Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PESIMIZMUI DIRVOS NĖRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VOLERTAS   

JAV LB SUKAKTIS IR ATEITIS

Taip buvo
Praskriejome JAV Lietuvių Bendruomenės trisdešimtmečio jubiliejų. Rūpinomės ir triūsėme prieš jį, rūpinsimės ir triūsime po jo, o laikas vadovausis savomis taisyklėmis. Dėl praeities daug atgailauti neturime pagrindo. Be to, jokia atgaila jos nepakeis. Ji pati laidos smulkmenas, neturėjusias vertės, nors jos kada nors būtų buvusios gaubstytos ar net šiandien būtų gaubstomos žodžiais. Ji pati atkakliai paviršiuje plukdys klaidas ir jų neskandins, kad ilgiau skaudėtų. Tarp dienų ir metų griuvėsių nebyrėdami laikysis LB pamatai ir ant jų rimtumu projektuotos, darbu statytos pagrindinės kolonos.

Istorijoje šalia svarbių įvykių kartais prisodinama ir dailiai išpuoštų mažniekių. Tačiau ne viską joje galima užrašyti. Išnyksta bendrinės nuotaikos, ištirpsta emocijos, dingsta tylesni žmonės. Vis dėlto istorija — nuoginta, rengta, in-doktrinuota — sugeba kalbėti.

Praėjusius JAV LB trisdešimt metų galima aiškiai matyti specialiame leidinyje "JAV LB trys dešimtmečiai, 1982" (išleido JAV LB Krašto valdyba, redagavo B. Raugas).

Pagrindinė svarba yra kūrybingas, aktyvus ir gausus visuomenės dalies subūrimas. Jei prieš kiekvieną sunkesnį mostą reikėtų sudarinėti talkas bei rūpintis žmonių paskata, laiko kaina būtų pakeliama. JAV LB susikūrė apylinkių t       , kuriuo greičiau eina, toliau nueidamos, žinios, tikriau grįžta pagalba. Visos dykumos neapžėlė, daug balsų ir šiandien prapuola tyruose, nes kai kurios apylinkės turi geresnius korespondentus leidiniui talkinti, kaip darbininkus. Tačiau atskirų mazgų atsipalaidavimas nežlugdo audinio.

Vertinant kasdieninio budėjimo pastangas, jų priekin stoja lituanistinės mokyklos. Nors pagrindines išlaidas dangstė tėvai, mokyklų organizavimas ir atspara sunkumuose buvo palikti LB. Painiausias uždavinys — vadovėlių paruošimas ir paskirstymas. Šiame darbe nei pavieniai asmenys, nei siauresnio pobūdžio grupės nebūtų ištvėrę. LB Švietimo taryba atliko nepaprastai daug.

Lygiu uolumu dirbo Kultūros ir Visuomeninių reikalų tarybos. Suartinti kūrėjai ir mokslininkai ne vien jų pačių aplinkoje, bet ir stengtasi juos grąžinti į visuomenę. LB rado įtikimes-nę kalbą prabilti apie Lietuvą: ja vėliau ėmė naudotis — protinga, etiška — ir kitos institucijos. Neseniai pradėta svarstyti, kaip reikėtų padėti vargingesniems ir vyresniesiems (Socialinių reikalų taryba). LB paskatoje susibūrė Lietuvių jaunimo sąjunga. Ji savo veiklos išlaidas dengė daugiausia iš LB ateinančios finansinės paramos.
Net ir vengiant statistikos, didieji įvykiai kalba patys. JAV LB tiesiogiai organizavo arba paskatino ir globojo keturis Mokslo ir kūrybos simpoziumus, penkis Teatro festivalius, penkias Dainų šventes, šešias Tautinių šokių šventes. Pagaliau ji atkreipė dėmesį ir į sportą.

Lietuvių fondas buvo ir yra pagrindinė mūsų finansinė atrama. Jam vadovauja aukotojų rinkti atstovai, bet jis dygo, augo, stiprėjo LB dirvoje. Dr. A. Razma jo mintį nešė į JAV LB Tarybos sesijas, ten ją kritiškai nagrinėjo, papildinė-jo, ten priėmė nuostatus, ten vėliau juos keitė. Pirmieji ir drąsiausi aukotojai atėjo iš LB. Apylinkės padėjo ir padeda auginti kapitalą.

Taip yra buvę. Per trisdešimt metų sustiprėja naujos valstybės, per tiek laiko privalo subręsti išeiviškas sąjūdis. Pasiruošimas ir auklė-jimasis baigėsi, būsimus eksperimentus pateisins tik derliaus vertės arba jo gausos didinimas, bet ne mokymasis.
Kas vyko praeityje, gali sužinoti kiekvienas. Bet su ateitimi yra kitaip. Ji kovoja, kad jos nepažabotume. Ir jos negalima planuoti pagal praeitį. Vis dėlto turėkime du veidus, vienodai žvelgiančius atgal ir pirmyn, kaip turėjo Janus, romėnų dievas. Iš ateities stebuklų nesitikėdami, jos, svarbesnės už praeitį, nebijokime. ("I like the dreams of the future better than the history of the past", Thomas Jefferson, 1816 laiške, rašytame John Adams.)


Kas toliau
JAV LB jubiliejaus atžymėjimas Detroite (V. 17 ir 18) buvo gerai paruoštas ir tvarkingai praėjo. Šventė — lyg amerikietiškoji Padėkos diena. Ramybės  valandėlė  po  sunkaus  darbo.
O jei besirenkančius dalyvius būtų sutikusi grupė demonstrantų su plakatais? Tuose plakatuose skaitytume: Ieškome kelio po iškilmių; Pasitikrinkime sveikatą; Kas toliau?

Kas toliau? Kokia sveikatos būsena?
Derlius turi įplaukinėti be sutrikimų. Tad ne vien pjūtis rūpi. Dirvos ruošimas, sėja, klimatinės sąlygos taip pat vargina galvas.
Pirmieji JAV LB kūrėjai traukiasi Ramybėn. Jiems padėję ir sąjūdį toliau vyste priėjo ir penkiasdešimties, ir šešiasdešimties metų kelion-stulpius. Likusių laiptų nesuskaičiuosime, bet pajėgumo ribos siaurės. Žvelgiame į jaunesnius. Kas jau dvidešimt kelerių su viršum, yra pajėgus darbui. Bet šie žmonės turi savo ženklus. Neišlieka tos pačios bangų formos, likimas neaudžia vienu raštu visų kartų. Dabar visuomenėje pirmaują prieš dešimtmečius gal skundėsi vyresniųjų partiniais varžtais. Šiandien bendruomeninį gyvenimą stebį ir besiruošią į jį lietis gal šaiposi iš įstatų painiavos, gal iš pagarbos ieškojimo, apgaubto gausių oficialumų, užstojančių esmę. Ne visi priekaištai buvo ir yra teisingi.

Ne visi skirtumai yra blogi.
Kas į JAV atvyko ūgtelėjęs ir išvengė sunkios materializmo atakos, tam beveik lygiais rūpesčiais atrodė įsikūrimas ir laikymasis tarp savų žmonių. Jaunesnieji ir čia gimusieji formavosi skirtingai. Anglų kalba, amerikiečių visuomenės galvojimas ir papročiai sudarė kasdieninę atmosferą. Lietuviškąsias nuotaikas jie savinosi dirbtinai. Todėl jos liko paviršiuje, nuo kur lengva trupėti. Šių žmonių gyvenimas orientuojasi į karjerą, nes laisvos visuomenės išsilavinęs, darbštus, sveikas narys vietoje nestrypčioja. Tik ypatingais atvejais (pvz., karo, gamtos nelaimių) industrinė bendruomenė reikalauja sąmoningos piliečių aukos. Vyraujant normaliai aplinkai, už asmeninės naudos ribų esą reikalai paliekami labdarybei ir sentimentui. Labdarybe ir sentimentu ramstosi jauniausioje kartoje besilaikąs tautiškumas.

Šioje situacijoje nuolatiniai rūpesčiai mūsų visuomeniniais reikalais apsilps. Bus stengiamasi darbą jungti su pramoga, bus sušunkama ir vėl nutylama. Vyraus bangavimai. Greitai perdegančio entuziazmo žymių jau šiandien kartais užtinkame Bridges atspaustuose atsiliepimuose. Jo jaučiame nuoširdžiame, tačiau naivumo neišvengiančiame darbe, vykdomame ankstesnių imigrantų palikuonių. Bet svarbiais momentais (pvz., Simo Kudirkos atveju) ledas suaižėja, ir išsiveržia plati gyvybė. Lietuviškasis gyvenimas bus ne tolydinis, bet impulsinis, — taip atrodo pažvelgus ateitin.

Tai gal jau galima sėsti, atsilošti ir užmigti. Pesimizmą visada lydėjo jam pagarbą reiškiąs snaudulys.
Pesimizmo šaknims mūsų tarpe dirvos nėra. Snaudulys lietuvių tautiniu bruožu niekada nebuvo. Kaita nelaikoma blogybe vien todėl, kad neša naujas sąlygas ir formas.

Jau numatomuose laikuose siaurės lituanistinis auklėjimas ne vien mokinių skaičiumi, kaip iki šiol siaurėjo, bet ir kokybe. Skaudu prabilti, tačiau gyvenimas mina netreniruoto dramblio kojomis ir daug sutraiško. Vaikai mokyklon atsi-nešdinės vis mažiau ir mažiau namuose gautų žinių. Nyks grožinė literatūra, chorai, bet laikysis tautinių šokių rateliai, turį pramogos atspalvį. Dailininkai gal angliškai kalbės, bet parodas rengs, — tautinis ryšys platina rinką. Mums rūpimais klausimais rodysis daugiau svetimkalbių knygų, nes kultūrinę sielą gavusieji nepajėgs jos nutildyti, o temų "egzotiškumas" jiems bus palankus. Socialinė padėtis gerės, vargą atneš tik apsileidimas ir nelaimės, tačiau likimo paliesti plačiau orientuosis, žinos pagalbon kelius;

vyresnieji, norėdami spiestis senatvei, bus pajėgesni administraciškai, dar tvirtesni finansiškai. Įtakingose pozicijose turėsime daugiau savų žmonių. Nors jie negyvens Marąuette Parke ir Brooklyne, tačiau sentimentas neišblės. Ši situacija ir patirtis lengvins pasiekti Washingtoną. Velnias, žinoma, budės, bet geriau mokėsime pa-kirsdinėti jam kojas.

Mūsų ateitis neatplauks klegėdama lietuviškai. Ji nekalbės skaičiais, bet kokybe. Prieš ją reikėtų šį tą susitvarkyti:
Galvoti apie naujų JAV LB įstatų ruošimą, laukan metant komplikacijas, pabrėžiant paprastumą. Dabartinius pervertę, jaunesnieji nusigąs biurokratizmo. Įstatuose iš balsavimo JAV LB Taryboje išjungti visus Krašto valdybos narius; Tarybos narių skaičių sumažinti, saugant demokratinius rinkimus; pabrėžti apylinkių teisę pačioms nusistatyti valdybos kadencijos laiką, narių skaičių ir išrinkimo būdą.

Rimtai ieškoti visiškai naujo kelio į lituanistinį švietimą, svarstant kalbos ir kultūros mokymo proporciją, — geidžiamoji nuosaka ar istorija, upių vardai ar žmonės. Jau reikia susipažinti  ir pasinaudoti  moderniais  svetimų  kalbų mokymo metodais; ruošti naujas priemones; pertvarkyti programas, kad būtų įmanoma jas vykdyti.

Sparčiau pareigose įvesdinti jaunesniuosius ir be  raukymosi  pratintis  prie jų darbo.
Stiprinti Lietuvių jaunimo sąjungą, negailint jai dėmesio, apimančio globą ir priežiūrą. Didelė jaunimo dalis nepasitenkina bakalaureatais, laiko turi mažiau, kaip manome. Tad nekaltas apsileidimas Sąjungoje, laiko ir finansų stokos bei jaunimo užmaršties skatinimas, yra galimas. Lengva priežiūra — ne ką ir kaip dirbti, bet dirbti — nieko nepažeis.

JAV LB nebuvo tarsi naujai įsigyta mašina darbui atlikti. Ją reikėjo sunkiai gimdyti. Šiandien ji stovi išaugusi su likusiais įbrėžimais dėl savo, dėl kitų išdykavimo. Ji neturi laiko žaisti trofėjomis, nesierzina dėl šūkavimų Ei pašalės. Susirūpinusi ateitimi, neturi laiko ir klaidoms. Ji nesirems gausa mažų renginiu, dažnais apylinkių susirinkimais ir iškilti norinčiais asmenimis. Kas sugebės joje dirbti, jau bus iškilęs.

Pasišventimas su rimtumu ją augino. Rūpestinga Krašto valdyba ją veda šiomis dienomis. Bus gera ateitis, jei LB, nestrykčiodama atgal, nespurdėdama į šonus, keliaus su laiku.

A. KULPAVIČIUS — Kryžiai (geležis). Lietuvių kankinių parapijos bažnyčia, Mississauga, Ont.
Nuotr. N. Kulpavičienės
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai