Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MUSŲ JAUNIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Graudu yra klausytis ankstesnes kartos senųjų veikėjų skundo, kad, jiems lietuviškoje veikloje pailsus, neatėjo pavaduoti jaunieji. Senųjų kurtos bei užpildytos vietinės draugijos šiandien jau pradeda skursti dėl išretėjusių eilių, o kartais ir užsidarinėti. čia gimusiųjų nebepatraukė jų įstatai, tikslai, veikime būdai, nors jiems ko nors netinkamo nebūtų galima prikišti. Kartais tik pasiteisinama, kad tų draugijų uždaviniai buvę per siauri, o dabartinė tikrovė pravėrusi platesnius akiračius. Vienok ir visuotinio pobūdžio lietuvių organizacijose čia gimusiųjų aktyviai dalyvauja tik saujelė.

Tokioje padėtyje vyreniesiems ypačiai daug paguodos teikia ta mūsų jaunuomenės dalis, kuri, susitelkusi į draugijas, purena, kaip įmano, lietuvybės dirvonus, šiame žurnale jau esame kalbėję apie Vyčių organizaciją, susidedančią iš čia gimusio jaunimo, pavadindami ją gyva lietuvybės atžala (Aidai, 1954, nr. 2). Dabar atėjo laikas tarti žodį apie tremties studentiją.

Ši mūsų jaunimo dalis nėra gimusi Amerikoje. Visi tos kartos atstovai dar tebenešioja Lietuvos vaizdus, matytus ankstyvoje vaikystėje. Tačiau jie, augę ir mokęsi svetimose šalyse, kai kuriais atžvilgiais pasijuto panašioje padėtyje, kaip ir čia gimusieji. Tiek pirmi, tiek antri stovi dviejų kultūrų sankryžoje, būtent lietuviškos ir amerikietiškos. Ir vienus, ir antrus traukia šio krašto aplinka su savo didžiais pažadais ir patogios ateities prošvaistėmis. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad čia gimusieji, ypatingai iš antrosios emigrantų kartos tėvų, nebesuvokė tokio glaudaus ryšio su savo tautos kultūra. Jiems dažniausiai dar prieš pirmąjį pasaulinį karą atvykusių Amerikon tėvų žodis apie lietuvybę nebeatrodė pakankamai įtikinantis, ir jį nustelbė pašalinės įtakos, kai išėjo iš namų į mokyklas ir gyvenimą.

Čia užaugusi tremtinių studentijos karta su savo tautos kultūra šeimose visą laiką jautė glaudesnį ryšį. šio jaunimo tėvų prievartinis atsiskyrimas nuo gimtosios žemės, vargani metai stovyklose, atvykimas į Ameriką. jau ūgtelėjus bei kitos aplinkybės ir v są jaunystę jo pažymėjo piligriminiu ženklu. Tam jaunimui neįmanoma buvo pilnai beišgyventi to prisirišimo prie šio krašto, kurį pajunta žmogus, jame gimęs. Ir nors mūsų tremties studentija lanko šios šalies mokyklas, gyvena amerikietiškoje aplinkoje, gerai moka anglų kalbą, vienok linksta į lietuvišką kultūrą ir stengiasi ją pažinti, ugdyti, išsaugoti ir net skleisti tarp svetimtaučių, šiuo atžvilgiu mūsų studentija yra nuostabiai graži, patriotinė jėga, nuo kurios žymiai priklausys lietuvybės ateitis JAV.

Stebint lietuvių studentų organizacinę raidą, viena aplinkybė itin krinta į akis — mūsų jaunimas telkėsi visnybėn be ypatingų skatin'mų iš vyresniųjų pusės, šj jų žygį galima vadinti spontanišku. Kai tik pakankamas jaunuolių būrys, pasiekęs studentiško amžiaus, susispietė į aukštąsias šio krašto mokyklas, tuojau buvo pajustas reikalas organizuotis. Pionierių atsirado iš paties jaunimo gretų. 1951 m. įkuriama Lietuvių Studentų Sąjunga. Pirmame suvažiavime Čikagoje priimamas veiklos statutas. Centro valdyba išrenkama slaptu balsavimu. Sąjunga įkurta nepasaulėžiūriniais pagrindais, ir ji apima visų pakraipų lietuvius studentus. Jos pagrindinis uždavinys yra jungti augštųjų mokyklų jaunimą, kad jis bendromis jėgomis galėtų prisidėti prie kovos už lietuvišką kultūrą bei tautos laisvę ir puoselėti pačios studentijos socialinius reikalus. Tais tikslais jau pirmajame nuvažiavime įsteigtas šalpos fondas ir numatyta steigti informacinis biuras. Sąjunga sparčiai augo nariais. Steigiami jos skyriai, kur tik studijuoja būrelis jaunimo. Pačioje pradžioje pasisekė sutelkti 200 narių. Po metų jų pakilo dvigubai. Kiek vėliau pradėta leisti biuletenis "Studentų gairės", šaukiami visuotiniai suvažiavimai, ruošiamos studijų dienos. 1955 m. Sąjunga jau turėjo beveik 600 narių. Augant jai ir gyvėjant veiklai, ryškėjo nauji veikėjų vardai, skambėdami mūsų kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Patiems susiorganizavus, jieškota Įveliu sueiti į bendrą veiklą ir su kitų Pabaltijo tautų, latvių ir estų, studentais. 1952 m. įkuriama Baltų Studentų Federacija. Federacijos pirmininku jau antrą kartą yra lietuvis. Glaudesniam bendradarbiavimui su viso laisvojo pasaulio mūsų studijuojančiu jaunimu įsteigta Pasaulio Lietuvių Studentų Atstovybė. Tačiau į tikra cr~anizacinį vienetą, daugiausia dėl didžiu nuotolių, dar iki šiol nepavyko susitelkti. Tebejieškoma kelių, šiandien Sąjunga yra išaugusi i 692 narių organizaciją.

Stabtelėjant prie paskirų studijuojančio jaunimo veiklos darbų, visų pirma minėtinas dalyvavimas Lietuvių Bendruomenėje. Pirmuosiuose rinkimuose studentų balsavo 34%. Jų domėjimąsi kultūriniais reikalais liudija ir 1956 m. Čikagoje įvykęs kultūros kongresas. Ten jaunimas, gausiai dalyvaudamas bendruose posėdžiuose, dar turėjo ir atskirą sekciją, kurioje reiškė savo pažiūras visais lietuvybės klausimais. Studentijos rūpestį gi Lietuvos likimu nušviečia 1956 m. per viceprezidentą R. Nixoną Amerikos vyriausybei įteiktas prašymas veikti, kad Lietuva būtų laisva. Sumanymas belstis į JAV augštuosius valdžios sluogsnius kilo iš pačios studentijos, kurios pastangomis buvo surinkta 40,000 parašų, šis mūsų jaunimo žygis padarė įspūdžio tiek lietuvių, tiek amerikiečių visuomenei. Prašymas buvo adresuotas šio krašto prezidentui.

Studentijos nuolatinį jieškojimą bei norą veikti dar rodo praėjusį pavasarį Čikagoje suruoštas jaunimo kongresas. Tik vieneriems metams praėjus nuo kultūros kongreso, įvykusio tame pačiame mieste, lietuvių studentija pajuto reikalą vėl susirinkti diskusijoms, svarstymams, bendravimui. Ten vėl patys studentai, be vyresniųjų talkos, peržvelgė lietuvybės padėtį ir padarė naudingų išvadų. Savo turiniu bei jaunatviškais polėkiais pasižymėjo ir praėjusį rudenį Niujorke sušauktas suvažiavimas.

Čia nesame pasirinkę savo uždaviniu 'detališkai nušviesti visą studentijos veiklą Amerikoje su datomis ir vardais. Daugiausia rūpi bendras žvilgsnis, kuris apimtų pagrindinius žygius bei užsimojimus. Išsamesnės informacijos kiekvienas aptiks neseniai išspausdintame studentų leidinyje "Dienos tarp dangoraižių". Ten galima rasti ne vien tikslių žinių apie mūsų jaunimo veiklą, bet suvokti jo nuomonę ir daugeliu įvairiu klausimu. Perskaitęs tą leidinį, kiekvienas turės pripažinti, jcg lietuvių studijuojąs jaunimas turi ką pasakyti ir parodyti. Čionai gi pravartu sustoti prie informacinės pusės arba prie Studentų Sąjungos leidžiamo anglų kalba žurnalo "Lituanus".

Jaunimas pastebėjo, kad geros lietuviškos cpaudos šiandien yra pakankamai — trūksta tik informacijos svetima kalba. Užtai apie mus taip maža težino amerikiečiai ir kitų kraštų gyventojai. Tą spragą užpildyti ir pasiryžo studentija. Jau pačioje pradžioje prie Studentų Sąjungos valdybos buvo sudaryta informacinė komisija, kuri tuojau ėmė reikštis laiškais ir straipsniais. Kiek vėliau ta komisija pakeičiama Užsienio Reikalų Skyriumi, kuris išvystė platesnę veiklą. 1954 m. rudenį išleidžiamas pirmas žurnalo "Lituanus" numeris. Jis tada turėjo tik 12 psl. ir išėjo 900 egz. tiražu. Žurnalas darė sparčią pažangą, tiek turinio, tiek tiražo atžvilgiu. Šiuo metu "Lituanus", spausdinamas pranciškonų spaustuvėje Brooklyne, turi 32 didelio formato puslapius ir išleidžiamas 5000 egz. tiražu. Jo turinys — kultūrinis, informacinis, žurnalas siuntinėjamas daugiausia nelietuviams. Jį gauna daugelis universitetų bei miestų b!b-liotekų, tiek čia, tiek kitose pasaulio šalyse; JAV ir kitų šalių parlamentų bei senatų nariai, augštieji valdžios atstovai, moksliniame, kultūriniame ir politiniame gyvenime įtakingi asmenys ir t.t. žurnale rašo dažniausiai vyresniosios kartos įvairių sričių specialistai užsieniečius dominančiomis temomis. Bendrą žurnalo vaizdą galima gauti ir iš paskirų numerių. Imkime paskutinį, kurio turinys yra toks: V. Vaitiekūnas — Lietuvos valstybės tęstinumas, dr. V. Gidžiūnas, O.F.M. — Krikščionybės įvedimas Lietuvon, dr. A. Klimas — Lietuviai ir indoeuropiečiai, Henrikas Nagys — Skulptorius Vytautas Kašubą, dr. J. Puzinas — Rytų Europos proistorė, Vinco Krėvės novelės vertimas ir t.t. žurnalą redaguoja dr. V. Vygantas (jis labai daug rūpinasi ir leidimu), A. Landsbergis, K. Skrup°kelis ir G. Penikas. Minėtas numeris iliustruotas V. Ka-šubos skulptūrinių darbų reprodukcijomis.

Iš to jau matome, kokį naudingą darbą atlieka mūsų studentija, šiuo leidiniu ji palaiko ir stiprina ryšį tarp Lietuvos ir pasaulio. Laisvuose kraštuose dažnai apie mūsų tautą yra tylima iš nežinojimo, šiuo žurnalu gi įtakingiems asmenims yra pateikiama medžiagos iš mūsų politinės ir kultūrinės srities. Kaip girdėti, ji panaudojama straipsniams bei kalboms, kai paliečiama Lietuva. Kiekvienas "Lituanus" numeris iliustruojamas rinktiniais lietuvių dailininkų darbais, kurių klišes pateikia kultūros žurnalas "Aidai". Leidinys didžiai pravartus ir čia gimusiems lietuviams, jau nebemokantiems tėvų kalbos. Sumanymas gerinti žurnalo turinį ir siuntinėti jį dar ,didesniu tiražu yra kilnus ir sveikintinas.

Žurnalui "Lituanus" remti komitetas, 1957 m. sėkmingai pravedęs rinkliavą. Pirmoje eilėje iš kaires: inž. Vyt. šliupas, komiteto pirm., inž. Zigmas Viskanta, Akademinio Skautų Sąjūdžio atstovas. Antroje eilėje iš kairės: Vyt. Vidugiris, Liet Stud. Santaros įgaliotinis, Juozas Kregždys, Liet. Stud. Sąjungos atstovas, Ignas Budrys, Liet. Stud. Ateitininkų Įgaliotinis. Trūksta Vidos Gaškaitės, Liet. Akad. Alumnų Klubo įgaliotinės1 ir St. Daunio, Liet. Bendruomenės atstovo.

Tačiau tokio žurnalo leidimas yra susijęs su didžiomis išlaidomis, šiuo metu vieno numerio išleidimas prašoksta 1000 dol., nors redakcinis ir administracinis kolektyvas dirba be atlyginimo. "Lituanus" žurnalo pagrindas nėra prenumerata. Per daug būtų reikalauti, kad svetimtaučiai, kuriems Lietuva mažai tėra žinoma, tiek ja domėtųsi, jog užsisakytų net laikraštį. Leidinio misija yra jieškoti jų, o radus padaryti mūsų bičiuliais, žurnalo išlaikymas turi rūpėti mums patiems, kaip ir kiekvienas su Lietuvos likimu surištas reikalas.

Tos minties vedami, "Lituanus" leidėjai praėjusį pavasarį kreipėsi į lietuvių visuomenę, prašydami aukų. Rinkliavai arba vajui buvo sudarytas specialus komitetas, kuriam pirmininkauja inž. V. Šliupas. (Pažymėtina, kad komiteto darbas nesibaigia šia rinkliava — jis telks žurnalui lėšas ir po jos). Rinkliavos pradžioje išsiuntinėta 20,000 laiškų, iš kurių 12,000 lietuviams. Tuo metu spauda stengėsi palankiai nuteikti visuomenę ir išaiškinti rinkliavos tikslą. Tačiau imant paskirus aukotojus, vajaus pabaigoje vaizdas nebuvo šviesus. "Pagal "Lituanus" redakcijos laikraščiams pateiktą pirmąjį pranešimą, iš tiek išleistų laiškų nuo gegužės 15 iki liepos 28 d. teatsiliepė tik 372 asmenys, atsiųsdami 991 dol., o iš organizacijų gauta 316 doj., Tai rodo, kad šis reikalas mūsų, žmonėms dar buvo lyg per,, naujas, ir jie negalėjo pilnai suvokti jo,„prasmės. Visą laiką skurdusi mūsų informacinė spauda, o dabar staiga apsigavusi, nepajėgė laimėti sau verto dėmesio. Tai, žinoma, nejaukiai nuteikė žurnalo "Lituanus" leidėjus. Pirmame redakcijos informaciniame pranešime pasigirdo lyg ir nusivylimo gaida. Buvo užsiminta net apie žurnalo sustojimo pavojų.

Paskutinios žinios gi, atėjųsįps iš Lituanus" redakcijos prieš Kalėdas ir kiek vėliau iš rinkliavos komiteto, buvo džiugesnes. Rinkėjų numatyta suma susidarė, bet ne iš paskirų aukotojų įnašo. Pasirodo, kad iš paskirų asmenų, kurių JAV vėliau atsirado tik apie 500, aukomis ir prenumerata gauta 2,334 dol. Iš 68 oragnizacinių vienetų žurnalui atėjo 2,375 dol. Kanadoje pravesta rinkliava, vadovaujant B. Vaškeliui, atneš š 1000 dol. Be to, dar 1000 dol. prisidėjo iš jaunimo kongreso proga gautų aukų. Tad priskaitant jau prieš vajų turėtus išteklius, 1957 m. žurnalui "Lituanus" pajamų susidarė 6,388 dol. Tai visiškai daili suma. Reikia manyti, kad lietuviai vis labiau supras šio leidinio reikšmę mūsų kultūros skleidimui pasaulyje ir išsijudins jį remti. Tokios rinkliavos, nors reikalauja didelio darbo, darytinos kas metą. Jau pats jų skelbimas budins iš snaudulio žmones ir skatins ištiesti aukojančią ranką.

Šiuo metu gražiai susiorganizavusi lietuvių studentija savo užsimojimais, žygiais ir sumanymais teikia mums giedrių vilčių. Vienok žvelgiant į tolesnę ateitį, atsiranda ir rūpesčių. Kai Sąjungos nariai vis pasipildo arba pasikeičia naujais, ne be pagrindo tenka kelti klausimą — kas bus, kai po kelių metų įstos į ją vėliausias jaunimas, jau gimęs čia arba Vokietijoje pačiais paskutiniais emigracijos metais, Kuo jis besiskirs nuo JAV gimusiųjų ankstesnės lietuvių kartos jaunuolių? Ar jo ryšys su savo tauta bebus toks tvirtas, kad galėtų tęsti šį studentijos darbą? Padėtis, aišku, nelengvės. Užtai suprantamos yra mūsų dabartinių studentų pastangos prie Sąjungos prilaikyti ir baigusiuosius mokslą narius. Jų buvimas kartu iš tikrųjų stiprintų pačius jauniausius, kurie gal jau nebejaus tokio užsidegimo veikti. Ir dabar Sąjungoje darbuojasi jau baigę studijas asmenys, kartais užimdami vadovaujančias vietas.

Pagaliau tenka dar persergėti, kad jaunimas niekad nenuleistų rankų dėl pasitaikančių kliūčių lietuviško darbo kelyje, ši tremtis yra per ilga ir varginga. Nūnai kiekvienas didesnis sumanymas reikalauja sunkių pastangų. Nėra lietuviško laikraščio, kuris nesisielotų ateitimi ir nekovotų dėl gyvybės; nėra organizacijos, kuri nesigrumtų su kliuviniais. Jaunimas gi savo naujomis idėjomis, energija, ištverme dažnai įstengia pakelti ir vyresniųjų puolusias nuotaikas. Taip visados buvo, taip ir bus. Reikia tik, kad jaunimas, kuris augo svetimoje aplinkoje, nuolat bendrautų  su  lietuviška knyga bei laikraščiu ir iš jų semtųsi tai, ko tremties mokykloje, ir gyvendamas už tėvynės ribų, negalėjo pasisemti.

Bet ir vyresnioji karta, regėdama studijuojančio jaunimo gražius užsimojimus lietuvybės labui, turėtų mielai atskubėti talkon. Reikia spėti, jog iki šiol lėta parama jaunimo darbams išplaukė daugiausia iš paviršutiniškumo. Jeigu tie, kurie pernai galėjo ir neaukojo žurnalo "Lituanus" rinkliavos metu, būtų pasigilinę į informacijos reikalą, vargu būtų pagailėję dolerio. Jeigu pagaliau jie būtų pamatę, kaip tas jaunimas po studijų, o kartais dar ir po fizinio darbo valandų, praleidžia vakarus, triūsdamas redakcijoje ir administracijoje, kai tuo tarpu tiek yra progų d'dmiesčiuose linksmai praleisti laiką, jie tikrai būtų pasirodę dosnūs. Jų auka būtų padėjusi dar labiau plėsti informaciją. Čia ypatingai atsimintina, kad mūsų studentijos, kuri taip pasišventusiai veikia informacijos ir kitose srityse, iš tiesi} nėra kam pavaduoti.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai