darbai.

4)     Kultūros Fondas, susitaręs su mūsų knygų leidyklomis, tuojau pradeda leisti jaunimo literatūrą. Pirmoj eilėj leidžiami mūsų rašytojų darbai. Jiems iliustruoti atskiru susitarimu kviečiami lietuviai dailininkai.

5)     Kultūros Fondas steigia kasmetinę lietuvių kultūros premiją. Šiais metais premija skiriama už lietuvių grožinės literatūros veikalą, atrinktą Lietuvių Rašytojų Draugijos.

6)    1958 m. sueinančiai 40 metų Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo sukakčiai paminėti Kultūros Fondas, susitaręs su Kanados LB Kultūros Fondu, skelbia specialų tautinės misterijos konkursą. Misterijos idėjai atskleisti panaudojamas žodis (tekstas), melodija (muzika, giesmė),  judesys (šokis,  žaidimas).

7)    Lituanistiniam prieaugliui ugdyti Kultūros Fondas steigia lituanistinę stipendiją, kuri skiriama augš-tąjį mokslą išėjusiam lietuviui jaunuoliui (jaunuolei), imančiam dar studijuoti kurią nors lituanistikos šaką (kalbą, literatūrą, istoriją, meną ir t.t.).

8)    Kultūros Fondas padeda išleisti dr. M. Gimbutienės mokslinį anglų kalba parašytą darbą apie lietuvių kryžius.

9)    Atskiromis progomis kylančius kultūrinius reikalus Kultūros Fondas svarsto ir sprendžia kiekvienu atveju atskirai.

Lėšas šiam planui vykdyti Kultūros Fondas telkia šiais būdais: nustatytą procentą gauna iš JAV LB centro valdybos, leidiniams skelbia prenumeratą, jieško mecenatinės paramos, panaudoja KF statuto numatytus būdus. Kultūros Fondo rėmėjai jo leidinius gauna papiginta kaina.

Toks yra Kultūros Fondo darbo planas, sutartas minėtame jungtiniame posėdy. Jis artimiausiu laiku pateikiamas svarstyti, priimti ir paskelbti Kultūros Fondo Tarybai, kurią sudaro įvairių kultūrinių mūsų institucijų bei draugijų atstovai ir paskiri mūsų mokslo bei meno darbuotojai. Jų balsas čia ypačiai reikšmingas, tad reikia tikėtis, kad jie Kultūros Fondo darbo planui parodys reikiamo dėmesio bei rūpestingumo.

Iš kitos pusės tokio pat dėmesio ir veiksmingos paramos bus paprašyta ir iš lietuvių visuomenės. Pasisekimas daugiausia nuo jos priklausys: planą konkrečiai vykdyti bus tegalima tiek, kiek šio dėmesio ir paramos realiai bus parodyta.

Mums gerai žinomi visi sunkumai. Bendruomenės centro valdyboje jiems pavaizduoti yra susitelkusios įdomios medžiagos. Bet tai jau būtų atskira tema. šia proga baigdami tenorime viena pabrėžti: Kultūros Fondo darbo plano vykdymas bus kartu ir kultūrinio mūsų subrendimo egzaminas.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai