Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ LRD ISTORIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Išlaikant lietuvių literatūros tęstinumą

Šiais 1982 metais sueina 50 metų nuo įsisteigimo Lietuvių rašytojų draugijos, kuri, pergyvenusi okupacijų ir tremties (Vokietijoje) stadijas, 1948 metais Jono Aisčio atgaivinta JAV-se ir dabar veikia su valdyba Los Angeles mieste.
1932 metų sausio mėn. Balio Sruogos ir kitų literatūros profesorių (V. Mykolaičio-Putino) iniciatyva Vytauto Didžiojo universiteto (Kaune) humanitarinio fakulteto auditorijoje įvyko steigiamasis susirinkimas, į kurį buvo sukviesti žinomieji rašytojai ir humanitarinio fakulteto raštais pasireiškę literatai studentai.

Draugijos pirmininku išrinktas Ignas Šeinius, ką tik atvykęs iš Stock-holmo. Pirmoji sekretorė buvo Gražina Tulauskaitė. I. Šeinius, ne tik rašytojas, bet ir diplomatas, draugijos gyvavimo pradžiai labai tiko. Jis tuojau pradėjo lankyti valdžios įstaigas, švietimo ministeriją ir tartis dėl įvairių lengvatų bei valstybinės paramos. I. Šeiniaus žodžiais, minis-teris Šakenis sutiko, kad Lietuvos-rašytojus reikia remti, "kaip valdžia padeda ūkininkams gyvulių veislę gerinti ir pienines įtaisyti". Iš pradžių pažadai pažadais ir liko. Bet vėliau rašytojų draugijos nariai šiek tiek lengvatų gavo, kaip, pvz., papigintus teatro, geležinkelių bilietus ir kt.

Po Šeiniaus 1933 m. išrinktas pirmininku J. Tumas-Vaižgantas, vėliau, Vaižgantui mirus, V. Mykolaitis-Putinas, po jo — Juozas Grušas, Liudas Gira (1939-40), po 1941 birželio — Bern. Brazdžionis, po jo — Faustas Kirša (1942-1944).

Įsikūrus draugijai, literatūrinė veikla žymiai pagyvėjo. Buvo išrūpinta Valstybinė literatūros premija (1935 m.), po kurios įsisteigė leidyklų — Sakalo, Spaudos fondo, Raudonojo kryžiaus jaunimui ir kitos premijos. Pagausėjo knygų leidimas, pakilo meninis lygis, literatūrinis gyvenimas virte virė. Metų pabaiga būdavo tikras naujų knygų maratonas — kiekviena leidykla stengėsi kuo daugiau ir kuo geresnių veikalų pasiūlyti Valstybinei premijai.

Visa tai, kaip ir aplamai visas kultūrinis gyvenimas, buvo nutraukta 1940 metais, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai.
Vietoj uždarytos Lietuvių rašytojų draugijos įsteigta "Tarybų Lietuvos Rašytojų sąjunga", už kurios sienų paliko   daugelis   lietuvių   rašytojų, kuriuos "išvalė" partija, savo "rašytojų sąjungą" sudarydama iš kairiųjų, komunistuojančių ir nieko bendro neturinčių su literatūra, bet pogrindyje rašiusių į kalėjimo ir slapta leidžiamus Minsko ar kitus laikraščius.

Su Rašytojų draugija bendradarbiaujant, Sakalo b-vės leidžiamo literatūros žurnalo "Dienovidžio" redakcija perorganizuota dar įgulų įvedimo metais, žurnalas paverstas bolševikine tribūna, o netrukus ir visai uždarytas.

Katalikiškos krypties, tautinės srovės, net ir nuosaikieji rašytojai neturėjo teisės bendradarbiauti "tarybinėje" spaudoje net nekalčiausiais vertimais. Jų vardas buvo nepakenčiamas, kaip raupsuotųjų. Kai kurie, nebuvę palankūs, tikėjęsi eiti neutraliu keliu, buvo išprievartauti rašyti pasisakymus — išpažintis, prisidėti prie rinkimų propagandos. Ne vienas gi rašytojas buvo tuojau suimtas ir įkištas į kalėjimą ar išvežtas į Sovietijos gilumą. Kiti nepatikimieji buvo persekiojami, sekami, jų butuose daromos kratos.

Antrą kartą sovietams užimant Lietuvą, didžioji rašytojų dalis, net ir buvusių įveltų į "tarybinę" veiklą, pasitraukė į Vakarus. Čia atsikuriant kitoms organizacijoms, steigiantis laikraščiams, atsikūrė ir Lietuvių rašytojų draugija, kurios didysis suvažiavimas įvyko Augsburge 1947 metais; jame dalyvavo Vydūnas, J. Vil-kutaitis, Faustas Kirša, Pronckus-Aklasmatė ir daugelis kitų vyresniosios kartos rašytojų. Čia patvirtinti įstatai, kuriais draugija, su nedideliais pataisymais, vadovaujasi ir dabar. Pirmininku išrinktas Stasys Santvaras. JAV-se draugijos pirmininkais yra buvę: Jonas Aistis, B. Babraus-kas, J. Tysliava, Pr. Naujokaitis, Bern. Brazdžionis (ir dabartinis pirmininkas), A. Baronas ir L. Andriekus.

LRD valdybos rūpesčiu dar Vokietijoje atnaujinta literatūros premija, kurią skyrė Lietuvių Bendruomenės Švietimo taryba.
1946 m. paskirta pirmoji premija Bern. Brazdžioniui už poezijos rinkinį "Svetimi kalnai". 1947 m. premiją laimėjo Jurgis Jankus už beletristikos knygą "Naktis ant morų", 1948 m. — Faustas Kirša už poezijos knygą "Tolumos".

Taip pat buvo atnaujinta Raudonojo kryžiaus jaunimo premija ir skiriamos leidyklų bei kitų institucijų premijos, kuriomis buvo apdovanoti K. Bradūnas, P. Andriušis, N. Maza-laitė, M. Katiliškis, H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas . . . Kaip matome, premijos iškėlė daug jaunų talentingų autorių.

Nuo 1959 metų LRD, kaip numatyta įstatuose, skiria metinę grožinės literatūros premiją. Pradžioje premijos sumą ($500) valdyba surinkdavo iš grupių ar pavienių asmenų-me-cenatų, nuo 1964 m. premijos mecenatu atėjo Lietuvių Fondas ir remia draugiją iki šios dienos. Keletą metų skyrė $500, nuo 1968 — $1,000, o paskutiniaisiais metais (1980) — $2,000.
LRD premija pradžioje buvo skiriama valdybos sudarytos iš 5 asmenų komisijos, vėliau (nuo 1953 m.) — visų narių balsavimu, kuris nuo 1958 m. vėl pakeistas jury komisija.

LRD premija yra laimėję: A. Vaičiulaitis už "Italijos vaizdus"; P. Andriušis — "Sudiev, kvietkeli"; N. Mazalaitė — "Sidabriniai vartai"; Bern. Brazdžionis — "Didžioji kryžkelė"; J. Jankus — "Namas geroj gatvėj"; H. Radauskas — "Žiemos daina"; J. Savickis — "Žemė dega"; Gr. Tulauskaitė — "Rugsėjo žvaigždės"; K. Bradūnas — "Morenų ugnys"; VI. Šlaitas — "Ant saulėgrąžos vamzdžio"; L. Andriekus — "Saulė kryžiuose"; P. Andriušis — "Rojaus vartai"; J. Grinius — "Gulbės giesmė"; M. Katiliškis — "Šventadienis   už  miesto";   K.  Almenas —    "Upė į rytus, upė į šiaurę"; A. Jasmantas — "Gruodas"; A. Gustaitis — "Ir atskrido juodas varnas"; J. Jankus — "Peilio ašmenimis"; J. Švaistas — "Dangus debesyse"; M. Vaitkus — Literatūrinių atsiminimų knygos; H. Nagys — "Broliai balti aitvarai"; K. Bradūnas — "Donelaičio kapas"; K. Barėnas — "21 Veronika"; E. Cinzas — "Brolio Mykolo gatvė"; J. Kralikauskas — "Tautvilas"; A. Nyka-Niliūnas — "Vyno stebuklas"; A. Baranauskas —    "Rudenys ir pavasariai"; I. Meras — "Striptizas"; D. Sadūnaitė — "Baltas ievos medis"; St. Santvaras — "Rubajatai"; A. Landsbergis — "Muzika įžengiant į neregėtus miestus"; K. Grigaitytė — "Marių vė-skambant".

Paskirta pora specialių premijų. 1972 m., pagal dr. K. Rudaitytės palikimo valią, $12,000 paskirta Jonui Aisčiui (mirusiam) kaip "geriausiam 1971 metų rašytojui". Šioji suma atiduota J. Aisčio raštams išleisti ir "kad redagavimas bei išleidimas turi atitikti akademinius reikala-\imus".

Lietuvos nepriklausomybės 60 metų sukakties minėjimo proga K. Galiūnas paskyrė $1,000 premiją "reikšmingiausiam to meto poetui"; LRD valdybos sudaryta komisija premiją paskyrė Bern. Brazdžioniui.
Dabar draugija turi 92 narius, iš jų du garbės nariai: J. Eretas, gyvenąs Šveicarijoje, ir G. Matore, gyvenąs Paryžiuje. Nors narių yra daugiausia JAV-se, po keletą gyvena Kanadoje, Europoje. Australijoje. Pietų Amerikoje.

Metams slenkant, nemažas skaičius vyresniųjų iškeliavo negrįžtamai. Bet draugijos potencialas nuolat pasipildė naujomis jaunomis jėgomis, ir šiandieną daugiau kaip pusė narių yra jau svetur išaugę ir subrendę rašytojai, kurių kūrybinis žodis iškėlė mūsų prozą, poeziją ir dramą į naujas menines aukštumas. Išaugo nauji kritikai ir literatūros nagrinė-tojai, kurie profesoriauja Amerikos universitetuose.

Draugija nustoja gyvybės, jos veikla pasidaro abstrakti, jos nariai popieriniai, jeigu ji negali sušaukti visuotinio savo narių susirinkimo, kur nariai galėtų susitikti veidas į veidą, kur savo rūpesčiais, kūrybinėm bei organizacinėm problemom, savo sumanymais ir savo laimėjimais galėtų pasidalinti gyvu žodžiu, kur susitiktų su savo skaitytojais, gerbėjais ir rėmėjais-mecenatais.

Pacifikas su Atlantu nesusisiekia, kalnas su kalnu nesueina, bet žmogus su žmogumi turi susitikti. LRD įstatuose sakoma, kad "visuotiniai draugijos susirinkimai šaukiami kas treji metai", nurodyta net tiksli data: "ne vėliau kaip birželio 21 diena". Iš pradžių LRD atsikūrus JAV-bėse taip ir bandyta daryti.

1952 m. sušauktas visuotinis susirinkimas Chicagoje, Lietuvių auditorijoj. Jame paminėta draugijos 20 metų sukaktis.
1956 m. birželio 30 d. Kultūros kongreso metu įvyko kitas LRD visuotinis susirinkimas Chicagoje. Paminėta LRD 25 metų sukaktis.
Daugiausia dalyvavo iš Chicagos, po vieną ar po keletą iš Los Angeles, Bostono, New Yorko, Omahos, Clevelando, Detroito ir kt. Viso susirinkimo eiga įrašyta į magnetofono juostą.

Dr. J. Grinius skaitė paskaitą "Lietuvių rašytojams aktualios problemos", kuri sukėlė gyvas diskusijas.
Iš pranešimų paaiškėjo, kad valdyba buvo labai veikli, pajamas ir išlaidas suvedus, kasoje susidarė $163.40 deficito. Konstatuota, kad nariai atsilikę su nario mokesčiu (panašiai kaip ir dabar).

Iš rezoliucijų paminėtina rezoliucija rašytojams — išlaikyti lietuvių literatūros tęstinumą, plečiant jos akiratį, gilinant turinį, puoselėjant savitą tautinį-estetinį pradą.

Po to dar bandyta sušaukti visuotiniai susirinkimai New Yorke (1958) ir Washingtone (1973) PLB suvažiavimo metu. Bet jie nebuvo sėkmingi.
Pagaliau daugelio narių ir kelių valdybų svajonė realizuojasi šiais, Maironio 50 mirties ir Vinco Krėvės 100 gimimo sukakčių, metais Cle-velande, gražios gegužės 22-23 dienomis Dievo Motinos lietuvių parapijos patalpose. Į šį visuotinį susirinkimą pažadėjo atvykti geras trečdalis visų draugijos narių, daugelis su žmonomis, kas susitikimui garantuoja jaukumo, šilumos ir gracijos.
Tebūna tuo paminėta Lietuvių Rašytojų Draugijos įsikūrimo ir veiklos penkiasdešimtmetis.
Iš LRD suvažiavimo Clevelande programinio leidinio

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai