Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
"AIDŲ" PREMIJOS IR KONCERTAS PDF Spausdinti El. paštas
Kultūros žurnalas "Aidai", ugdydamas grožinę bei mokslinę kūrybą, nuo pat savo pirmųjų dienų Amerikoje kreipia dėmesį į premijas. Jau 1950 m. leidėjai ryžosi skirti 500 dol. dovaną, kuri būtų teikiama pamečiui už mokslo ir grožinės literatūros veikalą, išspausdintą arba rankraštyje. Tai buvo pati pirmoji pastovi premija šioje Atlanto pusėje. Tuo žygiu norėta paskatinti bei palaikyti mokslinio ir grožinio rašto žmones, kuriems ypatingos šio krašto aplinkybės dažnai kliudo atsiduoti kūrybai. Norėta taip pat paraginti ir visuomenę, kad brangintų lietuvišką knygą. Tuo tikslu ruošiami iškilmingi "Aidų" premijų įteikimai, sujungti su augšto lygio koncertais ir literatūrine dalimi. Jiems kasmet parenkama kita vieta, pasižyminti lietuviškos publikos gausumu.

Iki šiol jau įteiktos 8 premijos po 500 dol. ir suruošti 6 koncertai—litertūros vakarai. Trys rašytojai—J. Aistis, A. Nyka-Niliūnas ir K. Bradūnas — pagerbti už poeziją, o penki profesoriai- dr. A. Maceina, dr. Z. Ivinskis, dr. J. Girnius, dr. J. Grinius ir dr. A. Šapoka—už mokslą.

1956 m. premija pagal eilę teko mokslui. Jos įteikimas gi įvyko Wa-terbury, Conn., gegužės 5 d. muzikos—literatūros šventėje. Vertinimo komisijai, susidedančiai iš dr. L. Andriekaus, O. F. M., P. Jurkaus, dr. K. Pakšto, dr. J. Puzino ir V. Vaičiulaičio, buvo prisiųsta 7 veikalai— 4 atspaudinti, 3 rankraštyje. Komisija gi, balandžio 28 d. susirinkusi Vašingtone į posėdį, rado 3 veikalus vertus pirmosios premijos. "Aidų" leidėjams, iš aukų būdu sudaryto premijų fondo sutikus duoti reikalingą sumą, vienbalsiai paskirtos trys lygios premijos po 500 dol. šiems autoriams: dr. Juozui Girniui už jo veikalą "žmogus be Dievo", dr. Jonui Griniui už veikalą "Lietuvių kryžiai ir koplytėlės" ir dr. Adolfui šapokui už veikalą "Senasis Vilnius". Visi trys veikalai yra dar nespausdinti.

1956 metų laureatai
"Aidų" skaitytojams tiek ankstesni, tiek 1956 m. premijų laimėtojai yra gerai pažįstami savo kūrybiniais bei moksliniais darbais. Vienok tokio pagerbimo proga malonu apie juos tarti vieną kitą žodį, iškeliant svarbesnes gyvenimo datas bei darbus.

Dr. Juozas Girnius, filosofas, literatūros teoretikas, kultūrininkas, visuomenininkas, gimė 1915 m. gegužės 25 d. Sudeikiuose, Utenos aps. Gimnaziją baigė Utenoje 1932 m., Kauno universitete tecl.-filosofijos fakultetą—1936 m. Studijas gilino Louvaino, Freiburgo ir Paryžiaus (Sorbonos) universitetuose. 1941-1944 m. dėstė Kauno universitete filosofinius mokslus, psichologiją ir metodiką. Tremtyje mokytojavo Niurtingeno ir Schwaebisch Gmuendo liet. gimnazijose. Į JAV atvyko 1949 m. Čia gyvendamas, parašė filosofinį veikalą "K. Jasperso esmine metafizika", už kurį 1951 m. Montrealio universitetas Kanadoje jam suteikė daktaro laipsnį. Nuo 1947 m. yra "AicV.j", o nuo 1952 m. ir "Literatūros Lankų" redakcinių kolektyvų narys. 1953 m. pakviestas Lietuvių Enciklopedijos redaktoriumi, kur tebedirba iki šiai dienai.

Dr. Juozas Girnių - filosofinius straipsnius spausdino "Logos" žurnale, "Židiny", "LKM Akademijos Suvažiavimo Darbuose", "Tremtinių Mokykloje". "Aiduose" ir "Literatūros Lankuose". Atskiromis knygomis išspausdino "Lietuviško charakterio problema" (1947 m.), "Tautiniai mūsų uždaviniai" (1947 m.) ir savo disertacijos santrauka "Laisvė ir buitis" (1953 m.). Be filosofijos, daug dėmesio skiria meno ir literatūros problemoms. Iš šių sričių yra paskelbęs išsamių straipsnių "Aiduose", "Literatūros Lankuose" ir studiją poezijos antologijoje "Žemė". Visuomeniniais klausimais pasisako J. Alaušiaus slapyvardžiu. Yra L. R. Draugijos narys.
Šių metų "Aidų" premiją gavo už filosofinę studiją rankraštyje "žmogus be Dievo", kurioje filosofiškai žvelgia į ateizmą, naujoje šviesoje iškeldamas mirties, amžinybės, laisvės, laimės ir kitas problemas. Veikalas turi 318 didelio formato mašinėle rašytų puslapių. Ši studija savo pobūdžiu yra pirmoji lietuvių mokslinėje literatūroje.

Dr. Jonas Grinius, rašytojas, meno ir literatūros kritikas, gimė 1902 m. Šiaulių aps., Joniškio vals., Giminėnų kaime. 1922 m. baigė Šiauliuose gimnaziją, o 1926 m. Kauno universiteto teol.-filosofijos fakultetą. Grenoblio ir Paryžiaus universitetuose dar studijavo prancūzų kalbą. literatūrą, meno istoriją. Literatūros daktaro laipsnį gavo 1929 m. Kauno universitete už disertaciją "O. V. Milašius—poetas". Tame pačiame universitete teol.-filosofijos fakultete ir kurį laiką statybos fakultete nuo 1929 m. iki 1944 m. dėstė literatūrą, estetiką ir meno istoriją. Antrą kartą ateinant komunistams, pasitraukė j Vokietiją, kur buvo Schwaebisch Gmuendo lietuvių gimnazijos mokytojas ir kurį laiką direktorius.


          Dr. Juozas Girnius                  Dr. Jonas Grinius               Dr. Adolfas Šapoka

Dr. Jonas Grinius aktyviai dalyvauja mūsų kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, tiek tėvynėje, tiek tremtyje. Buvo ir tebėra įvairių organizacijų valdybose, tarp kurių pažymėtina Pavasario sąjunga, Ateitininkų Federacija, Katalikų Universitetui remti draugija, Liet. Katalikų Vyrų Sąjunga, Lietuvių Darbo Federacija ir kt. Redagavo šiuos laikraščius: "Ateitį", "Pavasarį", "židinį", "XX Amžių", "Aidus". Bendradarbiavo anuose ir daugelyje kitų laikraščių bei žurnalų, tarp kurių ypač minėtina "Logos", "Athenaeum", "Lietuvos Mokykla", "Meno Kūryba", "N. Romuva" etc. Išspausdino šiucs veikalus: "Sąžinė", "O. V. Milašius—poetas", "Visuotinė literatūra" (sykiu su A. Vaičiulaičiu ir J. Ambrazevičiumi), "Putino lyrika", "Grožis ir menas", "Vilniaus meno paminklai", "žiurkių kamera". "Aiduose" paskelbė dramas: "Gulbės Giesmė" ir "Stella Maris". Laureatas yra L. R. Draugijos narys.

Dr. Jono Griniaus "Aidų" premijuotas veikalas rankraštyje "Lietuvių kryžiai ir koplytėlės" yra naujas balsas šioje nedaug ištirtoje srityje. Autorius, atidžiai apžvelgdamas iki šiol tyrinėjusių tuos mūsų religinius paminklus asmenų studijas, pats nagrinėja kryžių ir koplytėlių kilmę. raidą, ornamentinį turinį. Veikalas yra dokumentuotas gausiomis nuotraukomis. Su tekstu ir iliustracijomis susidarys per 250 puslapių spausdinta knyga. Jos aktualumą dabar pakelia aplinkybė, kad Lietuvoje šie religiniai paminklai yra naikinami.

Dr. Adolfas Šapoka, istorikas, gimė 1906 m. vasario 13 d. Grybelių kaime, Utenos aps. Gimnaziją baigė 1925 m. Panevėžyje. Lietuvos Universitete humanitarinių mokslų fakultete studijavo istoriją. Fakultetą baigęs 1929 m. Iki 1930 m. studijas tęsė Pragos universitete Čekoslovakijoje, vėliau Stockholme, dirbdamas Pabaltijo Instituto seminare bei archyvuose. 1933 m. pradžioje pakviestas į Liet. Universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą dėstyti Lietuvos istorijos. Tcse pareigose išbuvo iki pirmosios rusų ,okupacijos. 1941 m. vėl grąžintas į tą patį fakultetą jau Vilniaus universitete. Pasitraukęs į Vokietiją, gyveno Augsburge, dėstydamas Lietuvos istoriją gimnazijoje ir technikos mokykloje. 1948 m. emigravo į Kanadą ir nuo 1949 m. Toronte redaguoja savaitraštį "Tėviškės žiburiai".

Dr. Adolfas Šapoka anksti pradėjo reikštis moksliniais darbais spaudoje. Su Lietuvos istorija susijusiais klausimais jau nuo 1925 m. raše "Darbininke", "Senovėje", "Praeityje", "židiny", "švietimo Keliuose", "Vaire", "N. Romuvoje", "česky Casopis Historichy" ir kt. Iš paskirų knygų minėtinos   šios:  "Jogaila" ir "Lietuvos istorija". Daktaratui parašė disertaciją "Lietuva po Liublino unijos", kurią apgynė 1938 m. Habilitacinį darbą pateikė šia tema "Švedų karas Lietuvoje 1655-1660 m." 1948 m. išleido knygą anglų kalba "Lithuania through the Ages". Be tc dr. A. Staknio slapyvardžiu išspausdino knygą "Lithuania, Country and Nation", kuri pasirodė ir lietuviškai. 1955 m. išleido studiją "Vilnius Lietuvos gyvenime". Lietuvoje buvo vienas iš Liet. Enciklopedijos redaktorių, čia yra jos bendradarbis.

"Aidų" premiją gavo už veikalą "Senasis Vilnius" (istoriniai Vilniaus miesto bruožai iki XVIII a. pabaigos). Veikale, atsiremiant istoriniais šaltiniais, gvildoma: Vilniaus įkūrimas, jo kaip sostinės klausimas, raida iki XVI a. galo, didžiosios XVI a. statybos, vaidmuo unijiniais laikais ir t.t. Veikalas turi 260 mašinėle rašytų didelio formato puslapių.

Premijų įteikimas ir koncertas
Premijų įteikimui ir koncertui šiemet parinktas Waterburio miestas, kur yra gausi ir sena lietuviška bendruomenė, pasižyminti tautiniu susipratimu bei nuoširdumu lietuvybei. Pažymėtina, kad šio miesto lietuvių parapijos aukomis, tarpininkaujant kleb. kun. J. Valantiejui, buvo išleistas pirmas "Aidų" numeris Amerikoje, šiemet geg. 5-ji ten buvo paskelbta spaudos diena su atitinkamais pamokslais bažnyčioje ir knygų stalais lauke.


Viršuje garbės prezidiumas. Iš kaires: A. Saulaitis, J. Kapočius, dr. J. Puzinas, prov. Tėv. J. Gailiušis, O.F.M., dr. J. Girnius, A. Devenienė, kun. J. ValantVus, kun. J. Bakšys, Tev. B. Ramanauskas, O.F.M., A. Aleksis, dr. P. Vileišis. Prie mikrofono: Tev. L. Andriekus, O.F.M. Apačioje—koncerto publikos dalis.

Vakarą atidarė Viktoras Vaitkus, Waterburio teatrinio sambūrio reži-sorius ir lietuviškos spaudos platintojas, paprašydamas premijų įteikimui vadovauti "Aidų" leidėjų atstovą Tėv. L. Andriekų, O.F.M. Šis, taręs trumpą sveikinimo žodį, į garbės prezidiumą pakvietė Tėv. J. Gailiu-šį, pranciškonų provincijolą; kun. J. Valantiejų, Waterburio kleboną ir šio koncerto globėją; A. Devenienę, Vliko Vykdomosios Tarybos pirmininkę; prof. A. Aleksį, Alto centro valdybos vicepirm.; dr. P. Vileišį, LB apylinkės pirmininką; A. Saulai-tį, LB centro valdybos įgaliotą atstovą; dr. Juozą Girnių, laimėjusį "Aidų" premiją; dr. Joną Puziną, premijos komisijos narį; Juozą Kapočių, Liet. Enciklopedijos leidėją; Tėv. Benvenutą Ramanauską, "Aidų" administratorių; kun. J. Bakšį iš Rochester, N. Y. Sukvietęs prezidiumą, leidėjų atstovas išreiškė džiaugsmą, kad pranciškonai premijomis gali prisidėti prie mokslinės mūsų literatūros palaikymo, iškėlė tokių premijų reikšmę lietuviškam raštui šiandien ir  supažindino publiką su šių metų "Aidų" laureatais bei premijuotais veikalais. Po to pakvietė jury komisijos narį dr. Joną Puziną perskaityti akto, kuriuo premija įteikiama dr. Juozui Girniui, vieninteliam iš trijų galėjusiam dalyvauti, šioje iškilmėje 500 dol. čekį įteikė jam "Aidų" administratorius Tėv. B. Ramanauskas, O.F.M. Dr. Juozui Girniui tarus padėkos žodį, kuriame buvo paliesti kai kurie aktualūs mūsų kultūrinio gyvenimo klausimai, programos vedėjas perskaitė kitų dviejų laureatų sveikinimus — dr. Jono Griniaus telegramą ir dr. Adolfo Šapokos laišką. Visiems premijų laimėtojams linkėjimus žodžiu išreiškė prov. Tėv. Jurgis Gai-liušis, kun. Juozapas Valantiejus, Alena Devenienė, A. Aleksis ir A. Saulaitis. Jis perskaitė ir LB centro valdybos pirm. St. Barzduko sveikinimo raštą. Tuo ir buvo baigta vakaro pirmoji dalis — premijų įteikimas.

Kairėje "Aidų" administratorius Tėv. B. Ramanauskas įteikia premiją dr. Juozui Girniui. Dešinėje dainuoja sol. Vaclovas Verikaitis. Akompanuoja A. Mrozinskas. (Visos koncerto nuotraukos V. Maželio.)

Koncertui ir literatūrinei daliai vadovavo Viktoras Vaitkus, supažindindamas publiką su programos dalyviais. Pirmasis apsirodė scl. Vaclovas Verikaitis, bosas-baritonas iš Toronto, savo galingu balsu, įsijautimu į dainuojamų dalykų turinį, tiksliu išpildymu tiek augštųjų tiek žemųjų gaidų visur laimįs publikos palankumą bei ovacijas. Pradžioje jis padainavo J. Naujalio ir St. Šimkals harmonizuotas tris liaudies dainas. Po jų Nelė Mazalaitė paskaitė savo kūrybos apie motiną ir Waterburio parapijos choras, vedamas A. Aleksio, gražiai išpildė penkias dainas, komponuotas D. Andriulio (Pavasaris), J. Žilevičiaus (Laisvės daina), J. Karoso (Stikliukėlis), K. V. Banaičio (Augo, augo mergužėlė), A. Aleksio (Mes grįšim ten).


Dainuoja VVaterburio šv. Juozapo lietuvių parapijos choras. Diriguoja muz. A. Aleksis.

Antroje konecrto dalyje sol. Vaclovas Verikaitis pasirodė dviem atvejais, padainuodamas E. Eglistono, K. V. Banaičio kūrinius ir gale J. Karnavičiaus vaidilos ariją iš operos "Gražina", G. Verdi "O maloninga Motina" iš operos "Simonas Juodaburnis" ir Ch. Gounod Aukso stabas iš operos "Faustas". Publika solisto nenorėjo paleisti ir jis dar padainavo porą arijų iš kitų operų. Akompanavo A. Mrozinskas. Šioje antroje koncerto dalyje savo kūrybą skaitė Leonardas Žitkevičius ir Paulius Jurkus, abu eilėraščius.

Pabaigoje programos dalyviams scenoje buvo įteikta gėlių. Pabaigos žodį Waterburio lietuvių vardu tarė dr. P. Vileišis, LB apylinkės pirm., dėkodamas tiek programes dalyviams, tiek publikai. Į koncertą atsilankė apie 600 žmonių. Svečių buvo iš Bostono, Niujorko ir kitur. VVaterburiškiai po koncerto suruošė vakarienę, kurioje dalyvavo programos dalyviai, organizacijų atstovai, svečiai iš tolimesnių vietovių — viso apie 40 žmonių. Per vakarienę buvo išreikšta daug nuoširdžių sveikinimų bei linkėjimų "Aidams" ir jų laureatams. Pažymėtina, kad kun. Jonas Bakšys savo sveikinimo kalboje pažadėjo 200 dol. dr. Juozo Girniaus premijuotajam veikalui išleisti.

Ateinančiais metais, laikantis eilės, "Aidų" premija skiriama už literatūrą, šio koncerto proga tenka džiaugtis, kad kultūros žurnalo 1950 m. įsteigtoji premija veikė paskatinančiai. Premijų už literatūrą skaičius auga. šiandien jų yra jau keletas. Bet už mokslo veikalą "Aidų" premija iki šiol tebėra vienintelė.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai