Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Įvykiai PDF Spausdinti El. paštas
•    "Draugo" romano konkurso laimėtojas šiemet yra Juozas švaistas-Balčiūnas, kuriam už veikalą "Jo sužadėtinė" vasario 1 d. įteikta 1000 dol. premija.
Laureatas yra pažįstamas lietuvių literatūroje. Premijuotasis romanas yra jo vienuoliktoji knyga. Grožiniais raštais reiškiasi nuo 1912 m. Jis yra išleidęs šias knygas: šilkinė suknelė (1927), Naujan gyveniman (1928), Meilės vardu (1937). Rašau sau (1947), Siela lagamine (1948), Paskutinį kartą tave klausiu (1948), Aukso kirvis (1952), Petras širvokas (1952), Eldorado (1953), Trys žodžiai (1958).
Juozas švaistas gimė 1891 m. Rokiškyje. Baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, kurį laiką užsiėmė pedagoginiu darbu, bet netrukus perėjo į karinę sritį. Šiuos mokslus baigė Maskvoj, 1917 m. Lietuvoje buvo Karo mokyklos lektorius ir "Kario" redaktorius. Be to, studijavo teisę Kauno universitete. Už nuopelnus karinėje tarnyboje pakeltas pulkininku leitenantu.
Į premijos įteikimą atsilankė apie 1000 svečių. Premijos mecenatas šiemet yra Kazys Laurinavičius, jury komisija: J. Kaupas, A. Rūta, T. žiūraitis, O.P., A. Astašaitis, J. Pilamas.
Dienraštis "Draugas" sėkmingai vykdo savo kilnų pasiryžimą, skirdamas kasmet tokią stambią premiją ir jai surasdamas mecenatų. Už tai jam priklauso rašančiųjų ir skaitančiųjų padėka.
•    Pasigirdo balsų, skatinančių stiprinti organizuotą kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Lietuvių delegacija pavergtųjų tautų seime savo atsišaukime apie tai rašo:
"Sovietų peršami laisviesiems lietuviams kultūriniai mainai su Lietuva nebūtų laisvo pasirinkimo kultūrinis bendradarbiavimas.Juos tvarkytų ir nustatytų Maskva pagal bendras kompartijos direktyvas, nes visi santykiai su užsieniais yra Maskvos žinioje. Nei rašytojai, nei menininkai okupuotoje Lietuvoje laisvų organizacijų neturi. Visas kultūrinis gyvenimas yra griežtai kontroliuojamas Lietuvos kompartijos, kuri nėra savarankiška, o tik Sovietų Sąjungos kompartijos dalinys. Tad. organizuoti laisvojo pasaulio lietuvių kultūriniai mainai su Lietuva faktiškai būtų santykiavimas su okupanto organizacijomis".
"Jokio politinio atspalvio neturi atskirų tautiečių šalpos ir kultūriniai santykiai su savo artimaisiais anoje 'geležinės uždangos' pusėje. Tai yra giminystės, tautinio solidarumo ir artimo meilės ryšiai. Reikia tačiau saugotis sovietinių agentų peršamų laisvojo pasaulio lietuviams organizuotų ryšių su okupuota Lietuva. Tokie ryšiai neišvengiamai virstų laisvųjų lietuvių ryšiais su Lietuvos okupantu bei jo įstaigomis ar organizacijomis, ir pirmiausia tarnautų okupanto be atvangos siekiamam agresijos padarinių Lietuvoje įteisinimui".
"Lietuva tebėra tarptautinės valstybių bendruomenės narys. Lietuvos į Sovietų Sąjungą įjungimo laisvojo pasaulio valstybės nepripažino ir nepripažįsta. Eilėje valstybių tebeveikia nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybės ir konsulatai. Tas nepripažinimas yra stiprus ginklas kovoje dėl Lietuvos suverenumo vykdymo atstatymo. Laisvųjų lietuvių pareiga vengti visko, kas galėtų kenkti Lietuvos tarptautinei teisinei ir politinei padėčiai ir tiesiogiai ar netiesiogiai padėti okupanto užmačioms".

•    Alto vykdomasis komitetas (L. Šimutis, dr. Grigaitis, M. Vaidyla) lankėsi Vašingtone. Valstybės Departamente jiems buvo užtikrinta, jog esant sekretorium J.F. Dulles, nėra pavojaus, kad būtų pripažintas Lietuvos prijungimas prie Rusijos. Delegacija dar lankėsi šv. Sosto Delegatūroje dėl Lietuvos pasiuntinybės prie Šv. Sosto ir pas kai kuriuos palankius senatorius.
•    Minint Lietuvos kariuomenės 40 m. sukaktį, Čikagoje atidarytas laisvės kovų muziejus, šalia jaunimo centro namų suplanuotas ir sodelis, kuriame bus paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės. Muziejaus ir paminklo statymo komitetas prašo visuomenę aukų. Jos siunčiamos komiteto iždininkui šiuo adresu: J. Tumas, 4518 So. Talman Ave., Chi-cago 32, 111.
•    Australijos lietuviai dailininkai Kalėdų laikotarpy surengė parodą Melbourns. Dalyvavo visos Australijos mūsų dailininkai.

•    Atžalos teatras Sydnejuje, vienoje iš gražiausių miesto salių, gruodžio pradžioje pastatė anglo Priestley veikalą "Pavojingas posūkis". Režisavo Dauguvietytė-šniukš-tienė.
•    Nepriklausomybės akto signatarui prof. Steponui Kairiui-Kamins-kui suėjo 80 metų amžiaus. Jubiliatas buvo pagerbtas Niujorke sausio 12 d. Pabaltijo laisvės namuose. Pagerbimui suruošti iniciatyvos ėmėsi gen. konsulas Jonas Budrys. Dalyvavo gausus būrys lietuvių organizacijų atstovų. Susilaukta daug sveikinimų raštu ir žodžiu. Jubiliato gyvenimą apibūdino V. Sidzikauskas. Po minėjimo buvo vaišės.

•    Lietuvių Profesorių Draugija Amerikoje sumanė spausdinti savo narių veikalus, šiemet išeis doc. A. Rukuižos paruoštas prof. Povilo Matulionio gyvenimas bei veikla. Matulionis yra senosios kartos veikėjas, dirbęs "varpininkų" ir "viltininkų" gretose.
•    Antroji dainų šventė rengiama Čikagoje. Laikas dar tiksliai nenustatytas.
•    Lietuviai ir kitų pavergtų tautų žmonės vieša demonstracija — pikietavimu — reiškė protestą Amerikoje besilankančiam sovietų komisarui A. Mikojanui. Gausiausiai jis buvo demonstrantų supamas Čikagoje ir Detroite, mažiausiai — Niujorke.
•    Dail. Adomas Varnas sulaukė 80 metų amžiaus. Kilęs jis yra nuo Joniškio. Mokėsi Mintaujoje, Petrapilyje, Varšuvoje. Lankė Vakarų Europą. Visą laiką profesoriavo Kauno meno mokykloje. Dabar gyvena Čikagoje ir tebekuria. Adomo Varno darbais buvo iliustruotas 1955 m. "Aidų" kovo mėn. numeris ir plačiai pateikta žinių apie jo gyvenimą bei kūrybą.
•    Gruodžio 7 d. Montrealyje suvaidinta Balio Sruogos "Milžino pa-unksmė" sutraukė apie 400 žiūrovų. Pagrindiniai aktoriai buvo L. Barauskas, K. Veselka, J. Akstinas. Režisavo Birutė Pukelevičiūtė.
Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės krašto valdyba išrinkta tokia: kun. J. Petrošius — pirm., P. Klimas, jr. — vicepirm. ir ižd., R. Bačkis — sekr. Į revizijos komisiją išrinkta; dr. E. Turauskas, B. Venckuvienė,   O.   Gečaitė.
•    Lietuvių enciklopedijos XVI tomas jau išleistas. Apie trečdalį šio tomo sudaro įvairios lietuvių organizacijos, šioms medžiaga buvo rinkta plačiu susirašinėjimu, taipgi panaudotos ir spaudos žinios.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai