Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PRISIKĖLIMO AŠTUOYNTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
1. VAKARAS PRIE VILNIAUS

Prie seno Vilniaus vienuolyno
Istorija pareidama sustoja
Su šimtmečių lauknešėliu.
Aš abejoju, klausiu ir tyliu...

Gal ne istorija?
Gal motina?
Gal jos abi
Tik juoda duona pasisotina...
Ir tu džiaugsmu drebi —
Gal ten ne jos abi,
O aš, o tu — visi,
Kai baigiasi diena šviesi,
Ir jau į Vilniaus pėdą
Vakaro saulė sėda.

2. PRISIKĖLIMAN

Gerasis aitvaras
Kyla iš pelenų
Ir kryžkelėse dalina
Visų šalių praeiviams
Duoną ir druską.

Rūpestingi rūpintojėliai
Rengia nakvynę ir poilsį,
Kad rytoj,
Saulei tekant,
Nepavėluotume
Prisikėliman.

3. AR ATPAŽINSIM?

Įdubę kapai
Lietuvos ir Sibiro giriose.
Radome tik drobules —
JŲ čia nėra,
Jie prisikėlė
Ir eina
Pirma mūsų į Emaus —
Į tėviškes vakarienės...

Ar atpažinsim susitikę
Užeigoje prie Vilnius vieškelio?

4. PERKĖLIMAS

Perkėlėm tavo kaulus
Į pilkapio altorių,
Priglaudėm prie kitų
Po akmeniu.

Dabar tau nebaisu,
Tau ir po žemėm šviesu.

Spindi žvaigždė kaktoje,
Prausias mirtis žaizdoje.

Ir pavasario rytą kelies
Iš tūkstančio metų gelmės.

5. VESKI NAMO

Kai žemės ir saulės širdys
Viena prie kitos priartėja,
Kada jaučiam ir girdim
Visatos banguojantį vėją,

Kai mirtis ir gyvybė
Užsimiršta ką daro,
Viskas tampa beribė
Be ryto, be vakaro,

Viskas lekia į džiaugsmą,
Nesuprantamą, didelį...
Atsiliepk man į akmenio šauksmą,
Veski namo lyg paklydėlį.

6. GENTIES BALSU

Seną kryžkelės kryžių
Pakeisdamas nauju,
Tėvas kamienan įrėžė:
1940.

Šiandien jo rankos
Po Marylando velėna,
O aš rengiuosi kelionėn
Į Lietuvą,
Lyg egzotišką kraštą,
Į tėviškės dausas,
Kur susitinka
Išarto kelio vietoje
Gyvieji ir mirusieji.
Ir kryžius ima giedoti
Visos genties balsu.


7. PAKYLĖJIMAS

Katedros aikštėje
Susirinkom kaip niekad,
Susikabinom rankom,
Gaudė Te Deum varpai..

Dabar nė garso —
Pakylėjimas.
Miesto tyloj
Sušlama vėliavos
Ir kūdikis pravirksta,
Išvydęs motinos ašaras,
Dideles, džiaugsmo.
 
8. SESERYS

Numirti ramiai buvo uždrausta -
Mirtis norėjo žudyti
Ir mėgo mėlynakius.

Tik žemė taip mus mylėjo,
Jog apkabino be kapo,
Kad nieko neliktų kitiems.

Dabar prisikėlus,
Mirtis ir žemė
Vedas už rankų kaip seserys.
 

Poeto Kazio Bradūno tėviškės kryžius: kairėje — pirmajame pokario dešimtmetyje; dešinėje — tas pats kryžius pastaraisiais metais. Dešinioji nuotrauka Džojos Barysaitės
 
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai