Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VYRESNIOJI IR JAUNESNIOJI KARTA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS   
Psichologinė studija apie lietuvių išeivių tėvų ir studentų nusistatymus

Psichologiniu požiūriu išeivija yra viena įdomiausių ilgalaikių gyvenimo situacijų. Pėdsakai, palikti atsiskyrimo su savuoju kraštu, ateivio svetimumas nesavame krašte, ryšys su kitais ateiviais, santykiai su vietiniais, konfliktas tarp dviejų kultūrų, palaipsniškas apsipratimas, pritapimas - prisiderinimas, skirtumai tarp išeivių vyresniosios ir jaunesniosios kartos — tai tik keletas spalvingų, nors neretai ir skausmingų, išeiviškos būsenos aspektų.
Nors galimybės psichologinėms studijoms lietuvių išeivių tarpe yra gana palankios, tačiau jų kaip ir nėra buvę. Šio straipsnio autoriui tėra žinoma tik Galinos Sužiedėlienės psichoso-ciologinė studija apie lietuvių išeivių nusistatymą naujosios aplinkos atžvilgiu (Aidai, 1967 nr. 1).

1970 m. šio straipsnio autorius pravedė studiją, palyginančią dvi lietuvių išeivių generacijas, vyresniąją ir jaunesniąją. Tos studijos dėmesio centre — protinis atvirumas - uždarumas. Bet paliečiami ir keli socialinio pobūdžio nusistatymai bei svarbiosios gyvenimo vertybės.
Anketos klausimai Protinis atvirumas - uždarumas buvo pagrindinė studijuojama savybė. Pasinaudota Ro-keach (1954) sudaryta dogmatiškumo sąvoka.

Autorius reiškia gilią, padėką Čikagos Lojolos universiteto profesoriams dr. Robert JMicolay ir dr. Homer Johnson už patarimus ruošiant šią studiją, o visiems užpildžiusiems anketa — už bendradarbiavimą.
ir apskaičiavimo priemone (Dogmatiškumo skale). Pagal šį psichologą, dogmatiškumas yra "(a) palyginti uždara teigiančių ir neigiančių įsitikinimų sistema apie tikrovę, (b) organizuota aplink centrinį tikėjimų setą apie absoliutų autoritetą, kurie (c) pateikia rėmus netolerantiškumui ir sąlyginei kitų tolerancijai" (p. 203). Kuo didesnis uždarumas, tuo didesnis izoliavimasis (nes tiki, vis daugiau remdamasis autoritetu, ne įžvalga), tuo menkesnis pažinimas skirtumų, esančių tarp idėjų ar tikėjimų, ypač tų, kuriems jis nepritaria (viskas vienodai juoda, su kuo nesutinkama), tuo labiau autoritetas laikomas absoliučiu, tuo labiau žmonės priimami ar atmetami pagal tai, kiek jie sutinka ar nesutinka su tuo autoritetu, tuo labiau pasaulis ir situacijos jaučiamos kaip grėsmingos, tuo siauresnė žvilgsnio apimtis į laiką. Įvairiais tyrinėjimais rasta, kad dogmatiškesni, protiškai uždaresni žmonės yra konservatyvesni, priešingi pasikeitimams, nelankstūs, besivaržą, daugiau besi jaudiną ir pasiduodą daugumos įtakai (Vac-chiano, Strauss ir Hochman, 1969).

Šioje studijoje buvo naudojama Rokeach sudaryta Dogmatiškumo skalė, E forma su 40 teiginiais, su kuriais atsakantysis gali visiškai, gerokai ar šiek tiek sutikti ar nesutikti. Didžiausias uždarumas parodomas 280 taškais, didžiausias atvirumas — 40.

Šalia protinio atvirumo - uždarumo buvo studijuojamas etninis atvirumas - uždarumas. Šiam bruožui buvo naudojami Etninio nuotolio skalės rėmai (Bogardus, 1928). Etninis nuotolis — tai tarpas, kurį asmuo pasirenka tarp savęs ir kitos tautybės ar rasės žmonių. Anketą užpildantis asmuo nurodo, kaip arti prie savęs jis prisileistų kitų tautybių ar rasių žmones — ar-timon giminystėn, kaimynystėn, darbovietėn, pilietybėn, tik lankytojais savo krašto ar net iš viso neįsileistų į savo kraštą. Taškai duodami nuo 1 (t. y. priimtų net į artimą giminystę) iki 7 (iš viso neįsileistų į savo kraštą).

Šioje studijoje buvo atsiklausiama dėl šių tautų ir rasių: lietuvių, amerikiečių, anglų, italų, japonų, lenkų, negrų, rusų, vokiečių ir žydų.

Svetimumas krašto politikoj. Taip pat buvo norima bent iš dalies patirti, kaip išeiviai įauga į kraštą, kuriame gyvena. Žinoma, čia sritis labai plati. Apsiribota tik viena jos šaka — krašto politika. Buvo siekiama sužinoti, kaip vyresniosios ir jaunesniosios kartos lietuviai išeiviai jaučiasi Amerikos vidaus politikos atžvilgiu: patenkinti ar nepatenkinti, besi jaučią pajėgūs ar nepajėgūs politiniame gyvenime. Tai pasverti buvo pasinaudota nauja Politinio svetimumo skale (Olsen, 1969), kurioj keturiais sakiniais atsiklausiama apie pasitenkinimą, kitais keturiais — apie pajėgumą. 4 taškai nurodo pasitenkinimą (arba pajėgumą); 0 taškų — nepasitenkinimą (arba nepajėgumą).

Rūpestis statusu. Žmonėms gali rūpėti ne tik socialinė - ekonominė padėtis, bet ir iš tos padėties kyląs prestižas, statusas. Amerikos gyventojai prestižo gerokai ieško (Vance Packard, The Status Seekers ir The Pyramid Climbers).

Rūpestis savo statuso kėlimu yra apskaičiuojamas Statuso rūpesčio skale (Kaufman, 1957) iš 10 teigimų. Didžiausias rūpestis parodomas 70 taškų, nesirūpinimas — 10.
Lietuvos - Amerikos vertinimas. O kaip išeiviai lietuviai vertina naująjį kraštą, lygindami su paliktuoju? Atsakantieji buvo paprašyti atsakyti, ar jie labiau vertina Lietuvą, ar Ameriką, ar abu kraštu lygiai. Taip pat buvo norima sužinoti, ar pasiruošę Lietuvon grįžti, jei ji taptų nepriklausoma.

Gyvenimo vertybės. Pagaliau, norint sužinoti, kokios vertybės ir kokie būdo bruožai laikomi svarbiausiais savo pačių gyvenime, prie anketos buvo prijungtas Vertybių apklausinėjimas (Rokeach, 1968). Iš pateiktų 18 vertybių ir 18 būdo bruožų anketą užpildantieji turėjo atrinkti 5 svarbiausias vertybes ir 3 mažiausiai svarbias, taip pat 5 jų laikomus svarbiausius būdo bruožus ir 3 mažiausiai svarbius.

Numatyti skirtumai tarp kartų Prieš surenkant duomenis, buvo peržvelgta mokslinė literatūra ir sudarytos hipotezės apie generacijų skirtingumą studijuojamų savybių atžvilgiu ir apie tų savybių tarpusavio santykius (koreliacijas) abiejose generacijose.

Protinis atvirumas - uždarumas. Sprendžiant, ar išeiviai tėvai ir jų bestudijuoją vaikai skiriasi protinio atvirumo - uždarumo atžvilgiu, rasti du argumentai už nesiskyrimą, be: panašumą: 1) Fisher (1948), Hirschberg su Gil-lilandu (1942) ir Queener (1949) buvo atradę panašumo nusistatymų atžvilgiu tarp amerikiečių tėvų ir jų bestudijuojančių vaikų) -Steward ir Hoult (1959) teoretiškai išvedžioja. kad "imigrantų vaikai, palyginant su vietinrj tėvų vaikais, yra autoritetyviškesni" (p. 2" Antra vertus, rasti trys argumentai už skirtingumą: 1) vyresniojo amžiaus žmonės yra paprastai dogmatiškesni už jaunus (Rokeach 1960); 2) pas amerikiečius studentus rasta mažiau autoritetyviškumo, palyginant su kitų kraštų studentais (Meade ir Wittaker, 1967) ir 3 JAV universitetuose dogmatiškumas mažėja (Marcus, 1964; Plant, 1965). Sprendžiant, kad lietuviai studentai yra paveikti tiek savo amžiaus, tiek aplinkos, galutinai buvo spėjama kad jie yra žymiai mažiau dogmatiški už s ve tėvus.

Etninis nuotolis. Imigrantų mažumos yra apsuptos krašto vietinių žmonių. Dažniausiai jos jaučia pavojų ištirpti. To išvengti jos dažnai atsiriboja. "Atsiribojusi grupė'' yra tokia, kuri "yra nutraukusi ryšius su kitom grupėm, naudojasi socialinio tolumo technika, kad išlaikytų savo papročius bei tradicijas ir apsisaugotų nuo to, ką jie laiko nepageidaujamu ir pavojingu pašaliečių žmonių įsibrovimu" (Bogardus, 1959, p. 39). Viena tokių atsiribojimų apraiškų yra etninis nuotolis. Kaip viena tauta dažnai ribojasi nuo kitos etniniu nuotoliu, taip dar labiau tautinės mažumos — nuo kraš:: daugumos. Be abejo, etninis nuotolis labiausia: yra pastebimas pas vyresniosios kartos imigrantus. Jaunesnioji karta gali būti veikiama ir kitataučių traukos, ir mažumos izoliacijos.
Politinis svetimumas. Olsen (1969) surado, kad kuo senesni amerikiečiai, tuo jaučia didesnį nepasitenkinimą ir negalią politikoj. Spėjama, kad senesni žmonės jaučia didesnį svetimumą politikoj dėl to, kad jie labiau atitrūksta nuo viešojo gyvenimo. Tuo atžvilgiu jie prilygsta imigrantams, kurie yra taip pat "atitrūkę" nuo viešojo Amerikos gyvenimo. Todėl spėjama, kad suaugę imigrantai lietuviai politiko; yra svetimesni — tiek nepasitenkinimu, tiek negalios jautimu — už jaunesniąją, jau Amerikoj suaugusią kartą.

Rūpestis prestižu. Apie imigrantų antrąją generaciją Stoneąuist (1961) tvirtino: "antrosios generacijos neaiški socialinė padėtis sukelia rūpestį statusu. Statistiškai tai pastebima dviejose srityse—vedybose ir profesijoj'' (p. 48).

Vis dėlto spėjama, kad tėvai, gyviau susidurdami su materialine tikrove, yra labiau susirūpinę statusu, negu studentai,

Lietuvos - Amerikos vertinimas. Be abejo, vyresnioji karta, savo praeitim labiau susirišusi su Lietuva, labiau vertina Lietuvą, negu jaunesnioji, kuri užaugo jau Amerikoj. Vis dėlto vertinga sužinoti, koks procentas tėvų ir studentų vertina Lietuvą labiau negu Ameriką, ir atvirkščiai.

Gyvenimo vertybės. Apklausinėjimas apie gyvenimo vertybes ir būdo bruožus buvo prijungtas prie anketos įdomumo sumetimais. Numatomas tam tikras skirtingumas tarp kartų, tačiau iš anksto nebuvo galima rasti mokslinio pagrindo sudaryti hipotezei — nei aiškiai apibrėžtiems skirtumams, nei panašumui.

Koreliacijos tarp nusistatymų. Šioj studijoj buvo tikimasi atrasti koreliacijų tarp studijuojamų nusistatymų. Koreliacija — tai tarpusavis santykis tarp dviejų besikeičiančių dalykų. Ji gali būti pozityvi, arba negatyvi, arba jos gali iš viso nebūti. Koreliacija yra pozityvi, kai vienai savybei didėjant didėja ir kita arba vienai mažėjant ir kita mažėja. Taip yra su žmogaus kūno svoriu ir storiu. Kuo storesnis, tuo sunkesnis. Kuo plonesnis, tuo lengvesnis. Negatyvi koreliacija yra tarp dviejų savybių, kurių vienai mažėjant kita didėja, arba vienai didėjant kita mažėja. Pvz., kuo mandagesnis, tuo mažiau keikiasi. Tarp kai kurių savybių koreliacijos iš viso nėra, pvz., tarp lietuvybės ir kūno plonumo. Koreliacija nebūtinai nurodo priežastį: pvz., jei būtų pozityvi koreliacija tarp moteriškumo savybių ir polinkio į meną, tai nebūtinai reikštų, kad moteriškumas yra to polinkio priežastis, arba atvirkščiai.

Koreliacijų buvimą ir dydį tarp savybių nurodo koreliacijų koeficientas (r), kuris gali įvairuoti tarp plius 1 ir minus 1 (0 reiškia, kad koreliacijos nėra).

Spėjama, kad turi būti pozityvi koreliacija tarp protinio uždarumo ir etninio nuotolio, rūpesčio prestižu, politinio svetimumo ir Lietuvos vertinimo. Šio spėjimo pagrindas yra ankstyvesniųjų studijų duomenys, kuriuose buvo rasta, kad dogmatiškesni žmonės yra konservatyvesni. Todėl lauktina, kad ir dogmatiškesni imigrantai (tiek vyresniosios kartos, tiek jaunesniosios) yra labiau linkę užsidaryti, nepriimti kitų, rūpintis prestižu, jaustis svetimais krašto politinėj ir grynai iš konservatyvumo vertinti Lietuvą.

Hipotezės. Pasiremiant ankstyvesniais svarstymais, buvo suformuluotos šios hipotezės. Jos yra tikrinamos šioje studijoje.

Skirtumai tarp generacijų. 1) Imigrantai tėvai yra dogmatiškesni už savo vaikus, augusius ir lankančius kolegiją Amerikoj.
2) Imigrantai tėvai labiau rūpinasi statusu už studijuojančius savo vaikus,
3) Imigrantai tėvai politikos srity jaučiasi svetimesni (tiek nepajėgūs, tiek nepatenkin:: negu jų vaikai.
4) Imigrantai tėvai išlaiko didesnį etninį nuotoli nuo kitų tautybių ir rasių žmonių negu jų vaikai - studentai.
5) Imigrantai tėvai labiau vertina Lietuvą už JAV ir yra pasiruošę grįžti į ją, jei taptų nepriklausoma, negu Amerikoj studijuoją jų vaikai.

Koreliacijos tarp nusistatymų. 6) Tiek pas tėvus, tiek pas studijuojančius jų vaikus yra pozityvi koreliacija tarp dogmatizmo ir etninio nuotolio, tarp dogmatizmo ir rūpinimosi statusu, tarp dogmatizmo ir politinio svetimumo, didesnio Lietuvos vertinimo ir pasirinkimo grįžti Lietuvon.

Šioje studijoje buvo ieškoma reikšmingu skirtumų ir koreliacijų, t. y. tokių, kurios apklausinėjamose reprezentacinėse tėvų ir studentų grupėse yra tiek didelės, kad galima su atitinkamu pasitikėjimu priskirti ne vien apklausinėjamiems individams ar atsitiktinumui, bet aplamai lietuviams išeiviams tėvams ir jų vaikams.
Anketa buvo naudojama dviem kalbom: anglų ir lietuvių. Originalą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą išvertė studijos autorius. Vertimo tikslumas buvo patikrintas šiuo būdu: 10 asmenų (kurių amžius buvo nuo 18 iki 62 metų, vidurkis 36 m.) užpildė anketą abiem kalbom. Buvo apskaičiuota, kad jų atsakymai, vartojant abi kalbas, atitiko beveik tobulai: koreliacijos koeficientas buvo nuo .86 iki 1.00 su viena išimtimi: politinio svetimumo koreliacijos tebuvo .50 dėl vieno asmens nepastovių atsakymų.

Šios aukštos pozityvios koreliacijos nurodė lietuvių k. vertimą esant patikimu matu, tolygiu originalui anglų kalba.

Šios studijos dalyviai buvo lietuviai studentai, lanką JAV kolegijas ir universitetus, ir jų tėvai, imigravę į JAV po II pasaulinio karo.

51 anketa buvo užpildyta studentų ateitininkų vasaros stovykloje. Kitos 29 anketos buvo pasiųstos paštu arba asmeniškai įteiktos į-vairioms organizacijoms priklausantiems ar nepriklausantiems studentams. Iš jų 21 buvo užpildyta ir grąžinta paštu. Iš 80 anketų, tėvams pasiųstų paštu ar įteiktų asmeniškai, 54 buvo užpildytos ir grąžintos. Iš jų 2 anketos nebuvo tinkamai užpildytos. Galutinai 52 tėvų ir 72 studentų anketos buvo panaudotos apskaičiavimams. 69 studentai naudojo anglų kalbą, 49 tėvai — lietuvių.
Studentai. Jų amžius svyravo nuo 17 iki 24; vidurkis 19.6. Dalyvavo 37 vyrai ir 35 mergaitės. 41 gimęs JAV, o 31 kituose kraštuose: 21 Vokietijoj, 4 Kanadoj, 2 Austrijoj, po 1 Anglijoj, Argentinoj, Lenkijoj ir Šveicarijoj. Visi užaugę ir dabar studijuoją JAV. 30 gyvena Čikagoj, 8 Clevelande, 7 Ciceroj, 4 Detroite, 4 Wisconsine, 3 Bostone, 3 likusieji Illinois, 3 Niujorke, 2 Filadelfijoj, 2 New Jersey ir po 1 Los Angeles, Rochestery, Atlantoj, Vašingtone, Ohio, Worcestery. Visi, išskyrus 5, pažymėjo JAV pilietybę. Du nurodė Lietuvos pilietybę. 1 Kanados, 1 Anglijos ir 1 Lenkijos.

Tėvai. Į anketą atsakė 27 tėvai ir 25 motinos. Jų amžius — nuo 40 iki 70 metų; vidurkis — 52.6 m. Visi, išskyrus 7, yra gimę Lietuvoj: 5 gimė Rusijoj, I Italijoj ir nepažymėjo. Visi, išskyrus 6, yra tapę JAV piliečiais, 4 pasiliko Lietuvos piliečiais ir 2 priėmė Kanados pilietybę. 27 gyvena Čikagoj, 6 Clevelande, 6 Ciceroj, 2 Los Angeles, 2 Niujorke ir po 1 Detroite, Rochestery, Atlantoj, Bostone, Worces-tery, Filadelfijoj, Vašingtone, New Jersey, vienas nepažymėjo savo gyvenamosios vietos. Anketos užpildymo metu iš jų buvo 16 profesionalai (30.9 proc), 3 administratoriai (5.8 proc.), 9 valdininkai (17.3 proc), 7 specialistai - darbininkai (13.3 proc), 4 pusiau specialistai -darbininkai (7.7 proc), 12 namų šeimininkių 23.2 proc) ir 1 pensininkas (1.9 proc). Iš jų Lietuvoj buvo 19 profesionalų (36.6 proc), 2 administratoriai (3.85 proc), 7 valdininkai <13.5 proc), 1 specialistas - darbininkas (1.9 proc), 2 namų šeimininkės (3.85 proc), 9 universiteto studentai (17.3 proc.) ir 11 gimnazistų (21.2 proc; be to, vienas nepažymėjo).

Anketos duomenys — skirtumai tarp generacijų Visuose nusistatymuose, išskyrus nepasitenkinimą politika, tėvai ir studentai reikšmingai skyrėsi (visur 99 proc. pasitikėjimu, kad šis duomenys nėra atsitiktiniai; išskyrus 95 proc. pasitikėjimu dėl sugrįžimo į Lietuvą). Tėvai buvo dogmatiškesni, labiau besirūpiną statusu, didesniam atstume laiką kitų tautybių ir rasių žmones, labiau jaučią negalią politikoj, labiau vertiną Lietuvą už Ameriką ir labiau apsisprendę grįžti tėvynėn. Nors tėvai irgi buvo labiau nepatenkinti Amerikos vidaus politika už studentus, tačiau tas skirtumas buvo nereikšmingas. Skirtumai tarp tėvų ir studentų buvo ypač dideli dogmatizmo, etninio nuotolio ir rūpinimosi statusu atžvilgiais.

Protinis atvirumas-uždarumas. Tėvų dogmatizmo vidurkis buvo 177.75, o jų vaikų -studentų 148.21. Taigi, skirtumas didelis. Viena svarbiausių to skirtumo priežasčių, be abejo, yra amžiaus skirtumas. Prisideda ir tėvų imigracinė padėtis ir ypač studentų mokymasis amerikiečių kolegijose. Lietuvių protinio atvirumo - uždarumo vidurkis yra panašus į amerikiečių studentų vidurkį (141.04 - 153.84, pagal Feather studiją 1969). Šiuo atveju neišsipildo Steward ir Hoult (1959) hipotezė, kad "imigrantų vaikai, palyginant su vietinių žmonių vaikais, yra autoritetyvesni', (p. 279).

Etninis nuotolis. Tėvai pasirodė žymiai labiau atsiriboję nuo kitų tautybių ir rasių negu jų vaikai - studentai. Tėvų etninio nuotolio koeficientas buvo 2.55 (tai reiškia, kad aplama: pusė tėvų prisileistų kitų tautybių žmones būti bičiuliais, o kita pusė tik kaimynais). Studentų gi koeficientas yra 1.62. Tai apytikriai reiškia, kad vienas trečdalis linkę sueiti į artimą giminystę su visų tautybių žmonėmis, o kiti du trečdaliai yra linkę sueiti bent į bičiulystę. Yra nemažas nusistatymas prieš negrus ir žydus, o tėvų tarpe dar ir prieš lenkus. Lietuvius studentus yra įdomu palyginti su kitais svetimtaučiais, studijuojančiais Purdue universitete (nors prisimintina, kad buvo naudot skirtingos tautos ir rasės). Lietuviai su 1.63 vidurkiu stovi arčiau atokiausių graikų (1.72 negu visiems draugiškiausių havajiečių (1.22).

Svetimumas politikoj. Hipotezė, kad politikoj imigrantai tėvai jaučiasi svetimesni už studentus, buvo tik dalinai patvirtinta. Šioj srity, tiesa, tėvai jautė didesnį bejėgiškumą negu jų vaikai (2.12 prieš 1.35), bet nepasitenkinimas politika buvo beveik vienodai didelis (tėvų — 2.54, studentų — 2.28). Tėvai jaučiasi tik šiek tiek daugiau nepatenkinti, negu nepajėgūs. Studentai gi jaučiasi kur kas labiau nepatenkinti, negu nepajėgūs. Galimas dalykas, kad šis skirtumas yra dėl to, kad 1) lietuviai studentai yra persiėmę iš amerikiečių kolegijų dideliu nepasitenkinimu dabartine Amerikos krašto politika ir kad 2) vis dėlto auklėjimu ir pri-tapimu prie Amerikos gyvenimo jie jau jaučiasi pajėgūs dalyvauti Amerikos politiniame gyvenime. Tuo tarpu imigrantams tėvams Amerikos politinis gyvenimas tebelieka svetima žeme.

Imant 2.00 taškų sumą kaip svetimumo kriterijų, randamas labai didelis procentas svetimųjų abiejose kartose: 59.6 proc tėvų jaučia nepajėgumą, o 78.8 proc. — nepasitenkinimą: 36.1 proc. studentų jaučia nepajėgumą ir 54.7 proc. nepasitenkinimą.
Rūpestis statusu. Tėvai labiau rūpinasi statusu negu jų vaikai - studentai (43.73 prieš 35.51). Tai gal savaime suprantama. Tėvai, besirūpindami šeimos medžiaginiais reikalais, labiau patiria ūkinės gerovės ir prestižo klausimus. Studentų interesai dar kur kitur. Vėliau gal jie tėvus ir pralenks. Vis dėlto nė tėvai nėra dideli prestižo ir statuso "medžiotojai" (šioj skalėj 70 yra riba, nurodanti didžiausią rūpestį).

Lietuvos - Amerikos vertinimas ir grįžimas į Lietuvą. Daugiau tėvų negu studentų vertino Lietuvą ir buvo apsisprendę jon grįžti, jei taps nepriklausoma. Du trečdaliai tėvų (34; taigi 66.38 proc.) pasisakė labiau vertiną Lietuvą negu Ameriką, o likusieji (18; 33.62 proc.) vertino abu kraštus vienodai, bet nė vienas nepasisakė vertinąs Ameriką labiau už Lietuvą. Tuo tarpu pusė studentų (36; 50 proc.) abu kraštus vertino lygiai, trečdalis (25; 34.72 proc.) vertino Lietuvą labiau, o likusieji (11; 15.28 proc.) vertino labiau Ameriką.
Iš tėvų tik maždaug vienas iš 10 (6; 11.54 proc.) pasisakė liksią Amerikoj, nors Lietuva taptų laisva. Likusieji dalijosi į dvi lygias dalis (po 23, t. y. po 44.23 proc): vieni buvo pasiryžę grįžti į Lietuvą, o kiti šiuo metu nepra-matė, ką darytų. Iš studentų daugiau kaip pusė (40, t. y. 55.56 proc.) nepramato, ką darytų, ketvirtis (18; 25 proc.) grįžtų Lietuvon, o likusieji (14, 19.44 proc.) liktų Amerikoj.

Didelis skaičius studentų, labiau vertinančių Lietuvą negu Ameriką ir nemažas skaičius apsisprendusių grįžti Lietuvon, yra gal kiek nesitikėtas. Didele dalimi tai išaiškinama tuo, kad didelis procentas (70.1 proc.) anketą užpildžiusių studentų ne tik priklausė lietuvių studentų organizacijoms, bet ir dalyvavo vasaros stovykloj. Palyginus nestovyklavusius su stovyklavusiais anketų užpildytojais, buvo rasta, kad nors šiaip kitais atžvilgiais jie nesiskyrė, tačiau stovyklautojai buvo kur kas patriotiškesni. Jų patriotizmas kaip tik išryškėjo Lietuvos vertinimu ir apsisprendimu grįžti Lietuvon.

Tėvai ir motinos. Studentų nusistatymuose nebuvo rasta skirtumo tarp vyrų ir mergaičių. Motinos gi gerokai skyrėsi nuo tėvų. Jos buvo ir dogmatiškesnės, ir jautė didesnį svetimumą politikos atžvilgiu. Moterų dogmatiškumo vidurkis buvo gerokai didesnis už vyrų (188,04 prieš 168.22), o jų politinio nepajėgumo (2.68) ir nepasitenkinimo (3.00) vidurkiai toli prašoko vyrų (2.11 ir 1.59).
Koreliacijos tarp nusistatymų. Duomenyse buvo surasta visa eilė numatytų koreliacijų tarp dogmatizmo ir kitų nusistatymų. Kai kurios hipotezės nepasitvirtino.

Tėvai. Rasta, kad dogmatiškesni tėvai labiau rūpinasi prestižu (r: .54; reikšminga 99 proc. pasitikėjimu), laikosi didesnio atstumo nuo kitų tautų ir rasių žmonių (r: .43; 99 proc), jaučiasi labiau nepatenkinti krašto politika (r: .29; 95 proc.) ir nepajėgūs politikoj r .36; 99 proc). Vis dėlto didesnis Lietuvos vertinimas ir apsisprendimas jon grįžti visiškai nesiderino su tėvų dogmatiškumu nei su statuso ieškojimu. Tai lyg rodė, kad tėvai nebuvo patriotai vien dėl konservatyvumo ar iš tradicijos. Nuo kitų tautybių ir rasių žmonių nusitolinę tėvai taip pat labiau rūpinosi statusu (r: .31: 95 proc.) ir buvo nepatenkinti politika (r: .33: 95 proc). Politiškai labiau nepatenkinti taip pat jautėsi labiau nepajėgūs (r: .38; 99 proc), o labiau vertiną Lietuvą buvo labiau apsisprendę į ją grįžti (r: .35; 99 proc).

Studentai. Dogmatiškesni studentai taip pat buvo linkę labiau rūpintis statusu r .34; 99 proc.) ir labiau jaustis nepajėgūs politikoj (r .29; 95 proc). Tačiau dogmatizmas jų tarpe nesiderino su jokiu kitu nusistatymu. Politiškai nepatenkinti jautėsi daugiau nepajėgūs politikoj (r: 47; 99 proc.) ir vertino Lietuvą daugiau negu JAV (r: .24; 95 proc). Lietuvą labiau vertinantieji buvo daugiau pasiryžę į ją grįžti (r: .36; 99 proc). Vienintelė negatyvi koreliacija tarp politinio nepasitenkinimo ir rūpesčio prestižu (r: .24; 95 proc.) rodė, kad politika nepatenkinti studentai mažiau rūpinosi savo prestižu.

Gyvenimo vertybės. Vertybių apklausinėjimu buvo siekiama trijų dalykų: 1) sužinoti, kokias vertybes ir būdo savybes labiausiai vertina tėvai ir studentai, 2) palyginti tėvų ir studentų pasirinktas vertybes ir 3) palyginti tėvų ir studentų socialinio pobūdžio vertybes ir savybes.,

Tėvams svarbiausios vertybės yra 1) išganymas, 2) šeimos saugumas, 3) laisvė, 4) 15-mintis ir 5) taika pasauly. Studentams svarbiausia gyvenime yra 1) išmintis, 2) taika pasauly, 3) vidinė harmonija, 4) laisvė ir 5) išganymas. Mažiausiai svarbios vertybės tėvams ir studentams sutapo: 16) patogus gyvenimas, 17) malonumas ir 18) pripažinimas kitų tarpe.

Tėvai ir studentai labiausiai skyrėsi rinkdamiesi šeimos saugumą. Tėvams jis buvo antroj vietoj, studentams — vienuoliktoj. Be to, išganymas tėvams buvo pirmoj vietoj, studentams — penktoj; subrendusi meilė tėvams — dešimtoj, studentams — šeštoj. Studentams išmintis — pati svarbiausia, o tėvams — ketvirta svarbumu. Taikingo pasaulio studentai siekia kaip antrosios svarbumu vertybės, o tėvai — penktosios. Vidinė harmonija studentams rūpi trečioj vietoj, o tėvams šeštoj.

Aukščiau minimos vertybės, kurias pasirinkdami tėvai ir vaikai kiek skyrėsi. Visas kitas vertybes tėvai ir studentai vertino vienodai arba labai artimai.
Dar mažiau skirtasi būdo savybių pasirinkimu. Tėvai rinkosi 1) sąžiningumą, 2) išmintingumą, 3) atsakingumą, 4) mylėjimą ir 5) drąsą. Studentai gi rinkosi 1) sąžiningumą, 2) mylėjimą, 3) plačias pažiūras, 4) išmintingumą ir 5) atlaidumą. Mažiausiai svarbios savybės sutapo: 16) paklusnumas, 17) mandagumas ir 18) švarumas.
Abi grupės rinkosi sąžiningumą kaip visų svarbiausią būdo bruožą. Mylėjimas, plačios pažiūros, išmintingumas, drąsa ir pagalbingumas abiejų kartų buvo išskaičiuojamos septynių svarbiųjų savybių tarpe. Didžiausio skirtumo susilaukė pasirinkimas atsakingumo (tėvams trečioj vietoj, o studentams — 7-8) ir atlaidumas (tėvams devintoj, o studentams penktoj vietoj).

Šiame sąraše galima pastebėti 3 socialinių vertybių rūšis: 1) orientuojamą į save (pripažinimas kitų žmonių tarpe), 2) orientuojamą į kitus artimai (tikra draugystė, subrendusi meilė ir šeimos saugumas) ir orientuojamą į kitus plačiai (lygybė, taika pasauly ir krašto saugumas). Kartos yra palyginamos tik trečios rūšies vertybių pasirinkime.

Lygybę studentai pasirinko aštuntąja, o tėvai — devintąja vertybe. Krašto saugumas buvo truputį svarbesnis tėvams (14-toj vietoj) kaip vaikams (15-toj vietoj). Taika pasauly studentams rūpėjo antroj vietoj, o tėvams — penktoj. Šis paskutinysis skirtumas studentams suteikė nežymų pranašumą prieš tėvus, pasirenkant socialines vertybes.

Kiek sunkiau nustatyti, kurie būdo bruožai yra socialiniai. Neimant asmeninių - socialinių savybių (mylėjimas), sekančios savybės laikytinos socialiomis: pagalbingumas (tėvams 7 vietoj, vaikams 7-8), atsakingumas (tėvams 3, vaikams 7-8) ir plačios pažiūros (tėvams 6, vaikams 3). Būdo bruožuose tėvai nežymiai socialesni.
Taigi, kaip tėvai parodė nežymiai daugiau svarbos socialiniams būdo bruožams, taip jų vaikai - studentai — socialinėms vertybėms. Vis dėlto šie skirtumai yra labai nedideli

Santrauka
Šioj anketoj atsispindi gerokai skirtingi lietuvių išeivių tėvų ir jų studijuojančių vaikų paveikslai. Protiniu atvirumu - uždarumu tėvai pasirodė gerokai dogmatiškesni, studentai ne tiek dogmatiški. Tėvai stiprokai tolinasi nuo kitataučių ir kitarasių; studentai, nors atsargiai, juos priima artimesniam bendravimui. Tėvai ir studentai sutaria, nepasitenkindami Amerikos vidaus politika; tačiau studentai jaučiasi pajėgūs kaip nors tą politiką paveikti, o tėvai jaučiasi bejėgiai. Tėvai labiau ieško prestižo - statuso negu jų studijuojantieji vaikai. Du trečdaliai tėvų ir vienas trečdalis studentų Lietuvą vertina labiau už Ameriką. Pusė studentų ir trečdalis tėvų vertina abu kraštu vienodai. Je: Lietuva taptų laisva, devyni iš 20 tėvų ir kas ketvirtas studentas dar grįžtų Lietuvon. Kas dešimtas tėvas ir kas penktas studentas liktu Amerikoj, nors Lietuva taptų nepriklausoma. Studentai sakosi gyvenime labiausiai siekią minties, taikos pasauly ir vidinės harmonijos., o tėvai — išganymo, šeimos saugumo ir laisves Tėvai labiausiai vertina sąžiningumą, išmintingumą ir atsakingumą, o studentai — sąžiningumą, mylėjimą ir plačias pažiūras.

Išvada aiški: tarp daugelio skirtumų su-blyksteli kai kurie panašumai. Aplamai imant, Amerikoj studijuojantis lietuvių jaunimas gerokai skiriasi nuo savo tėvų, tiek pagrindiniu protiniu nusistatymu, tiek pažiūromis, tiek vertybėmis.

E. Bogardus. Immigration and race attitudes. E:;-ton: Heath, 1928.
E. Bogardus. Sočiai distance. Yellow Springs, OinK The Antioch Press, 1959.
S. C. Fisher. Relationships in attitudes, opinioa% and values among family members. Berkeley: Universry of California Press, 1948.
G. Hirschberg and A. R. Gilliland. Parent - chfjf relationships in attitude. Journal of Abnormal and Sičiai Psychology, 1942, 37, 125 - 130.
W. C. Kaufman. Status, authoritarianism, and am-semitism. American Journal of Sociology, 1957, 62. 37I»-382.
E. H. Marcus. Dogmatism and the medical :r> fession. Journal of Nervous and Mental Disease, 19SC 138, 114 - 118.
R. D. Meade and J. O. Whittaker. A cross-culn^iil study of authoritarianism. Journal of Sočiai Psycholog? 1967, 72, 3-7.
M. Olsen. Two categories of political alienatxi Sočiai Forces, 1969, 47, 288 - 299.
W. T. Plant. Longitudinal changes in intoleran? and authoritarianism for subjects differing in amoo of college education over four years. Genetic Psycho\zz» Monographs, 1965, 72, 247 - 287.
L. Queener. The development of internationist titudes: III. The literature and a point of view. Jounai of Sočiai Psychology, 1949, 30, 105-126.
M. Rokeach. The nature and meaning of dogr^i tisui Psychological Revievv, 1954, 61, 194-204.
M. Rokeach. The open and closed mind. New Yorkr Basic Books, 1960.
M. Rokeach, Beliefs, attitudes, and values. San Fr2-x-cisco: Jossey - Bass, Inc., 1968.
D. Steward and T. Hoult. A sočiai - psychology: i.
theory of the authoritarian personality. American Joour-
nai of Socioiogy, 1959, 65, 274-279.
E. V. Stoneąuist. The marginai man. New Y c re
Russel and Russel, Inc., 1961.
G. Sužiedeliene. Naujoji aplinka — grėsme ar pn&-ga? Aidai, 1967, 1-7.
R. B. Vacchiano, P. S. Strauss and L. Hochr The open and closed mind: A revievv of dogm Psychological Bulletin, 1969, 71, 261 - 273.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai