Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŽVILGSNIS Į JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ JOS 5-RIŲ METŲ GYVATOS PROGA PDF Spausdinti El. paštas


JAV Lietuvių Bendruomenės steigimo aktas, Laikinojo Organizacinio Komiteto priimtas, oficialiai buvo paskelbtas ir iškilmingai pasirašytas JAV Lietuvių Bendruomenės šventėje 1951 m. lapkričio 18 d. New Yorke. Šie penkeri metai, kuriuos turime nuo oficialaus Bendruomenė gimimo JAV, sudaro gerą progą bent prabėgomis žvilgtelėti Į tas įtaigas, pastangas, užsimojimus ir darbus, kurie žymi JAV Lietuvių Bendruomenės neilgą kelią.

Vienos lietuvių organizacijos mintis praeity
Vienas iš esminių Lietuvių Bendruomenės (LB) bruožų yra siekimas apimti visus lietuvius. Kas yra gimęs lietuviu, tas priklauso ir savo tautinei bendruomenei. Kaip nurodo buv. Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos valdytojas M. Krupavičius, "Bendruomenės pavyzdys — Lietuvos valsčius ar parapija. Kaip parapijos narys — kiekvienas krikštytas krikščionis, kaip valsčiaus narys kiekvienas valsčiaus ribose gyvenąs Lietuvos pilietis — ar jis katalikas ar evangelikas, ar jis jaunas ar senas, ar jis dvarininkas ar ubagas, taip PLB narys yra kiekvienas žmogus, kieno gyslose teka lietuviškasis kraujas, kas yra lietuviškos kilmės, nors ir nematęs Lietuvos ir nenorįs jos matyti" ("Pasaulio Lietuvių Bendruomenės keliu" 16-17 psl.).

Bet pastangų jungti į vieną organizaciją visus lietuvius būta ir seniau. A. Šapokos red. Lietuvos istorijoj nurodoma, kad Amerikoje pirmutinis šitą reikalą iškėlė dr. J. Šliūpas: jo rūpesčiu 1885 m. čia buvo įsteigtas Susivienijimas Visų Lietuvininkų Amerikoje, be kitų tikslų, norėjęs taip pat "pagelbėti kitiems pakelti savo tautystę" (žr. 644 psl.).

Dabartinės LB užuomazgos reikia turbūt jieškoti adv. R. Skipičio vadovautoj Draugijoj Užsienio Lietuviams Remti (DULR), kurios tikslas buvo nusakytas šitaip: "Kad trečdalis svetur išvykusių lietuvių nepasimirštų kas esą, ir tolimuose kraštuose būdami jaustųsi tos pačios tautos nariai, kad nenutrūktų jų ryšiai su savo tėvyne, reikia, kad visa tauta jais rūpintųsi ir palaikytų su jais artimą ryšį" (A. Šapokos Lietuvos istorija 670 psl.). Ši 1932 m. įsisteigusi draugija rėmė užsieny gyvenančius lietuvius kultūriškai ir materialiai — rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, siuntė išeiviams knygų ir vadovėlių, palaikė lietuviškas organizacijas ir spaudą, pati leido viso pasaulio lietuvius jungiantį laikraštį ir 1.1. Siekdama sudaryti sąlygas pasauly pasklidusiems lietuviams susitikti ir bendrai lietuviškus reikalus svarstyti, DULR organizavo pasaulio lietuvių kongresus. Pirmas toks kongresas ivyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d.

Lietuvių Bendruomene laiko egzaminą
Dr. Šliūpo įsteigtasis visų lietuvių susivienijimas neilgai teišlaikė. DULR darbą nutraukė 1940 m. prasidėjęs II pasaulinis karas. Bet bolševikų okupacijos ir karo iš savo tėvynės išblokšti lietuviai gerai suprato, kad lietuvius jungiąs tautybės ryšys tegali būti tikrai patvarus ir gyvas tik jiems artimai tarp savęs bendraujant. Kai tokio bendravimo nebebus, tolydžio silpnės ir tarpusavio ryšiai, kartu silps ir pati lietuvybė. Todėl Vakarų Vokietijoje atsidūrę lietuviai jautė gyvą reikalą tautinį bendrumą palaikyti organizuotu būdu, ir 1946 m. kovo 4 d. čia gimė lietuvių tremtinių bendruomenė, jungianti visus lietuvius.

Tuo būdu Vokietijoje buvo pradėti laikyti bendruomenės egzaminai. Jie buvo išlaikyti labai gerai. Vaisiai įtikino net ir didžiausius skeptikus: "Toji lietuvių tremtinių bendruomenė nudirbo nepaprastai didelius darbus: suorganizavo šimtus lietuviškų mokyklų, palaikė savo tautinę kultūrą, stiprino lietuvybę, visomis priemonėmis rėmė Lietuvos laisvinimo bylą" (1952 m. "Lietuvos" 2 nr. 183 psl.).

Vokietijos lietuvių tremtinių bendro tautinio darbo pavyzdys parodė tą kelią, kurio mums reikėjo. Beliko pasidaryti reikiamas išvadas: duoti lietuvių bendruomenei idėjinę atramą ir apmesti organizacines formas. Tai atliko Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (Vlikas): 1949 m. birželio 14 d. jis paskelbė Lietuvių Chartą ir priėmė laikinuosius Pasaulio Lietuvių Bendruomenės santvarkos nuostatus.

Lietuvių Charta tai yra visų lietuvių konstitucija. Joje yra surašyti visi tie dalykai, kuriuos kiekvienas lietuvis turi žinoti, kurių turi laikytis ir kuriuos turi savo gyvenime vykdyti. Įžangoje pabrėžusi, kad Lietuvių Tauta yra išsikovojusi teisę laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, kad ji vieninga valia siekia išlaikyti, kurti ir ugdyti savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas, kad ji, savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdo Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą, toliau Lietuvių Charta atskirais paragrafais pasisako dėl vieningos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sudarymo, dėl tautinės gyvybės išlaikymo, lietuvių kalbos, lietuviškos šeimos, tautinės kultūros, valstybinės nepriklausomybės, tautinės mokyklos, draugijų, lietuviškos knygos, tautos istorijos, tautinio solidarumo, tautinių spalvų, tautinės šventės, lietuvio šūkio ir lojalumo gyvenamajam kraštui. Visa, kas Lietuvių Chartoje surašyta, yra siekiamasis LB tikslas.

Laikinieji PLB santvarkos nuostatai sudaro teisinį pagrindą LB kurtis ir tvarkytis atskiruose kraštuose. Jie taip pat išryškina ir LB pobūdį. Būdingieji LB bruožai yra tokie: LB yra visuotinė — jai priklauso visi lietuviai; LB yra demokratinė — jos organai yra sudaromi rinkimų būdu; LB yra vieninga — kaip viena yra lietuvybė, taip turi būti bendros ir pastangos ja rūpintis.

LB vieningumui suprasti įsidėmėtini šie žodžiai, imti iš oficialinių šaltinių:

"PLB organai negali pasidaryti tos ar kitos partijos ekspozitūra. Partijos su savo partiniais tikslais PLB organuose neturi darbo" (M. Krupavičius, "Pasaulio Lietuvių Bendruomenes keliu"," 18 psl.).

"Jei jau politinis susiskaidymas kaikuriuose visuomeninio gyvenimo plotuose yra suprantamas lr pateisinamas, tačiau žinotina, kad ne į visas šventyklas ant šio žirgo jojantieji priimami. Pasaulio Lietuvių Bendruomenę mes kaip tik norėtume pavadinti šventykla, j kurią uždrausta jeiti su partinėmis maldaknygėmis, nes šioje šventykloje tėra tik viena malda: lietuvybė. Ji turi mus jungti ir stiprinti kovoje del tautinės gyvybės išlaikymo, kad svečiose šalyse išblaškyti tautiečiai nenuvystų savo tautai" ("Pasaulio Lietuvių Bendruomenės keliu" 34 psl.).

Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto nustatytais pagrindais LB ėmė organizuotis visuose laisvojo pasaulio kraštuose, kur tik yra susitelkusių kiek daugiau lietuvių. Į LB kelią taip pat įstojo ir JAV lietuviai.

"Ar Bendruomenės čia reikia?"
LB organizavimasis daugely kraštų ėjo natūraliai, be didesnių sunkumų. LB čia tuojau atsistojo ant kojų ir pasidarė pajėgi atlikti tuos uždavinius, kurie jai skiriami. Atmosfera Amerikoj nebuvo tokia palanki. Prie jos susidarymo prisidėjo skirtingos Amerikos lietuvių gyvenimo sąlygos.

Lietuvių emigracija Amerikoje buvo ne tik gausi, bet ir pajėgi. Lietuvybės dvasia čia siūbtelėjo ne tai kad banga, bet veržėsi visa srove. Darbų balansas čia tikrai įspūdingas: suorganizuota apie 120 lietuviškų parapijų; įsteigta apie 70 lietuviškų mokyklų; veikia milijonines apyvartas darą du susivienijimai ir kitos draugijos — Amerikos LRK Federacija, Tėvynės Mylėtojų Draugystė, Lietuvos Vyčiai, (Čikagos) Lietuvių Literatūros Draugija, Kunigų Vienybė; Amerikos lietuviai prisistatė arba prisipirko nemaža visuomeninių namų, salių, klubų; jie įsisteigė gausią periodinę spaudą; jie sudėjo milijonus dolerių Lietuvos laisvės ir atstatymo reikalams; pagaliau jie suorganizavo Altą, Balfą ir kt. bendrines organizacijas. Organizavimosi pastangos Amerikoje buvo įgijusios net aiškių infliacijos reiškinių, kai buvo pristeigta net iki dviejų tūkstančių įvairiausių smulkučių lietuviškų draugijėlių. Reikia prisiminti dar ir tai, kad savo laiku Amerikos lietuviai buvo pradėję organizuoti ir savo kariuomenę, net kelias jos divizijas, kuri uniformuota ir ginkluota su savo orkestrais rodydavosi įvairiuose paraduose bei švenčių iškilmėse.


JAV Lietuvių Bendruomenes Taryba su svečiais ir įvairiu sričių referentais, susirinkusi 1955 m. i pirmąją sesiją Niujorke. Pirmoje eilėje ir kaires: K. Bielinis, prel. Pr. Juras, J. Šlepetys, dr. K. Pakštas, prel. J. Balkūnas, prof S. Kolupaila, K. Krušinskas, kun. S. Yla ... V. Maželio nuotrauka

Kultūrinį lietuvių gyvenimą palaikė ir kėlė (daugiausia prie parapijų) įsisteigę chorai, vaidintojų būreliai ir kt. vienetai. Kultūrinės Amerikos lietuvių veiklos reikšmę rodo tas faktas, kad, kai Lietuvoje buvo uždrausta spauda, Amerikoje pasirodė visos eilės mūsų autorių raštai. Pabrėžtina, kad Donelaitis, Strazdelis, Daukantas, Valančius, Ivinskis, Kudirka ir kt. Lietuvą pasiekė iš Amerikos!

Visa tad rodo gyvas tautines pastangas ir reikšmingus tautinius užsimojimus, kuriais Amerikos lietuviai gali pagrįstai didžiuotis. Šitų tad įspūdžių veikiamiems senosios emigracijos lietuvių veikėjams dabar ir kilo klausimas: kokios gi kitos jums reikia lietuvių bendruomenes?

Bet visa tai, be retų išimčių, jau tebuvo tik šviesi praeitis, kuria naujai į Ameriką atvykę lietuviai tremtiniai galėjo gėrėtis, bet negalėjo atsiremti. Todėl čia pasirodė pakankamai gaji naujoji LB idėja, į Ameriką atkeliavusi kartu su pačiais tremtiniais. Ji buvo labai gyva naujai įsisteigusiose lietuvių tremtinių draugijose. Jai taip pat pritarė lietuvybės ateitimi besisie-loją senosios emigracijos lietuviai. Prel. J. Balkūnas pvz. 1950 m. rašė:

"Sroviniai santykiai dažnai yra nekultūringii Partines rietenos yra betiksles, kai valstybe neegzistuoja ir pati tauta sunaikinimo pavojuje. Nej pasitikėjimas ir kaltinimai yra dienas atgyvenę dalykai. Tik konstruktyvi veikla stiprins visų pažiūrų lietuvius. Jei Pasaulio Lietuvių Bendruomenė JAV plačiu mastu neorganizuojama, tai kaltas tik srovinis nesutarimas.  Pasaulio Lietuvių Bendruomenei skiriu pirmą vietą, stiprinant JAV lietuvybę" ("Lietuvybės silpnėjimo priežastys" 10 psl).

Šitaip prasidėjo Amerikoje kova dėl LB. Bendruomenei čia nepritarė tie, kurie tarėsi ją Amerikoje jau turį; už ją pasisakė tie, kurie norėjo ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio lietuvius jungiančios organizacijos Lietuvių Chartos tikslams siekti. Nepritarė daugiausia Amerikos lietuvių organizacinio gyvenimo viršūnės, LB konkrečiai organizuoti ėmėsi apačios — jos apylinkės ir apygardos steigėsi atskirose vietovėse (gyviausi LB židiniai buvo Chicagoje ir Connecticute su New Yorku). Organizavimosi sunkumus pavaizduoja jau čia minėtas prel. J. Balkūnas, kaip LB Laikinojo Organizacinio Komiteto (Loko) pirmininkas pasiėmęs didžiąją darbo dalį ir atsakomybę: "Pirmiausia reikia pripažinti, — kalbėjo jis 1954 m. balandžio 10 d. New Yorke įvykusioje LB konferencijoje, — kad visuomenei kam nors nuteikti reikia ją tinkamai informuoti, įtikinti, auklėti, suorganizuoti". Tačiau:

"Dar bendruomenė buvo net negimusi, o jau pasipylė prieš ją šmeižtų kampanija. Įvairiausi įtarinėjimai ir pn. mirgėte mirgėjo mūsų spaudoje. Atminkim, kad Altas su teisininkais ir be teisininkų dvejus metus nenoromis svarstė ir pagaliau palaimino pačią idėją. Altas sutiko, bet visi 'keturi' pareiškė nepritaria... Nebuvo patogu atmesti kultūrinį junginį, kuris kūrėsi tokiais pat principais, kaip ir pats Altas, tik demokratiniu pagrindu, ko Altas visiškai neturi. Nuoširdumo iš politinių viršūnių nejausdami, Loko nariai vis dėlto įsipareigojo bendruomenę čia įgyvendinti" (1954 m. "Darbininko" 29 nr.).

Lokas JAV LB priešakyje
Taigi užtvanka buvo pralaužta ir Amerikoje. Bendruomenės priešakyje atsistojo 1951 m. pradžioje susidaręs Lokas (Laikinasis Organizacines Komitetas), į kurį jėjo: prel. J. Balkūnas. K. Bielinis, H. Blazas W. M. Chase, dr. M. J. Colney, K. Kleiva, A. Saulaitis, dr. P. Vileišis ir J. Vilkaitis (iš Loko buvo pasitraukę A. Lapinskas ir į Vokietiją išvykęs prof. K. Zaikauskas). Kadangi Loko nariai gyveno toli pasisklaidę (dalis Chicago], dalis New Yorke ir jo srity), tad darbo sėkmingumo motyvais buvo išrinkti kaikurių jo narių antrininkai: pvz. dr. M. J. Colney antrininkas buvo dr. B. Nemeckas, H. Blazo — Alb. Ošlapas, W. M. Chase — A. S. Trečiokas. K. Kleivos — Pr. Vainauskas. J. Vilkaičio — J. Valaitis. Loko prezidiumas pareigomis pasiskirstęs buvo šiaip: prel. J. Balkūnas — pirm., dr. M J. Colney — I vicepirm., dr. P. Vileišis — II vicepirm., A. Saulaitis — sekr. ir W. M. Chase — iždininkas.

Susitvarkęs viduje, Lokas tuojau griebėsi darbo: priėmė statutą (1951 rugp. 18-19 posėdy), surengė LB gimimo iškilmes (1951 lapkr. 18 New Yorke), priėmė laikinuosius JAV LB įstatus (1952 kovo 6), inkorporavo LB Connecticuto valstybės sekretoriate (1952 vasario 15), sprendė apygardų ir apylinkių organizavimo reikalus, sudarė Bendruomenės Garbės Teismą, priėmė kartotekos tvarkymo nuostatus ir išspausdino korteles, organizavo lietuvių spaudos atgavimo sukakties metus ir kt. Darbo vaizdui paryškinti primintina, kad Lokas savo kadencijos metais iš viso turėjo 21 posėdį ir jo prezidiumas — 44 oficialius posėdžius (neminint įvairių pasitarimų). Be gausių LB apylinkių susirinkimų, Loko veiklos metu taip pat įvyko 6 apygardų suvažiavimai ir 4 rajoninės konferencijos, svarsčiusios gyvuosius LB reikalus.

Lokas JAV LB priešaky išbuvo ketverių - metus su viršum. Daugiausia ribojosi organizaciniais reikalais bei darbais. Kaip prisipažįsta jo pirm. prel. J. Balkūnas, Lokas esamąja savo sudėtimi ir nebegalėjo "imtis jokių dar didesnių darbų" (1954 m. "Darbininko" 30 nr.). Iš kitos pusės organizavimo darbus ir pastangas lydėjo nuolatiniai "puolimai ir įtarinėjimai paralyžuoti, stabdyti, pajuokti . . . kad būtų geriau partijai ar srovei" (ten pat). Nesiimdami plačiau vertinti Loko veiklos (tai yra ir ne šio rašinio uždavinys), ją apibūdinkime jo pirm. prel. J. Balkūno žodžiais, pasakytais apyskaitiniame Loko pranešime JAV LB Tarybos posėdy 1955 m. liepos 2 d. New Yorke:

"Kas padaryta realaus? štai yra apie 60 apylinkių ir beveik 10 veikiančių apygardų. Septyni tūkstančiai atėjo rinkti Tarybos. Dar keli tūkstančiai su Bendruomene susirišusių lietuvių nepasireiškė rinkimuose. O kiek tautinio judrumo, kiek kultūrinio darbo, kiek talkos ir pagalbos teikta Balfui, Altui ir kt. Prieš ketverius metus buvo organizacinė tuštuma".

Į JAV LB Tarybos rinkimus
Vyriausiasis LB organas yra jos Taryba, renkama visuotiniu, lvgiu, tiesioginiu ir slaptu lietuviu balsavimu. Organizaciniu laikotarpiu JAV LB Tarybos uždavinius atliko Lokas, į kurį buvo deleguoti arba pakviesti įvairių visuomeninių bei politinių mūsų srovių asmenys. Tuo buvo norima sudaryti reikiamą Loko darbui atramą, bet iš kitos pusės šiuo pagrindu sudarytame Loke glūdėjo ir jo silpnybės. Turintiems pagrindines pareigas savo srovėse kaikuriems Loko nariams LB rūpesčiai tegalėjo būti tik antraeiliai ar net dar tolimesni. Antra, kaip pastebima ryšium su JAV LB Tarybos rinkimais man atsiųstame viename informaciniame neoficiplisme rašte, "partijų veikėjai Loke praktiškai visus darbus šaldė, jei nepasakyti teisingiau — paralyžavo: niekas nieko nedirbo, lyg žiūrėjo, ką galės gauti. . . Jokia partinėmis aritmetikomis sudaryta komisija nieko ligi šiol nedarė. Visi projektai likdavo užuominų stadijoje".

Prel. Jonas Balkūnas, JAV Liet. Bendruomenes Tarybos prezidiumo garbes pirmininkas.

Bet mums dabar ne priekaištai rūpi. Šitai primenama tenorint tik pavaizduoti tas nuotaikas, kurios turėjo įtakos nusistatymams rengiantis į JAV LB Tarybos rinkimus.

Svarstant Tarybos rinkimų sistemos klausimą, išryškėjo ypačiai dvi nuomonės. Vieni norėjo, Loko pavyzdžiu, matyti ir LB Tarybą sudarytą iš atskirų srovių bei partijų atstovų. Jie galvojo šiaip: srovės ir partijos mūsų gyvenime yra, ir su šiuo faktu reikia skaitytis. Bendruomenei bus sveikiau, jei jos bus Taryboje atstovaujamos. Kokiu santykiu — priklausys nuo pačių rinkikų. Todėl į JAV LB Tarybos rinkimus reikia eiti priimant proporcinę rinkimų sistemą.

O kai rinkimai buvo Įvykdyti ne pagal proporcinę sistemą, tai jų vertinimuose suskambėjo ne tik priekaištų, bet ir įtarinėjimų gaida. Antai, K. Bielinis, buv. Loko narys, rašė:

"Tačiau nereikia užmiršti vienos, Bendruomenei kenksmingos, aplinkybės. JAV-bių lietuvių bendruomenės vadovaujamų organų r nkimai ėjo tokia rinkimų sistema, kad negausios bei neturėjusios stipresnio rinkimų aparato grupė3 nesurinko reikalingo skaičiaus balsų; tad dabar vadovaujamuose organuose jos neturi savo žmcnių. O tuvo kovota už proporcinę rinkimų sistemą. Kokiais sumetimais buvo atmesta proporcinė rinkimų sistema, nesunku suprasti. Bendruomenės organizacijos šalininkai tuo nei bendruomenės idėjos, nei jos veiklos nesustiprino, bet, priešingai, susilpnino.

Gaila, kad tai padaryta šiuo metu, kada apatija ir visuomeninis snaudulys vis plačiau gaubia "Lietuvių Dienų" 11 psl.).

Kiti gi galvojo, kad Bendruomenei proporcinė rinkimų sistema netinka dėl pačios jos prigimties: Jei pripažįstame ir oficialiai skelbiame, kad LB yra nesrovinė, nepartinė ir 1.1., tad būdami nuoseklūs bei nuoširdūs, to ir gyvenime laikykimės. Kultūriniame junginyje reikia kitokių organizacinių metodų ir priemolių. Fendiuomenę reikia atremti Į kultūrinį potencialą, tad į jos darbą turi ateiti visų pirma tie, kurie reiškiasi kultūrine iniciatyva. Bendruomenėje neturi būti vietos politinio gyvenimo elementams — kovai dėl valdžios, dėl valdymo sistemos, dėl atstovavimo aritmetikos ir 1.1.

Šita nuomonė taip pat turėjo aktyvių šalininkų, ir tai buvo daugiausia žmonės, jau įsitraukę į gyvąjį bendruomeninį darbą. Ir šių eilučių autoriui net keliais atvejais teko už ją pasisakyti. 1955 vasario 24 kartu su P. Stravinsku ir K. Žuku Lokui išsiuntėme tokį raštą:

"Bendruomenei priklauso visi lietuviai. Juos visus čia jungia bendrieji siekimai bei uždaviniai: tautinės gyvybės išlaikymas, kalbos ir tradicijų saugojimas, tautinės kultūros ugdymas ir kt. Taigi LB savo prigimtimi yra ir turi būti vienalytė. Todėl visų lietuvių pareiga ir yra saugoti bei stiprinti jos vieningumą.

Reikia džiaugtis, kad mūsų lietuviškose kolonijose ši vieningumo dvasia yra rūpestingai saugojama. Šios pastangos taip pat reiškiasi ir vietinius LB organus renkant: balsuojama už atskirus asmenis iš rinkikams pateikiamo bendro sąrašo, kur nepažymima nei kandidatų pasaulėžiūra, nei jų politinė diferenciacija. Todėl LB gyvenime yra jau išsikristalizavusi pažiūra, kad tik šitaip išrinktieji tegali tartis esą visos LB atstovai, įgalioti jos labui dirbti ir laisvi nuo pašalinių įtakų. Ligšiolinis, nors dar ir neilgas, patyrimas jau įtikinamai parodė, kad šitoks kelias LB gyvenimui neabejotinai yra pats geriausias bei naudingiausias.

LB Taryba, kaip vyriausiasis jos organas, turi taip pat būti LB atspindys. Todėl esame įsitikinę, kad tik augščiau nurodytu būdu tegali būti ji renkama. Siūlymai eiti į LB Tarybos rinkimus atskiromis grupėmis ir tų grupių interesų kišimas į LB gyvenimą laikytini nesuderinamu dalyku su LB vieningumo dvasia. Taip vykdant rinkimus, jau pačiose pirmose LB gyvenimo dienose būtų pasėta jos irimo sėkla. Ir dar daugiau: irimo procesas iš viršaus persiduotų į apačią ir naikintų tai, kas čia jau yra laimėta — gražias, visaip remtinas ir palaikytinas bendruomeninio vieningumo tradicijas.

Dėl to esame nuomonės, kad ir LB Tarybos rinkimai turi būti vykdomi pagal vieną bendrą abėcėliškai sudarytą kandidatų sąrašą, rinkikams balsuojant už jų pasirinktus asmenis.
šitai tačiau nereiškia, kad įvairios mūsų grupės neturėtų domėtis Lietuvių Bendruomene, jos siekimais ar organizaciniais reikalais apskritai: kaip ligi šiol, taip ir toliau visokeriopa jų, kaip lietuviškų junginių, parama LB pageidaujama bei laukiama."

Pasisakymų prieš proporcinę rinkimų sistemą buvo ir daugiau. Detroito apylinkė reagavo net rezoliucija, kurioje sakoma:

"LB Detroito Apylinkės Valdyba su gailesčiu turi pareikšti, kad pačių JAV LB steigėjų yra žalojamas pagrindinis LB principas, t. y. apolitiškumas. Tiktai šis vienintelis motyvas nulėmė LB įsisteigimą. Ir tik vien tuo motyvu vadovaujantis sėkmingai steigėsi vietovėse apygardos ir apylinkės, kurios per dvejų metų laikotarpį spėjo puikiai užsirekomenduoti ir įsigyti lietuviškos visuomenės pasitikėjimą, šiandien, t. y. vos praėjus trejiems metams, LB steigėjai užmiršo savo nusistatymą ir į LB veda politines tendencijas.

Mes norime, kad ir Vyr. Taryba būtų renkama sudarius vieną alfabetinį sąrašą. Toks yra ir visos Detroito apylinkės nusistatymas, kurį Jūs matote iš vyr. rinkimų komisijai nusiųstos visuotinio apylinkės narių susirinkimo, įvykusio 1955 m. m. sausio 23 d., priimtos rezoliucijos.

Šia proga pareiškiame, jei nustatytoji rinkimų tvarka į Vyr. Tarybą bus pakeista įvedant politines kombinacijas, Detroito apylinkes valdyba savo apylinkėje rinkimų neorganizuos ir rinkimuose nedalyvaus" (pas. pirm. č. Staniulis, sekr. K. Gricius).

Minimoji apylinkės susirinkimo rezoliucija buvo tokia:

"Kadangi JAV Lietuvių Bendruomenė yra apolitinė organizacija, jungianti visus lietuvius (išskyrus komunistus), nežiūrint nei jų politinių, nei religinių nusistatymų, neskiriant, ar j:e yra senieji ar naujieji ateiviai, todėl kandidatų sąrašai j Vyriausiąją JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybą turi būti sudaromi alfabetine tvarka (pas. JAV LB Detroito apylinkės valdyba: J. Mikaila, C. Staniulis, V. Kutkus, A. Misiūnas, E. Bulotienė ir K. Gricius).

Juozas Alaušius, rašydamas LB klausimais ir pasisakydamas prieš jos organizavimą politinių partijų koalicijos pagrindu, visai teisingai pastebi:

"Viena yra aišku: būdamos pačios savo prigimtimi skirstymosi išraiška, partijos negali būti pagrindu tam, kas kaip tik turėtų partinį susiskirstymą nuveikti augštesne lietuviškos vienybės sąmone" (1952 m. "Aidų" 10 nr. 466 p.).

J. Alaušius ten pat pasiūlė ir LB orginu rinkimų būdą — "į visus bendruomeninius vadovybės rinkimus žiūrėti tik kaip į žmonių darbui parinkimą, o ne politinių jėgų demonstravimą . . . Jei norime sukurti bendruomenę, turime joje nutildyti partines aistras" (468 psl.).

Įdomu dar rinkimų sistemos klausimo svarstymą pasekti pačiame Loke. 1955 m. sausio 29 d. posėdy, po narių pasisakymų klausimą balsuojant, už proporcinę rinkimų sistemą pasisakė 4 ir prieš — taip pat 4. Vasario 26 d. posėdy už proporcinės rinkimų sistemos įvedimą balsavo 4, prieš — 3, susilaikė 2. Siūlymas nepraėjo tik atsitiktinių (formalinių) aplinkybių dėka: prieš balsuojant buvo išsiaiškinta, kad "rinkimų sistemai pakeisti reikia atitinkamai pakeisti ir La ik. JAV LB įstatus ir šiam pakeitimui reikia 6 balsų daugumos". Loko nariai, balsavę už proporcinę rinkimų sistemą, nebekreipė jokio dėmesio į bendruomeninį darbą dirbančiųjų asmenų pareiškimus, kurių į Loką buvo atėjusių ne tik iš čia minėtų Clevelando bei Detroito, bet ir iš Čikagos bei New Yorko apygardų.
 

JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS PREZIDIUMAS
Adv. J. Šlepetys, pirm. (vidury), dr. J. Puzinas, vicepirm, dr. M. Gimbutienė, sekr.
V. Maželio nuotrauka
 
Išrenkama pirmoji JAV LB Taryba
Tarybos rinkimus vykdė Loko sudarytoji V. Vaitiekūno pirmininkaujama Vyriausioji Rinkimų Komisija. Pagal jos nustatytą rinkimų tvarką: a) balsavimo teisę turėjo kiekvienas pilnateisis JAV lietuvis, ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, turįs LB nario knygelę arba tautinio solidarumą įnašų kvitą ar kitą atitinkamą pažymėjimą (4 par.), b) Tarybos nario kandidatu galėjo būti kiekvienas JAV lietuvis, turįs balsavimo teisę, ne jaunesnis kaip 25 metų amžiaus, sumokėjęs tautinio solidarumo įnašus (bent) už paskutinį pusmetį (7 par.), c) kandidatus į Tarybą galėjo siūlyti ne mažiau kaip 10 turinčių balsavimo teisę lietuvių (16 par.), d) iš atskirų kandidatų sąrašų Vyr. Rinkimų Komisija sudarė vieną bendrą sąrašą (20 par.), e) rinkikas gautoj balsavimo kortelėj su kandidatų pavardėmis galėjo atžymėti tuos kandidatus, už kuriuos jis balsuoja (36 par.). Taip pat buvo leidžiama balsuoti ir paštu (42-46 par.).

Į pirmąją JAV LB Tarybą buvo pasiūlyti 95 kandidatai. Vadinasi, šiuo atžvilgiu susidomėjimas buvo didelis. Rinkikai turėjo galimybę rinktis ir pagal pažintis, ir pagal simpatijas bei skonį, ir pagal profesijas. Kandidatų siūlytojai yra čia parodę gražios ir sveikintinos iniciatyvos.

Į Tarybą išrinkti reikėjo 27 narius. Pagal balsų skaičių 1955 m. gegužės 1 d. buvo išrinkti šie asmenys: kun. Stasys Yla 3673 balsais, prel. Jonas Balkūnas 3594, prel. Ignas Albavičius 3264, mokyt. Stasys Barzdukas 2850, inž. Antanas Rudis 2676, prel. Pranciškus Juras 2549, muz. Alfonsas Mikulskis 2491, prof. Steponas Kolupaila 2473, gen. Kazys Musteikis 2373, kun. dr. Antanas Juška 2300, gyd. Jonas Bajerčius 2177, prof. Vincas Maciūnas 2173, Lietuvių Enciklopedijos red. Juozas Girnius 2156, Liet. Encikl. leidėjas Juozas Kapočius 2076, kan. Vaclovas Zakarauskas 2014, gen. Mikas Rėklaitis 2012, dipl. teis. Rapolas Skipitis 1990, kun. Benediktas Sugintas 1987, ped. geogr. Antanas Bendorius 1976, prof. Jonas Puzinas 1958, pulk. teis. Jonas Šlepetys 1923, muzikologas Juozas Žilevičius 1856, dr. Marija Gimbutienė 1836, Povilas Gaučys 1833, dr. inž. Algirdas Nasvytis 1770, "Lietuvos Atsiminimų" radijo direkt. Jokūbas Stukas 1767, Juozas Boley (Bolevičius) 1758.

Kaip vertinti rinkimų duomenis?
Iš viso buvo paduota 6916 balsų. Iš tokio skaičiaus nevienas pasišaipė: girdi, iš didelio de
besio štai tik koks mažas lietus! Iš tikrųjų JAV lietuvių mastu balsuotojų skaičius tikrai gėdingai mažas. Bendruomenės darbuotojai juo nesidžiaugia. Priešingai: toks balsuotojų skaičius jiems kelia nemažų rūpesčių. Jis rodo, kad LB idėja Amerikos lietuvių dar neišjudino. Kad šauksmas organizuotis už lietuvybę dar nepralaužė abejingumo, sustingimo, dezorganizacijos kevalo. Kad daugeliui savas namas ir savi marškiniai dar meilesni už bendrą lietuvišką kelią.

Stasys Barzdukas, JAV Lietuviu Bendruomenės centro valdybos pirmininkas

Bet šis skaičius nėra jau taip pat ir toks mažas, kad verstų nuleisti rankas. Per šiuos rinkimus, pasak Juozo Girniaus, "tie, kurie tiki bendruomene, pasijuto nesą dar tokie vieniši, turį vienos minties bičiulių visur, nors ir negausiai. Antra gi vertus, ir tie, kurie yra grėsiami savo širdį labiau atiduoti vienai kuriai partijai, negu sielotis dėl pačios lietuvybės, pasirodė daugiau ar mažiau supratę, kad lietuvybė yra ta dirva, kuri teikia gyvybę ir partiniams medžiams" (1955 m. "Aidų" 6 nr. 202 psl.). JAV LB rinkimai neleidžia nuleisti rankų dar ir dėl palyginimo jų su kitų stambiųjų Amerikos lietuvių organizacijų rinkimais: štai per 1955 m. rinkimus į Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) Pild. Tarybą už prezidentą J. Kalinauską  tebelsavo 2246, už ižd. Norą Gugienę 1499, už iždo globėją E. Mikužiūtę 1572. Tai taip pat tik kuklūs skaičiai (žr. 1956 m. "Naujienų" 113 nr.). Čia yra visiems kuo susirūpinti.

JAV LB Taryba jau buvo susirinkusi dviejų sesijų. Pirmojoj sesijoj, įvykusioj 1955 m. liepos 2 - 3 d. New Yorke, ji svarstė ir sprendė daugiau organizacinius LB reikalus: išrinko centro valdybos pirmininką ir pavedė jam sudaryti centro valdybą, nutarė įsteigti JAV LB Kultūros Fondą, Švietimo Tarybą, Kult. Informacijos Biurą; antrojoj sesijoj, įvykusioj 1956 m. balandžio 21-22 d. Clevelande, išklausė centro valdybos ir kt. LB organų pranešimų, apsvarstė ir priėmė LB įstatus, Kultūros Fondo statutą ir kt. Ne be to, kad nebūtų buvę kaikuriais klausimais nuomonių skirtumo, kad nebūtų buvę stipresnių pasisakymų, bet prof. St. Kolupailos žodžiais: "Nuostabus dalykas: be partijų, be frakcijų, be tuščių ginčų, net be . . . reguliamino, Taryba darniai dirbo, posėdžiavo, planavo. Man garbė būti tikrai lietuviškoje taryboje!" (1955 m. spalio mėn. "Lietuvių Dienų" 12 psl.).

Bet sesijų metu jau taip pat išryškėjo ir kaikurios silpnosios LB Tarybos vietos. Kandidatai sutiko būti renkami, rinkikai juos išrinkdami pastatė augščiausioje LB vietoje. Taigi "noblesse oblige" — pareigų augštumas įpareigoja! Maža to, kad eilė Tarybos narių nebedalyvavo nė vienoj jos sesijoj — galėjo nebūti sąlygų atvykti, juo labiau, kad LB iždas nebeleidžia apmokėti kelionių išlaidų. Daug blogiau, kad Taryboj atsirado narių, apskritai nebesidominčių pačiu LB gyvenimu, jos reikalais, net siekimais. Jie laikosi nuo LB judėjimo nuošaliai — jų nebegirdime lietuvybės klausimais reiškiantis viešumoje, jie atitrūkę net nuo tų apylinkių, kuriose gyvena. Ar tik tokio pavyzdžio iš jų LB tikėjosi? Esą, jie nejuda, kad LB net kelionių išlaidų nemokanti. Bet ką jie patys padarė, kad LB būtų turtingesnė? Dėl to suprantamas tas nepasitenkinimas, kuris prasiveržia atskirose vietovėse ir į kurį labai švelniai reagavo pati LB Taryba develando sesijoj šia rezoliucija:

"LB Taryba konstatavo turinti savo tarpe narių, nedalyvaujančių jos darbuose ir tuo būdu nepateisinančių rinkikų į juos dėtų vilčių. Taryba randa reikalo priminti tiems nariams, kad jų uždavinys būtų iš anksto painformuoti LB Tarybos Prezidiumą, apie priežastis, kurios neleidžia jiems į posėdžius atvykti".

Atrodo, vienu iš artimiausių LB Tarybos uždavinių bus išspręsti klausimą ką daryti, kad patys Tarybos nariai nebūtų pasyvūs LB gyvenime.

JAV LB Tarybai vadovauja prezidiumas, į kuri yra išrinkti: pirm. J. Šlepetys, vicepirm. dr. J. Puzinrs ir sekr. dr. M. Gimbutienė.

Centro valdyba ir kiti LB organai
LB įstatams bei LB Tarybos nutarimams vykdyti, LB veiklai organizuoti ir vadovauti, LB apylinkėms, apygardoms ir kt. junginiams instruktuoti, lietuvių švietimu bei kultūra rūpintis ir kitiems įvairiems darbams atlikti yra JAV LV Centro Valdyba, trejiems metams renkama LB Tarybos. Kaip augščiau buvo minėta, JAV LB Tarybos 1955 liepos 2-3 New Yorke įvykusi I sesija teišrinko tik C V pirmininką (į C V pirm. kėdę teko atsisėsti šias eilutes rašančiajam) ir pavedė jam sudaryti 7 narių CV. Jis, pasirėmęs LB Tarybos nutarimu, 1955 rugpj. 10 d. raštu pristatė LB Tarybos prezidiumo pirmininkui J. Šlepečiui tvirtinti šios sudėties JAV LB centro valdybą: Tarybos narys dr. Algirdas Nasvytis — vicepirm., Kazys Augulis — sekr., Julius Staniškis — iždininkas, Tarybos narys Alfonsas Mikulskis—narys kultūros reikalams, Ignas Malėnas — narys švietimui ir Juozas Stempužis — narys kultūrinei informacijai (anglų kalba). Tarybos narių balsavimas buvo įvykdytas paštu, ir 20 jų pasisakė už pristatytos sudėties CV.

C V darbą pradėjo 1955 rugsėjo 1. Pirmajame, rugsėjo 3 d. įvykusiame posėdyje buvo sutarta, kad CV klausimus svarsto ir nutarimus daro savo posėdžiuose, bet kiekvienas narys turi savo darbo sritį ir jai vadovauja. Ligi šiol CV buvo svarstyti šie klausimai: Kultūros Fondo, Švietimo Tarybos ir Informacinio Biuro organizavimo bei darbo; Kultūros Kongreso ir Pasaulio LB Seimo organizavimo; biuletenio leidimo; tautinio solidarumo įnašų rinkimo; LB įstatų keitimo; žurnalo "Lituanus", Pasaulio Lietuvių Archyvo, "Knygų Lentynos" rėmimo; Vasario 16 gimnazijos kuratorijos; JAV ir Kanados lietuvių susiartinimo šventės; kartotekos; organizacinės LB santvarkos; LB ženklelio; konkursų; tautinių lietuvių šokių šventės; LB metraščio; LB nario knygelių bei ženklelių ir kt. Bet straipsnio rėmai jau nebeleidžia plačiau apie visa tai kalbėti, juo labiau, kad kaikurie užsimojimai jau gerai viešumai žinomi (pvz. Kultūros Kongresui yra skirtas net specialus dvigubas "Aidų" nr.).

Taip pat atskiro straipsnio reikėtų Kultūros Fondo, Švietimo Tarybos, atskirų apygardų bei apylinkių pastangoms, darbams, sumanymams bei planams nagrinėti. Reikia pastebėti, kad čia visur pasireiškia gražaus idealizmo, gerų norų ir kilnaus pasiaukojimo dvasios dirbti, kad lietuviais gimę, lietuviais ir liktume. Tiesa, LB darbininkų eilės visur nėra gausios, bet ir nedaugelio pastangomis palyginti daug padaroma. Mes ypačiai gėrimės tais savo nariais, kurių darbu skamba lietuvių daina, kurie prabyla vaidinimu, kurie skleidžia lietuviškos šviesos spindulius, kurie reiškiasi straipsniu, mokslo, meno, literatūros kūriniu, kurie visa tai priima ir palaiko, pagaliau kurie dirba įvairiuose LB organuose. Gražu, kad darbas čia dirbamas vieningai ir sutartinai.

LB darbo prasmė

Iš viso to, kas čia buvo sakyta, aiškėja ir bendruomeninio darbo prasmė: lietuvybės gaivinimo ir išlaikymo pastangos atsiremia į tikėjimą savo tauta. "Neišmanau, — sako J. Girnius, — kaip būtų galima objektyviai pagrįsti mūsų tikėjimą savąja tauta, bet patsai sau jį šiaip iš-reikščiau: gali sau leistis nutautėjimo kaltės prabangą kas nori, bet mes negalime. Esame perma-ža tauta, kad ir vieno žmogaus nutautėjimas nereikštų skaudaus nuostolio" (1952 m. "Lietuvos" 2 nr. 107 psl.).

O ką mums sako mūsų tikrovė? Štai keli jos duomenys:

"Sunku būtų nustatyti, kada kurioj kolonijoj pradėjo lietuvybė silpnėti. Bet natūralus suamerikonėjimas palietė visus" (prel. J. Balkūnas, "Lietuvybės silpnėjimo priežastys" 7 psl.). "Senosios kartos jaunieji savų laikraščių beveik nebeskaito ... Su naujai atvykusiais tremtiniais darosi tas pats, kaip su senaisiais ateiviais: jie išsisklaido, dingsta be žinios ir nutautėją kiek greičiau, negu senoji karta" (prof. Kazys Pakštas, "Amerikos lietuvių vardyno" įvado 8 psl.). "Tos pačios organizacijos, tos pačios parapijos, tie patys klubai, tie patys laikraščiai, kurie buvo skirti tautinei dvasiai išlaikyti, pamaži virsta tiltu, vedančiu iš savosios tautos į svetimąją", kai tautinio veikimo "nebegaivina idealistinis nusistatymas išsaugoti ištikimybę savo tautai", arba kai tas veikimas virsta tuščiažodžiu formalizmu ar rutina (J. Girnius, 1952 m. "Lietuvos" 2 nr. 104-105 psl.).

Šie duomenys taip pat atskleidžia ir LB veiklos reikalingumą. Lietuvybei laikytis reikia ypačiai dviejų dalykų: gyvo tarpusavio visų lietuvių ryšio ir tautinio solidarumo jausmo. Nu-taustama pasitraukiant iš savųjų tarpo, netenkant tarpusavio ryšio; solidarumo jausmas turi ugdyti tą meilę, kuri visus lietuvius laikytų lygiais tos pačios tautos vaikais, tarp savęs broliais.

Tai LB kelias. Todėl negalima nesutikti su prel. J. Balkūnu. kad bendruomenė reikalinga ir kad ji daugiau reikalinga regu Altas ir Balfas:

"Šiedu yra laikinai specialiems uždaviniams atlikti, o bendruomene auga visiems laikams ir visada lietuvybei išlaikyti. Gerai suorganizuota bendruomenė bus naudingesnė ir Altui, ir Calfui" (1954 m. "Darbininko" 30 nr.).

Baigdami norime pastebėti, kad Bendruomenės likimas ir jos uždavinių atlikimas yra mūsų rankose. Jei kas yra joje negero ir taisytino, taip pat galime patys padaryti. Tik negalime sutikti su J. Kardeliu, kad Amerikos lietuviai jau turėjo bendruomenės organizaciją ir kad tai buvo Amerikos Lietuvių Taryba (žr. 1955 spalio mėn. "Lietuvių Dienų" 4 psl.). Jei Altas būtų dirbęs bendruomeninį darbą, išdėstytą Lietuvių Chartoje, bendruomeniniam sąjūdžiui nebūtų reikėję Amerikoje prasidėti iš apačios. Antra, kaip galėtų Bendruomenės darbui vadovauti žmonės, kurie jam nepalankūs ir net priešingi iš esmės (žr. čia cituotą Loko pirm. prel. J. Balkūno pasisakymą)? Štai kas nulėmė naujo kelio pasirinkimą. Be to būtų buvusi Amerikoje ir šiandien tuštuma.

Taigi Bendruomenės ateitis Amerikoje (kaip ir visur kitur) priklauso nuo mūsų pačių. Ji stiprės, plėsis ir augs, jei, teisingu J. Kardelio pasakymu, atsiras pakankamai tautinio susipratimo, tautinio sąmoningumo, visuomeninio orientavimosi bei politinio subrendimo. Ir atvirkščiai: Bendruomenė skurs ir vegetuos, jei bus maža jos darbą dirbančiųjų, jei vyraus srovingumas, organizacinis bei asmeninis ambicingumas, konfesinis ir kitoks netolerantingumas (1955 spalio mėn. "Lietuvių Dienos").

Lietuvių Bendruomenės idėja yra didelė. Mums atrodo, kad su ja yra sutapęs ir lietuvybės likimas. Štai kodėl visų gyvųjų bei sąmoningųjų lietuvių domesys turėtų būti visaip ją remti ir ugdyti. Toks ir mano didysis troškimas, žvelgiant į JAV Lietuvių Bendruomenę jos penkmečio proga.

V. DOBUŽINSKIS - Skausmingoji motina
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai