Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
"KLAJOJANTIS ŽYDAS" — ATEISTO RELIGINIS ROMANAS PDF Spausdinti El. paštas
"Ar dar egzistuoja vokiečių literatūra, kuri peržengia mus skiriančias sienas?" Stefano Heymo romano "Ahasveras" nepaprastas populiarumas kritikų ir skaitytojų tarpe yra teigiamas atsakymas į šį Vakarų Vokietijos spaudos klausimą. Anot vieno vokiečių kritiko, "Heymas, vėjų nugairintas klajotojas tarp šiandienos dviejų Vokietijų, davė mums tokios literatūros pavyzdį". Šįmet šis romanas pavadintas "The Wandering Jew" (Klajojantis žydas), išėjo anglų kalba.

Savo jaunystėje, Heymas pabėgo nuo Hitlerio į Ameriką, kur jis pradėjo savo rašytojo karjerą. Įsitikinęs marksistinės - leninistinės ideologijos pranašumu, jis po karo sugrįžc į Rytų Vokietiją dalyvauti naujo žmogaus ir naujo pasaulio kūrime. Tačiau tenykštė tikrovė ir, jo žodžiais, "prūsiškasis stalinizmas", jį giliai paveikė. Kai jis pradėjo kritikuoti santvarką — vis dar iš socialistinės perspektyvos — jam buvo uždrausta spausdinti Rytų Vokietijoje. Jo romanai — Collin, Penkios dienos birželio mėnesį (apie 1953 m. Rytų Vokietijos darbininkų sukilimą), Pranešimas apie Karalių Dovydą ir kt. — pirmiausia pasirodė Vakarų Vokietijoje. Nors Heymas tebetiki komunizmo pagrindais, kaip rašytojas jis oficialiai neegzistuoja visoje Sovietų Sąjungos sferoje.

Heymo naujausias romanas "Ahasveras" semiasi medžiagą iš šventraščio ir krikščioniškų legendų. Pasak vienos tokios viduramžių legendos, "Amžinuoju žydu" pramintas Ahasveras atstūmė Kristų nuo savo durų ir buvo pasmerktas klajoti iki pasaulio pabaigos. Heymo romane jis drauge su Liuciferiu praranda Dievo malonę, nes atsisako nusilenkti netobulam Dievo tvariniui — žmogui. Keikiamas, persekiojamas, kankinamas, Ahasveras nuolatos išnyra romano tėkmėje; jis lieka nekantrumo įsikūnijimu ir nesiliauna tvirtinęs, kad žmogus gali pakeisti pasaulį ir jį savaip išganyti. Šitmečių bėgyje, romano puslapiuose pakartotinai sutinkame ir Liuciferį — dialektiką, kuris vis kartoja, kad kiekviena tezė turi savo antitezęj ir todėl tereikia kantrybės, nes viskas savo laiku pasikeis. Dabartinėje Jeruzalėje Ahasveras vėl susitinka mokytoją Jėzų, kuris, "amžino žydo" padrąsintas, sukyla prieš savo Tėvą ir paskelbia naują dangų ir naują žemę, kur viešpataus meilė ir teisingumas. Užverda paskutinioji kova ir senasis pasaulis sunaikinamas. Bet Viešpats Tėvas vėl pasirodo gigantišku 'pavidalu ir primena Jėzui, kad "tavo pavidalas yra mano pavidalas, nes tu, kaip ir bet koksai žmogus, negali pasirodyti atskirai nuo manęs". Romano pabaigoje Ahasveras ir Jėzus susilieja į vieną pavidalą ir susivienija su Dievu Tėvu. Drauge su Ahasveru Heymas aplanko įvairius Vokietijos kultūros istorijos epizodus, susitelkdamas į Liuterio erą ir vis atsigrįždamas į "Fausto" temą. Jis laviruoja tarp metafizikos ir grubaus farso, perkuria mitus, žaidžia su istorija ir pasileidžia į teologinės fantazijos erdves. Žymi jo politinės satyros dalis nukreipta į marksistinę -leninistinę biurokratiją. Romane spausdinama korespondencija tarp Rytų Berlyno Mokslinio Ateizmo Instituto profesoriaus Beifusso ir Jeruzalės universiteto profesoriaus Leuchtentraegerio (vokiškai — Liuciferio), kuris tvirtina, jog Ahasveras egzistuoja. Į tai Beifussas atsako: "Aš norėčiau jus painformuoti, kad mes Vokietijos Demokratinėje respublikoje netikime į jokius stebuklus, kaip ir į dvasias, angelus ar velnius". Korespondenciją perskaitęs saugumietis, kurio uždavinys prižiūrėti aukštojo mokslo ministeriją, pataria Beifussui atkreipti ypatingą dėmesį į "glaudų ryšį tarp religijos ir imperialistinio ekspansionizmo". Slaptoje saugumo byloje Ahasveras aprašomas kaip žydų agentas, kurio specialybė — "ideologinė diversija". Visas šis žargonas atrodo esąs paraidžiui perimtas iš Jono Aničo ir Petro Anilionio oficialiosios ateistinės pseudofilosofijos.

Ypatingą skonį Heymo romanui suteikia autoriaus asmeniškas užsiangažavimas. Jis ne tik įmantriai žaidžia simboliais — tie simboliai susumuoja jo paties likimą. Vokietis ir žydas, revoliucija nusivylęs ir revoliucijos tebesiilgintis padalintos Vokietijos rašytojas, religiją respektuojantis ateistas, prieštaravimų kupinas Heymas aistringai geidžia asmeninio, istorinio kosminio vientisumo ir vieningumo. Ahasveras romano pabaigoje kalba: "Ir taip, kaip Jėzus ir Dievas buvo vienas asmuo, taip aš susijungiau su Dievu, vienas įvaizdis, viena didelė idėja, viena svajonė".

Ir drauge autorius priduria, kad "galutiniai klausimai turi likti neatsakyti" . . .
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai