Aidai.eu Apžvalga

DAILININKAS PAULIUS PUZINAS

Paulius Puzinas gimė Rygoje ir ten baigė mokslus. Į Latvijos meno mokyklą nepriklausomais laikais iš Rusijos buvo susitelkę gerų dėstytojų, kurie atsinešė ir savo tradicijas: tikslų piešinį ir realistinį tikrovės traktavimą. Puzinas pradžioje studijavo pas Tilbergą figūrinę tapybą, paskui perėjo pas Purvitį studijuoti peisažo. Jį baigęs, vėl grįžo prie figūrinės tapybos studijų.

Šios mokyklos tradicijos ir sudarė pagrindą tolimesnei Puzino kūrybai. Valdydamas gerai piešinį, realistiniame plane jį tiksliai komponuodamas, jis turi savitą kūrybos techniką. Pirmiausia teptuku drobėje padaro realistinę studiją. Jei tai yra portretas ar grupinė kompozicija, ją detaliai išanalizuoja, anatomiškai tiksliai pastato figūras. Jei peisažas, jis turi tikslų tikrovės perdavimą. Tokie paveikslai žvelgia į mus lyg iš praeito šimtmečio, iš realistinės epochos. Savame stiliuje jie tikslūs ir geri, bet, kaip pats dailininkas sako, — tai nėra kūryba.

Kūrybinis momentas prasideda tada, kai kompozicija jau baigta realistiniame plane. Tada paveikslą jis sumodernina, įnešdamas labai daug laisvumo, suprastindamas, išryškindamas pagrindines idėjas. Taip paveikslas pasidaro moderni, išlaikyta ir skoninga kūryba.

Kaip studijiniame momente jis dirba teptukais, atsargiai paliesdamas drobę, išgaudamas visus švelnumus, taip kūrybos momente jis vartoja peilius, teptukus ir net pirštais dsda dažus. Kaip pirmame momente jis yra nuosaikus ir matematiškas, taip antrame — impulsyvus. Čia atsiranda lygios plokštumos, kurios atrodo sukurtos vienu pabrauk'mu. Jos plečiasi paveikslo fone, eina per figūros veidus ir drabužius. Plokštumas kerta drąsūs brūkšniai, tamsios dėmės, kurios išryškina pagrindinius piešinio bruožus.

Šis impulsyvus kūrybos momentas atgaivina visą kompozicijos sampratą. Taip jo veidai, pirmiau realistiškai išstudijuoti, dabar keliais pabraukimais gauna savo išraišką. Dažnai juose ištirpsta net būtinos detalės — akys, nosis, o pasidaro tik kontūrai. Drąsiais brūkšniais, plokštumomis naikinamos drabužių klostys ir kitos detalės fone. Ir čia pasilieka tik namo ar gamtovaizdžio užuomina. Taip pagrindinė mintis išryškinama. Kartais, norėdamas temą dar labiau pagilinti, ją prislopina, pvz., paveiksle "Pabėgėlių šeima" trys žmonių figūros ne tik neturi veidų, bet yra vos vos įžiūrimos.

Panašiai jis elgiasi ir su peisažu. Čia drąsūs brūkšniai, plokštumos išveda kompoziciją iš nuobodaus ritmo; taip pat skandinamos deta.ės, jieškoma bendros nuotaikos.

Antrasis kūrybos momentas jam pravėrė duris į įvairias parodas, sudėjo visą eilę premijų ir medalių, o pirmasis — studijinis — sudarė pragyvenimo šaltinį. Realistiniu ramiu traktavimu jis yra nupiešęs visą eilę religinių užsakymų ir gana daug elegantiškų portretų. Šią savo kūry bą pats dailininkas vadina komerciniu menu. Tačiau šis komercinis menas mums įdomus vienu atžvilgiu. Paveiksluose pabrėžiama formų ištaigumas bei pilnumas, džiaugsmas, o kartais romantinė svajonė. Spalvos išskleistos rudoje, rausvoje gamoje. Tai barokinio paveik-lo įspūdis. Barokas dailininkui yra lyg kūrybos šaltinis, kaip daugeliui yra gotikos ar romaninis stilius.

Bet eidamas į kūrybinį momentą, barokiškas jis pasilieka tik savo koloritu, šis paveikslų pilkumas yra itin būdingas Puzinui. Kai nūdienos dailininkai net su pastangomis jieško spalvinio turtingumo ir žaismo, Puzinas vartoja tik kelias spalvas (rudą, rusvą, pilką su jų pustoniais). Amerikiečiai jį pavadino šiaurės krašto dailininku; krašto, kur ilgi rudenys ir miglos įsiskverbė į menininko pasąmonę. Jis pats sakosi, kad dabartis neturi nieko džiuginančio, tai ir jo spalvos negali džiaugtis. Tačiau jo pilkumas nenuobodus. Jo paveikslai pasižymi turtinga faktūra, šviesos ir šešėlių žaismas.

Siužetų jam pateikia dabartis. Giliausi įspūdį dailininkui padarė karas ir savo krašto netekimas.   Su dramatine įtampa vaizduoja "Pabėgėlių šeimą", kuri klajoja tamsumoje ir jieško nakvynės. Matome motiną su kūdikiu ant rankų, suklupusią tarp griuvėsių. Net Madona, jis perkelia į mūsų laikus ir pavadina ją "XX amžiaus Madona". Čia jau visai nebėra barokinio ištaigumo, čia tik liūdesys ir skausmas. Tai vienas iš gražiausių jo darbų, atnešęs bent kelias premijas.

Mėgsta dailininkas pajūrio temas: žvejus ir žuvis, žvejai jo tvirti ir galingi, įpratę grumtis su jūra. Peisažuose parodo užmirštus didmiesčio kaimus, griuvėsius, pajūrius, į kuriuos įdeda daug romantinio lengvumo.

Puzinas meno mokyklą baigė 1932 metais, o 1933 m. Kaune surengė savo kūrinių parodą. Mokytojavo gimnazijose Panevėžyje, kur išdekoravo katedrą ir dar keletą bažnyčių. 1939 rudens parodoje laimėjo valstybinę premiją.

Atvykęs į Ameriką kurį laiką gyveno Los Angeles, Calif., dabar New Yorke. Vienur ir kitur yra laimėjęs visokiausių premijų, atžymėjimų. Dalyvaudamas amerikiečių dailininkų draugijose, palaiko su jais gyvą kontaktą, yra davęs nemaža piešimo demonstracijų, šiuo metu meną dėsto Jamaicos meno institute.

P. Jurkus

•    Adomo Galdiko kūrinių paroda atidaryta kovo 27 Feigl galerijoje Niujorke. Ši.paroda jau yra trečioji surengta Niujorko mieste. Dailininkas savo kūryba vis labiau ir labiau įsitvirtina amerikiečių augštojo meno sluogsniuose.

•    Petro Kiaulėno tapybos darbų paroda įvyko Paryžiuje, Andre Weil galerijoje, kovo 1-14 d. Iškabinta 21 paveikslas. Parodos proga išleistas katalogas su spalvota reprodukcija ir J. Pichardo straipsniu, labai palankiai apibūdinančiu mirusiojo dailininko kūrybą. Parodos ruošimu rūpinosi žmona, Vašia Kiaulėnienė, kuri tuo reikalu nuvyko į Paryžių.

•    Adomo Varno lietuviškų kryžių albuminį rinkinį ruošiasi išleisti J. Karvelis Čikagoje. Tai bus jau antroji laida. Pernai J. Karvelis išleido P. Galaunės knygą "Lietuvių liaudies menas".

•    Dail. I. šlapelio paminklui statyti komitetas prašo siųsti daugiau konkursui projektų. Dailininko dviejų metų mirties sukakčiai paminėti manoma ruošti ir jo darbų parodą.

•    Čikagoje įvykusioje parodoje, kurioje dalyvavo 1530 dailininkų su 3000 paveikslų, J. Pautieniaus darbas "Sodas" lankytojų rastas geriausiu ir apdovanotas 300 dol. premija.

Sukurta: Kretingos pranciškonai