Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MOKSLAS PDF Spausdinti El. paštas
Išsami studija apie Mažvydo kalbą

Lietuviškosios knygos sukakties proga prof. Pr. Skardžius parašė išsamią studiją apie Mažvydą ir jo raštų kalbą. Studija išspausdinta atskirais tęsiniais „Tėviškės Garse".

Lietuvos žemės ūkis Europos ūky

Frankfurto universitete Albertas Tarulis aukščiausiu pažymiu magna cum laude apgynė valstybinių mokslų daktaro laipsniui gauti dizertaciją „Europos žemės ūkio ekonominis atsilikimas ir jo ryšiai šu industrializacijos laipsniu". Dizertacijoj duotas Lietuvos ir kitų 25 Europos kraštų palyginimas. Netrukus veikalas bus išspausdintas vokiškai.   

Lietuviškajam universitetui 25 metai

1922 m. vas. 16 d. buvo iškilmingai tuometinės E. Galvanausko vadovaujamos vyriausybės atidarytas Lietuvos universitetas. Jį sudarė 5 fakultetai, vėliau jų skaičius išaugo. 1930 m. universitetas gavo Vytauto Didžiojo universiteto vardą. Atgavus Vilnių, ten buvo nukelti išsyk du fakultetai, o 1942 m. tas skaičius Vilniaus un-te pakilo iki šešių.

1943 m. kovo 17 d. abu universitetai . (Kauno ir Vilniaus) buvo vokiečių uždaryti ir apgrobti, kaip represija, kad lietuvių jaunimas, ypač studentai, nėjo, nors ir varu verčiami, į SS dalinius ir vokiečių kariuomenę.

Kauno universitetui nuo pat jo Įsteigimo paeiliui vadovavo šie rektoriai: J. Šimkus, V. Čepinskis, P. Būčys, P. Avižonis, M. Biržiška, M. Romeris, P. Jodelė, antrą kartą V. Čepinskis, antrą kartą M. Romeris, S t. Šalkauskis, A. Tumėnas, J. Graurokas. Lietuviškojo Vilniaus universiteto rektorium visą laiką buvo M. Biržiška. Universitetus uždarant, atskirų fakultetų dekanais buvo šie profesoriai: Vilniuje Humanitarinių mokslų fakulteto — J. Puzinas, teisės — S t. Žakevičius, Ekonominių mokslų — V. Jurgutis (un-tą uždarant drauge su prof. Baliu Sruoga išvežtas į Štuthofo koncent. stovyklą), Matematikos-gamtos — P. Katilius, Medicinos — P. Kazlauskas, Miškų — A. Vasiliauskas; Kaune Teologijos — vysk. V. Brizgys, Filosofijos — A. Maceina, Medicinos — J. Meškauskas, Statybos — St. Dirmantas, Technologijos — A. Damušis (taip pat išgabentas į koncentracijos stovyklą).

Daugumas universiteto personalo ir klausytojų yra tremtyje. Per tą laiką (iki 1944 m.) abu universitetus baigė arti 5.000 žmonių. Prie un-to veikė puiki biblioteka, kurios direktorium nuo pat jos įsisteigimo buvo prof. V. Biržiška. Tik per porą dešimčių metų veik iš nieko buvo sukurta biblioteka, turinti iki 350.000 tomų, tarp jų daug retenybių. Prie un-to veikė Visa eilė pagalbinių įstaigų.

Lietuvių k. žodyną spausdins toliau

Didysis lietuvių žodynas bus spausdinamas toliau, nes pasirodė, kad spaudai paruoštieji žodyno rankraščiai yra išlikę. Pirmasis tomas buvo išspausdintas 1942 m., dabar spaudai atiduotas ir antras tomas. Redaguoja J. Balčikonis.

Organizuojasi aukštųjų mokyklų dėstytojai

Augsburge buvo sušauktas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų suvažiavimas. Rūpinamasi visus dėstytojus suregistruoti ir organizuotai rūpintis jų veikalų gynimu.

Mokslininkai į Ameriką

Į Ameriką iš Lietuvos aukštųjų mokyklų yra nuvykę prof. Žilinskas, doc. A. Salys, doc. Dr. Padalskis, Dr. A. Starkus, Dr. Br. Kazlauskas, Dr. V. Juodeika ir kt. Doc. A. Salys dirba Filadelfijos universitete, o Dr. A. Kučas — Seranton Pa, universitete.
Paskiausiai į Ameriką išvyko ilgametis Vytauto Didžiojo un-to chirurginės klinikos asistentas Dr. V. Tumasonis. Iš Paryžiaus į Ameriką nuvyko prof. J. Baltrušaitis.

Lietuvis išradėjas Argentinoj

Buenos Aires dienraštis „Critica" įsidėjo paveikslą ir plačiai aprašė apie gyvenimą ir darbus lietuvio išradėjo Juozo Burdulio, asmeninio Dr. J. Basanavičiaus draugo, kuriam pavyko keli svarbūs išradimai, būtent — su tam tikru tepalu atauginti plaukus (jis pats buvo plikas ir dabar atsiaugino plaukus), vaistus nuo reumato, lumbago ir kt. negerovių.

Atgaivinta LK Draugija

Tremtyje vėl atgaivinta Lietuvių Kalbos Draugija. Jos centras — Eichstatte. Į valdybą išrinkti: prof. Pr. Skardžius, P. J. Narbutas ir St. Barzdukas, kandidatais — L. Dadbriūnas ir P. Balčiūnas; į rev. komisiją — O.Zenkevičiūtė, I. Matusevičiūtė ir M. Stonys.

Suvažiavimas nutarė pavesti valdybai pasirūpinti stabilizuoti liet. k. rašybą ir išleisti rašybos vadovėlį (projektą paruošė St. Barzdukas); išleisti „Kalbos patarėjo" antrąjį leidimą (paruoš L. Dambriūnans), pagyvinti kalbos reikalą spaudoje, kviesti kalbininkus ir kitus rūpintis lietuvių kalbos grynumu, rinkti tautosaką ir etc.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai