Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MARYTĖS JAKAVIČIŪTĖS-CONRADIENĖS PRISIMINIMŲ PLUOŠTELIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Parengė Liūtas Grinius   
Aš labiausiai esu prisirišusi prie pirmųjų Lietuvos operos dienų, nes dalyvavau joje nuo 1920 iki 1924 metų. Šis, nors trumpas, laikotarpis paliko mano atmintyje stipriausią įspūdį. Jis buvo labai įdomus.

Per pirmąjį pasaulinį karą mes buvome Rusijoje nuo 1913 metų. Ten, Samaros mieste, pradėjau studijuoti dainavimą, lavinti savo balsą. Mano tėvas, Mykolas Jakavičius, Samaroje apsirgo plaučių uždegimu. 1918 m. tėvas ir vyriausia sesuo ten mirė. Mano motina Kazimiera Jakavičienė mirė Lietuvoje 1932 metais.

1920 m. prieš Velykas mes grįžome į Panevėžį, kuriame gimiau, augau ir prieš karą lankiau mokyklas. Pagaliau nutariau važiuoti į Kauną pradėti naujo gyvenimo.

Kaune aš gavau darbą geležinkelių valdybos raštinėje  kaip valdininkė važiuotės rinkliavų skyriuje. Tarnyba leisdavo man važinėti geležinkeliu veltui.

Solistų Juozo Bieliūno ir Juozo Katelės patariama, 1920-1921 metų Kauno operos pirmo sezono pradžioje gavau darbą chore, kuriam vadovavo Julius Štarka. Tuo pačiu metu pradėjau lankyti Kauno muzikos mokyklą (konservatoriją). Jai vadovavo Juozas Naujalis. Mokiausi dainavimo pirma solistės Vladislavos Polovins-kaitės - Grigaitienės, o vėliau, kai iš Petrapilio grįžo Aleksandras Kutkus, jo priežiūroje. Paskutinius dvejus metus turėjau labai gerą dainavimo mokytoją — italą Oreste Marini (O. Marini Lietuvoje apsigyveno 1923 metais). Jis buvo žinomas operos solistas. Mano balsas — lyrinis sopranas, tačiau Marini lenkė jį į koloratūrinį sopraną. Pianino pamokas ėmiau pas Vladą Žadeikį, kompoziciją ir muzikos istoriją — pas Juozą Tallat-Kelpšą. Dainuodama operoje, taip pat buvau nuolatinė giedotoja Vytauto bažnyčioje ir Kauno katedroje, kurioje vargoninkavo Juozas Naujalis. Draugavau su ponia L. Kote-sevičiene.

Tais laikais Kauno operos repertuaras susidėjo iš Verdžio "Traviatos" (premjera buvo 1920.XII.31), ir "Rigoleto", "Fausto", Bizet "Carmen", Rubinšteino "Demono", Čaikovskio "Eugenijaus Onegino" ir Leoncava-lio "Pajacų". Jose visose dalyvavau.
Iš anuometinių Lietuvos operos solistų prisimenu moteris: Vladislavą Polovinskaitę - Grigaitienę, Adelę Nezabitauskaitę - Galaunienę, Juliją Dvarionaitę - Montvydienę, Mortą Griškaitę - Vaičkienę, Amerikos lietuvaitę Oną Klimavičiūtę - Pocienę,
Jadvygą Vencevičaitę - Kutkuvienę; vyrus: Kiprą Petrauską, Petrą Oleką, Juozą Bieliūną, Antaną Sodeiką, Amerikos lietuvį J. Kudirką, Joną Byrą, Juozą Katelę.

Lietuva buvo kraštas, kuris vertino aukšto lygio meną. Ji išlaikė operos bei dramos artistus ir mokėjo jiems algas, kaip valdininkams.

1924 metais, turint tik 22 metus, mane parinko dainuoti kunigaikštienės Čepranos rolę "Rigoleto" operoje. Savo dalį atlikau gerai ir man leido ruoštis Michaelos ir Fraskitos rolėms operoje "Carmen". Tuo metu jau turėjau vizą emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas kaip operos dainininkė. Dėl to iš Kauno operos pasitraukiau. Iš Lietuvos išvažiavau 1924 metų gegužės 20 d. 1924 m. birželio 6 d. "Baltic American Line" laivu pasiekiau New Yorką.

Su Juozu Vaičkumi ir Pola Ten-džiulyte-Lucas man teko susitikti Brooklyne. Vaičkus pakvietė mane vaidinti jo dramos teatro grupės gastrolėse. Mes paruošėme kelis veika-liukus ir pradėjome keliauti iki Chicagos. Pakelyje sustodavome visose katalikų parapijose, kurios turėjo savo svetaines. Taip pasiekėme Chicagą, kurioje suvaidinome T. Ščepkinos-Kupernikos "Meilę ir meną" aštuntos gatvės teatre. Šis teatras buvo gana didelis, su dviem balkonais, Lietuviai jį visą pripildė. (1925.V.10 Pola Tendžiulytė vaidino Flavijos — Tęsinį, minėdama savo aštuonių metų vaidinimo sukaktuves). Pola buvo Vaičkaus dramos teatro primadona. Nuo to laiko Vaičkus pradėjo ruošti rimtą teatrą.

Dantistas dr. Kazys Kasputis (Chicagos lietuvių visuomenininkas, mirė 1934 m. — L. G.) supažindino mane su rusų vaudevilio organizatorium Vorabjovu, kuris pakvietė mane dirbti su jo grupe. Tada palikau Vaičkaus dramos teatrą. Šis vaude-vilis vaidino Balabano - Katco kine. Grupėje buvo aštuoni maskviečiai bajorai dainininkai ir dvi Rusijos čigonės balerinos. Tokia didelė grupė buvo brangi ir ją pajėgdavo samdyti tik dideli kino teatrai. Su mumis dainavo J. Kudirka iš Lietuvos operos (J. Kudirka buvo Amerikos lietuvis dainininkas — L. G.). Neilgai dirbus šiame vaudevilyje, ištekėjau už žinomo fotografo Petro Conrado. Kai mūsų grupė gavo pakvietimą aštuonių savaičių gastrolėms Floridoje, Petras man neleido važiuoti, ir aš iš grupės pasitraukiau. Šiai grupei paskolinau savo kostiumą, kurio man niekad negrąžino, bet liko kelios fotografijos atminimui. Amerikoje dar teko dirbti "Orpheum Circuit" teatre.

Maždaug tuo pačiu laiku Antanas Vanagaitis suorganizavo savo "Dzim-zi drimzi" komišką grupę, kurią Amerikos lietuviai gerai suprato. Juozo Vaičkaus rimtą meną lietuviai sunkiau suprasdavo, bet jis nepajėgė to priimti. Todėl jo teatras negalėjo išsilaikyti. Vaičkus buvo geras režisierius bei aktorius ir jo meno lygis buvo aukštas. Vanagaičiui gi komedija sekėsi, ir publikai jo teatras patiko.

Man teko pažinti ir Juozą Vaičkų, ir Antaną Vanagaitį, ir jų vaidintojus. Vanagaitis kvietė mane dainuoti jo grupėje, bet, turėdama mažus vaikus (dukreles Cordeliją ir Narcizą) ir dar padėdama savo vyrui fotografijos studijoje, siūlymo negalėjau priimti. Taip bėgo laikas ir atėjo senatvė. Menas, o labiausiai opera, mane visuomet domino. Žinoma, taip pat visa, kas lietuviška, mums yra labai brangu.

Knygelė, kurios ištraukas Jūs man atsiuntėte (V. Maknys, Lietuvių teatro raidos bruožai, Vilnius, 1972 — L. G.), aprašo Lietuvos operą, bet mažai mini Juozą Žilevičių, kuris buvo vienas iš operos direktorių, Kiprą Petrauską, kuris buvo vienas iš operos kūrėjų (dainavo Petrapilio Marijos operoje), Juozą Bieliūną, Joną Byrą, Petrą Oleką . . .

Papildymai
Marytės Jakavičiūtės - Conradie-nės prisiminimai remiasi jos laiškais (1982.X.16, 1983.1.4 ir 1983.1.22) ir paskolintais užrašais. Ji pati rašė: '"Nutariau asmeniškai nedalyvauti spaudoj. Tai būtų man sunkus uždavinys". (1983.1.4). Iš šio, nors labai riboto, archyvo sužinome, kad teatras jai liko labai svarbus iki šių dienų.

Prof. Juozui Žilevičiui atkūrus Chicagoje dar 1920 m. Kaune pradėtą Muzikologijos archyvą, Conradienė ryžosi tapti šio darbo rėmėja: "Profesorius Žilevičius gavo daug mano ir mano mielos draugės Polos prisiminimų y (1983.1.4). Pats prof. J. Žilevičius rašė jai: "Malonu širdžiai, kad Tamsta ruošiesi pagerbti savo draugę a.a. Polą, kad ruošiesi sutvarkyti jos sceninės veiklos palikimą ir perduoti Muzikologijos archyvui, kad neišsimėtytų, bet išliktų sekančioms kartoms. O juk ji yra istorinė asmenybė, buvusi pirmoji teatro ansamblio narė" (1971.XI.19). Matyt, kad M. Conradienės paslaugos šiam archyvui nenutrūko, jei Žilevičius jai rašė: "Garbingoji soliste, dėkoju Tamstai už paskutinę auką archyvui. Susirgau, negalėjau Tamstai anksčiau padėkoti" (1981.111.11).
Prisiminimuose minimi asmenys, išskyrus L. Kotesevičienę, dainininką Kudirką, Conradus ir Lucus, yra šiek tiek apibūdinti lietuvių enciklopedijose (Bostono ir Vilniaus). Kuo riša-si ponia L. Kotesevičienė su teatru, sužinoti nepavyko. A. Ambrose savo Chicagos lietuvių istorijoje mini tik Jakavičiūtę kaip 1908 m. "Birutės" pastatymo Chicagoje dalyvę. Žinoma, tai nebuvo dainininkė Marytė Jakavičiūtė.

Lietuvių enciklopedijos XXXII tome (Bostonas, 1965, p. 438) yra minima T. Tindziulytė, vaidinusi Su-dermano "Joninėse" Kaune 1920.1. 19. Tai turbūt yra ta pati Pola Tendžiulytė. J. Maknys Lietuvių teatro raidos bruožuose (Vilnius, 1952, p. 255) mini Polę Tendžiulytę, t. y., šiuose atsiminimuose minimą Polą.

Lietuvių enciklopedijos XXXIII tome, p. 84 yra užuomina apie "Sveika Marija" solo giesmę aukštam balsui, kurią plokštelėn [giedojo J. Kudirka. J. Maknys p. 255 taip pat mini "amerikietį dainininką J. Kudirką".

Tarp šaltinių yra ir nesutarimo datose. LE XXXII nurodo, kad J. Vaičkus buvo JAV teatre 1923 -1928 metais ir grįžo į Lietuvą 1929. J. Maknys rašo, kad J. Vaičkus JAV buvo nuo 1923 m. gruodžio iki 1931 m. rugpjūčio mėnesių.
Marytė Jakavičiūtė - Conradienė ir Pola Tendžiulytė - Lucas pradėjo profesionalinio teatro karjeras Lietuvoje ir jas tęsė JAV lietuvių tarpe.

Patras Conradas buvo verslus, vystydamas kino teatrus. 47 metus jis turėjo nuosavą fotografijos studiją
(M. Conradienės laiškas, 1983.1.22), kurioje abi moterys, baigusios savo teatro karjeras, dirbo. Petras Conradas mirė Long Beach, Calif 1969 m. liepos mėn. vėžiu (1983.1.22 laiškas).

Jurgis (George) Lucas daugelį metų ištikimai dirbo su Antanu Vanagaičiu "Margutyje". Apie 1950 m. jis buvo "Margučio" skelbimų rinkėjas. Abi šeimos ilgiausiai gyveno Chicagoje, o nuo 1956 metų, persikėlusios į Long Beach, Ca., jos įsteigė senienų krautuvę. Tenai abi šeimos gana aktyviai dalyvavo vietos lietuvių klubo gyvenime, kuris, berods, buvo gana seniai sukurtas ir vystė atskirą nuo Los Angeles lietuvių kultūrinę veiklą.

Pola Tendžiulytė - Lucas (1956)

Pola Tendžiulytė - Lucas buvo ypatingai tvirtos valios moteris. Jau būdama našlė Long Beach, Gal., ji susirgo vėžiu. Jėgos beviltiškai seko. Ruošdamasi mirti ji iki paskutinių smulkmenų sutvarkė savo laidotuvių reikalus, apmokėjo visas sąskaitas ir paliko potvarkius savo draugei Marytei Conradienei dėl paskutinio savo turto išskirstymo draugėms bei pažįstamiems. Pola ir Jurgis Lucai vaikų neturėjo.

Ieškodamas duomenų apie šiuos išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvius, neradau nė vienos užuominos nei Amerikos lietuvių gyvenimo istorijos aprašymuose, nei nė vienoje lietuviškoje enciklopedijoje. Spėju, kad bent lietuvių periodikoje (pvz., Drauge, Margutyje, Naujienose, Sandaroje, Vienybėje) savo laiku turėjo būti rašoma apie šių dviejų artisčių sceninius pasirodymus arba apie jų šeimų šventes.

Reikia tikėtis, kad šie Marytės Conradienės trumpi atsiminimai bent šiek tiek papildys lietuviškojo teatro istoriją.

Parengė Liūtas Grinius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai