Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SENIEJI GINTARO KELIAI PDF Spausdinti El. paštas
ARNOLD SPEKKE: The Ancient Amber Routes and the Geographical Discovery of the Eastern Baltic. M. Goppers, Stockholm 1957. XIII, 120 p., 11 pav. tekste, 15 lentelių, 8 žemėlapiai.

"Senieji gintaro keliai ir geografinis rytinio Pabaltijo atradimas" yra visų pirma išleista latviškai 1956, Stokholme. Angliškasis vertimas yra antroji laida. Jos autorius — dabartinis Latvijos charge d'affaires Vašingtone, istorikas, buvęs Latvijos universiteto profesorius.

Didelio masto prekyba gintaru prasidėjo naujajame akmens amžiuje, tęsėsi per žalvario ir geležies amžių. Gintaras keliavo tūkstančius kilometrų per Europą ir Artimuosius Rytus, kultūriškai ir ekonomiškai jungdamas Baltijos pajūrio tautas su augštesnėmis civilizacijomis pietuose.

Savo gražiai išleistoje knygutėje autorius apžvelgia gintaro prekybą pirmaisiais pokristiniais šimtmečiais, kada toji prekyba buvo pasiekusi kulminacijos tašką ir apie ją nemaža žinių yra palikę romėnų autoriai. Spekke instruktyviai skaitytojo dėmesį atkreipia į baltus arba senuosius Aestii, prūsų protėvius, kurie buvo pagrindiniai gintaro parūpintojai. Soli omnium pagal Tacitą (1 a. po Kr.). Pietų rytų Baltijos jūros pakraštyje yra gaunama 88 procentai viso gintaro pasaulyje. Nors vakarinis Jutlandijos pusiasalio pakraštys yra tik antraeilis gintaro šaltinis, bet ligi šiol tiek archeologinėje, tiek istorinėje literatūroje Danija buvo linksniuojama kaip pagrindinė gintaro šaltinio sritis.

Pirmame skyriuje dr. Spekke pasakoja apie paties gintaro istoriją: jo atsiradimą iš "gintaro pušų" apie prieš 40 milijonų metų, tų pušų sakų suakmenėjimą ir jų išplovimą Baltijos ir šiaurės jūrų pakraščiuose, to "šiaurės aukso" vertinimą, naudojimą ir su juo susijusius tikėjimus. Antrajame skyriuje duotos ištraukos iš graikų ir romėnų rašytojų raštų, liečiančios Baltijos gintarą. Duoti tekstai iš Herodoto, Polibijaus, Diodoro Siciliečio, Strabo, Plinijaus ir Tacito. Pastarojo veikale "Germania" iš pirmo a. po Kr. randamos vertingiausios ir patikimiausios žinios apie gintaro šaltinio sritį ir jo rinkėjus Aestii. Trečiame skyriuje autorius kalba apie pačius gintaro kelius, duodamas trumpą apžvalgą apie gintaro prekybą žalvario amžiuje ir ankstyvajame geležies amžiuje ir prieidamas iki Romos imperijos laikų. Gintaro keliai Romos imperijos laikais, ypač pirmaisiais amžiais po Kr., detaliai aprašyti, pasiremiant romėnų autorių tekstais. Iš tų tekstų mes matome, kiek daug dėmesio anais laikais buvo skiriama gintaro prekybai. Baltų kultūrai ši gyva prekyba taip pat turėjo milžinšką reikšmę, medžiaginė kultūra smarkiais šuoliais pakilo. Knygoje išspausdinti gintaro kelių, romėniškųjų monetų ir keramikos paplitimo Baltijos srityie žemėlapiai. Ketvirtame skyriuje iškeliama, kaip toji transkontinentinė gintaro prekyba paslaptinguosius "šiaurės okeano" krantus iškelia iš proistorės į istorijos šviesą. Baltų tautos pasidarė žinomos. Žemėlapiuose pažymimi net atskirų kilčių vardai (pavyzdžiui Ptolomajaus žemėlapyje minimi sūduvių ir galindų vardai). Knygos gale autorius apžvelgia visą eilę geografinių legendų, susijusių su rytų Pabaltijo atsiskleidimu istorijai.

Knyga yra labai gražiai iliustruota gintaro dirbiniais iš pietų rytų Baltijos jūros atkraščio, centralinės Europos, Italijos bei Asirijos. Iliustracijos bei gyvas stilius daro šią knygą patrauklią ne tik specialistui, bet ir kiekvienam besidominčiam skaitytojui. Lietuviams ir latviams ši knyga itin vertinga tuo, kad ji tinkamoje šviesoje gintaro reikšmę senovėje pristato tarptautinei publikai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai