Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAUNIMO KONGRESAS IR ŠOKIŲ ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Jau dveji metai iš eilės, kai Čikaga kultūriniais pasirodymais sujudina viso laisvojo pasaulio lietuvius. Praėjusiais metais įvykęs kultūros kongresas ir dainų šventė tebėra neišdilusi mūsų atmintyje. Šiemet gi sušauktas jaunimo kongresas ir tautinių šokių šventė tebėra dar visiškai gyvi ir jaučiami lietuviškojo gyvenimo įvykiai. Kongresas, Lietuvių Bendruomenei globojant, buvo suruoštas mokslus einančio jaunimo iniciatyva ir pastangomis, šokių šventę gi organizavo Liet. Bendruomenės Čikagos apygardos valdyba, sudariusi tam reikalui specialų komitetą. Tų iškilmių proga buvo suorganizuota ir lietuvių dailės paroda.

Jaunimo kongresas
Jaunimo kongreso posėdžiai įvyko Morrisono viešbutyje. Dalyvavo daugiausia jaunimas. Bendruosiuose posėdžiuose kartu su svečiais buvo apie 600 žmonių.

Atidarant kongresą, žodį tarė Čikagos LB apygardos pirm. dr. J. Bajerčius ir Kanados jaunimo atstovas. Iš pačios mūsų jauniausios kartos kylanti dainininkė Audronė Gaigalaitė sugiedojo Amerikos ir Lietuvos himnus. Maldas atskaitė prel. I. Albavičius ir protestantų kunigas A. Trakis. Į darbo prezidiumą įėjo V. Kamantas ir L. Sabaliūnas, į sekretoriatą — I. Čepėnaitė ir V. Gaškaitė, į rezoliucijų komisiją — A. Dundzila, G. Gedvilą, K. Kudžma ir Petrulytė. Kongresas susilaukė gausių sveikinimų žodžių ir raštu. Prie raštiškų sveikinimų pasitaikė ir aukų, kurios vėliau buvo atiduotos žurnalo "Lituanus" leidimui.

Kongreso paskaitų centre buvo lietuvybės išlaikymo klausimas. Aldona Krikščiūnaitė savo   paskaitoje  apie lietuvišką šeimą suminėjo įvairius tautinius pavojus, grasinančius vedu-siesiems išeivijoje. Kalbėta apie šeimos išsaugojimą lietuviškoje dvasioje. Antroji paskaita buvo tema "Jaunimo ateities perspektyvos", kurią skaitė Br. Vaškelis iš Kanados, čia buvo paliesta ir senoji karta bei ją varginančios nesantaikos. Popietė buvo skirta sekcijų posėdžiams, būtent literatūros, meno, sporto, visuomeninių, socialinių ir net tiksliųjų mokslų. Vakare vyko šokiai, o 30 d. rytą — pamaldos Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kurias laikė vysk. V. Brizgys. Pamokslą sakė kun. St. Yla. Po pamaldų uždarytas kongresas Morrisono viešbutyje.

Paskaitose ir sekcijų posėdžiuose keltos lietuvybės išsaugojimo problemos vyresniesiems nėra naujos. Naujos jos galėjo atrodyti pačiam jaunimui, kuris be patirties ateina iš mokyklos suolo į gyvą lietuvišką veiklą. Kai kas pasigedo kongreso vedamosios minties, kai kam palieptosios problemos atrodė pranokstančios jaunimo jėgas. Vedamoji mintis — lietuvybės išsaugojimas — buvo, tik ji skendo jau įprasto pobūdžio kalbose bei siūlymuose. Lietuvybės gi išsaugojimo klausimas šiuo metu pranoksta ir vyresniųjų galias. Gera buvo tai, kad jaunimas į tuos sunkiu J klausimus nesibijojo pažvelgti ir juos gvildė taip, kaip išmanė. Vyresnieji džiaugiasi, kad ateina nauja darbininkų karta purenti lietuviškos veiklos dirvonų. Ta jų talka jau dabar yra jaučiama ne vienoje organizacinio darbo srityje.

Šokių šventė
Šokių šventė buvo suruošta patogioje Internationalinio Aphitheatro salėje, labai erdvioje ir vėdinamoje. Į šventę suėjo apie 8000 žmonių — tik keliais tūkstančiais mažiau, kaip į pernykštę dainų šventę. Estradoje, nušviestoje prožektoriais, sugrojo Br. Jonušo orkestras Amerikos ir Lietuves himnus bei giesmę "Dievas, mūsų prieglauda". Po to, grojant maršus, tuojau įėjo šokėjai, susiskirstę grupėmis, su savo vadais. Buvo 27 grupės, atvykusios iš įvairių Amerikos bei Kanados miestų. Nepamirštamą įspūdį žiūrovams darė šokėjų gražūs tautiniai drabužiai. Programoje šokėjų dalyvavo apie 500 — jaunuolių ir mergaičių, šventę atidarė B. Shotas, rengimo komiteto pirmininkas, programai vesti pakviesdamas Juzę Daužvardienę. Buvo perskaityta prez. D. Eisenhowerio ir kard. S. Štricho sveikinimai, žodžiu sveikino, savo ir Lietuvos atstovo Vašingtone vardu, kons. P. Daužvardis. Iškilmėje dalyvavo ir Čikagos miesto burmistras, kuris ta proga visame mieste buvo paskelbęs "Lietuvių tautinių šokių šventes dieną".

Programa buvo pradėta suktiniu. Jį šoko visi 500 programos dalyvių. Po to buvo pašoktas Kubilas, Kalvelis, čigonėlis (Onos Ivaškienės grupė), Mikita, Kepurinė, Vėdaras, Šus-ta, Lėtūnas. Pirmoji programos dalis buvo baigta mokyklos vaikų penkiomis dainomis, vadovaujant A. Skriduliui. A. Kirvaitytės vadovaujama moksleivių kanklininkų grupė paskambino dar tris dainas.

Antrojoje dalyje buvo 9 šokiai: Sukčius, Jonkelis, Senio polka, Sadutė, Oželis, Blezdingėlė, Ragučiai, Malūnas ir Noriu miego. Publikos numylėtinė buvo šokis Sadutė.

Šokių festivalį uždarė trumpomis kalbomis dr. J. Bajerčius ir Br. Shotas.

Šioje pirmą sykį tokiu plačiu mastu suruoštoje tautinių šokių šventėje žiūrovas jautė darnumą tiek programos išpildyme, tiek bendroje tvarkoje, šokių grupės jungtiniuose pasirodymuose buvo disciplinuotos ir sudarė glaudų vienetą. Muzikinis akompanimentas, Br. Jonušo pritaikytas ir dūdų orkestrui, buvo įvairus ir turtingas.

Prez. D. Eisenhowerio sveikinimo telegramoje ypatingo dėmesio yra verti šie žodžiai: "Ši šventė parodo puikų sveiką gaivinančios ir pramoginės veiklos pavyzdį. Šokiai, kaip turtingos kultūrinės tradicijos išraiška, byloja visuotine meno kalba ir aiškiai parodo, kiek šis kontinentas yra gavęs kultūrinių vertybių iš kitų tautų už vandenyno". Daugumas lietuvių tai gerai žino ir vertai didžiuojasi ne tik savo šokiais, bet ir kitomis kultūrinėmis vertybėmis. Nu-tautėjusieji gi mūsų broliai, kurie jų nebevertino, grįžę pernai iš dainų, o šiemet iš šokių šventės, reikia manyti, susipras ir pasuks gyvos lietuvybės keliu.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai