Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS PDF Spausdinti El. paštas
Mirė prof. J. Krikščiūnas

Hamburgo ligoninėje širdies liga mirė Dotnuvos Žemės Ūkio Akademijos ir Pabaltijo Universiteto Hamburge profesorius Jurgis Krikščiūnas.
Velionis buvo žymus kultūrininkas ir visuomenininkas. Gimė prieš 54 metus Prienų valsčiuj. Gimnaziją baigė Marijampolėje. Aukštuosius mokslus pradėjo Petrapily ir baigė Halės universitete, gavęs agronomijos daktaro laipsnį. Lietuvoje ėjo įvairias atsakingas pareigas: buvo Šiaulių apskr. agronomas, L. Agronomų S-gos pirmininkas, žemės ūkio ministeris, įvairių kooperat įstaigų steigėjas ir rėmėjas, „Lino" vyr. direktorius. Yra parašęs iš savo srities visą eilę veikalų.

Jo parašytas veikalas apie Lietuvos žemės ūkį pasiekė visą kultūringąjį pasaulį. Jei pasaulis ką nors žino apie Lietuvos žemės ūkį, tai daugiausia jo dėka.
Tremtyje ypač atsidėjęs rūpinosi Lietuvos atstatymo problemomis. Paskiausia visa eilė velionies tuo reikalu straipsnių* buvo paskelbti „Žiburiuose".

Pilkos 25 m. scenos darbo sukaktis

Šiemet scenos darbo sukaktys sueina mūsų aktoriams E. Žalinkevičaitei - Petrauskienei, N. Vosyliūtei ir St. Pilkai.

St. Pilkos 25 m. scenos darbo sukaktis buvo paminėta gausiai susirinkusios lietuvių visuomenės Miunchene Freimanno stovykloje. Ta proga buvo suruoštas įvairus dainos ir žodžio meno vakaras, kuriame, be paties sukaktuvininko, dalyvavo aktorės E. Žalinkevičaitė ir Ks. Dauguvietytė, taip pat solistės A. Dambrauskait ė ir V. Jonuškaitė, kurioms akomponavo Dr. Fr. Halaschas.

Programa buvo parinkta įvairi, turininga ir su skoniu. Publika dėkinga žodžio ir dainos meistrams, jei jie duoda ne nuolat kartojamus tuos pačius dalykus, bet vis suranda naujų ir kartais net gražesnių. Kaip teisingai savo žody pažymėjo pats sukaktuvininkas, mes tremtyje turime tikrai daug literatūros ir meno darbininkų, su kuriais galėtume Ste-1 buklus daryti, jei tik dirbtume iš širdies, atsidėję ir organizuotai, sistemingai.

Sukaktuvininką sveikino Augsburgo Dramos teatro vardu akt. Žukauskas, Miuncheno lietuvių visuomenės vardu J. Ignatonis, buv. mokinių vardu O. Šulaitis, be to, Hanau „Atžalynas" ir kiti.

Mirė Teodoras Bieliackinas

Gauta žinia, kad Islandijoj mirė Teodoras Bieliackinas. Palaidotas Reikijaviko kat. kapinėse.
Jo motiną sušaudė bolševikai, o tėvą, žinomąjį civil. teisės profesorių, konc. stovyklos krematorijuj sudegino naciai. Baigęs Vyt. D. Universitetą, jis iškeliavo į šiaurę ir apsigyveno Islandijoj, kur užmezgė santykius su visa eile žymiausių tenykščių rašytojų, žurnalistų ir kultūrininkų. Ten jis kai kuriuos lietuvių grožinės literatūros dalykus išvertė į islandų kalbą ir rašė plačius straipsnius į lietuvių spaudą, daugiausia į „XX Amžių".
 
Paskiausiu metu Islandijos spaudoj "velionies dėka buvo kilusi aštri polemika, kuri iškėlė ir Lietuvos bylą. Komunistai buvo pasiūlę jį iš Islandijos išsiųsti, kaip „fašistą", bet už jį ir iš viso už lietuvius užstojo visa vietinė spauda ir rašytojai, išskyrus pačius kairiuosius. Tuo būdu Lietuvos ir lietuvių vardas palankia tremtiniams prasme buvo dažnai linksniuojamas islandų spaudoj.

Išplės informaciją apie Lietuvą

Baltai Hanau pasitarime nutarė įsteigti bendrą informacinį iš visų 3 tautybių žmonių sudarytą biurą, kuris turės leisti biuletenį svetimomis kalbomis užsienio informacijai, taip pat ruošti kiekvienos tautybės spaudos apžvalgą vokiečių k., kad tuo būdu baltų spauda turėtų objektyvią informaciją apie kitų kaimynų gyvenimą ir jų veiklą. Tokios informacijos jau senai pasigesta. Voralbergo baltai turi paruošę 3 kalbomis baltų almanachą „Lootus — Ceritus — Viltis".

Amerikoje baigiama spausdinti 350 pusi. didumo informacinė knyga apie Lietuvą, pavadinta „Lietuva tironų pančiuose". Ji bus taip pat paruošta angliškai.

Lietuviai mano išplėsti savo informacinę veiklą Anglijoje, ten projektuojama leisti taip pat baltų informacinis biuletenis.

Lenkai žurnalistai domisi mumis

Epšteine įvyko lenkų žurnalistų suvažiavimas, kuriame lietuvius atstovavo Pov. Gaučys. Lenkų žurnalistų sąjunga šiuo metu turi 58 tikruosius narius ir 30 kandidatų. Iš 7 buv. savaitraščių ir 1 žurnalo po didelių pastangų lenkams pavyko gauti tik vieną nepriklausomą savaitraštį „Kroniką", antrą leidžia varšuvinės pakraipos lenkai.

Lenkų žurnalistų sąjunga veda lenkų tremtinių archyvą. Jau yra surinktos 652 knygos ir brošiūros, išleistos po šio karo Vokietijoje. Wies-badene surengė lenkų DP spaudos ir knygos parodą, kurioj buvo išstatyta 150 periodinių leidinių, 200 knygų, išleistų per 1,5 metų. Lenkai žurnalistai lietuviams reiškia daug simpatijų, gyvai domisi jų gyvenimu ir prašo informacijų apie Lietuvą.

Lietuva teisininkų susirinkime


Tarptautinės teisės žinovų susirinkime Čikagos universitete Kons. Daudžvardis iškėlė Pabaltijo valstybių klausimą. Kalbėtojai pažymėjo (4 profesoriai, vienas teisėjas ir kt.), kad tie kraštai yra agresijos aukos ir kad šį klausimą reikia kelti visuose tarp. teisės ir politinio mokslo susirinkimuose. Pabaltijo valstybių byla gali būti iškelta Jungt. Tautų visumos susirinkime.

Baltų moterų konferencija Eslingene

Eslingene buvo sušaukta Baltų moterų konferencija. Joje dalyvavo 37 lietuvės atstovės (nuo 500 asmenų viena), 21 latvė, ir 17 esčių. Suvažiavime išsamų pranešimą apie dabar-* tinę padėtį padarė Dr. M. Žilinskienė, kuri išrinkta USA zonos Pabaltijo moterų tremtinių pirmininke.

Suvažiavimas priėmė statutą, išrinko Pabaltijo Moterų Tarybą, į kurią įėjo kiekvienos tautos po 8 atstoves, sudarė 5 sekcijas, į kurias iš lietuvių įėjo į darbo sekciją p.Saulaitienė, jaunimo — A. Augustinavičienė, kultūros — E. Vasyliūnienė, teisių — Rudytė, socialinę — p. Jasaitienė. Suvažiavimas praėjo su pasisekimu. Taryba turi daug gražių planų — remti suartėjimą, ginti moterų teises, rūpintis specifiniais ir bendraisiais moterų reikalais.

Mokytojai susiorganizavo

Mokytojų profesiniais reikalais rūpintis įsteigta Liet. Tremtinių Mokytojų Sąjunga. Mokytojų tremtyje priskaičiuojama iki 2.000. Dabar stovyklose organizuojami s-gos skyriai.

Tremtinių laikraščių sąjunga

Tremtinių spaudos ir jos reikalų ginti, su karinės valdžios žinia ir pritarimu, įsteigta DPlicencijuotų laikraščių sąjunga, į kurios valdybą įėjo ir du lietuvių atstovai „Žiburių" ir „Mūsų Kelio" redaktoriai. Sąjunga turi daug gražių planų, kurių bent žymią dalį vis dėlto tikisi įvykdyti.

Atsišaukimas į pasaulio krikščionis

Didžioji Amerikos spauda gražiai atsiliepė į Liet. Krikšč. Demokratų Partijos atsišaukimą į visą krikščioniškąjį pasaulį; kad gelbėtų Lietuvą ir padėtų jai atgauti laisvę. Spauda pagiria didelį lietuvių krikščionių demokratų ir jų grupių aktyvumą kovoje Lietuvos laisvei išlaikyti.

Spauda taip pat plačiai paminėjo Vliko memorandumą JTO ir kitus lietuvių žygius.

Buvo susirinkę at-kai sendraugiai

Augsburge buvo susirinkę į suvažiavimą   ateitininkai   sendraugiai ir savo gyvavimo 20 metų sukakties minėti „Vytauto" klubas.

Stassenas Hanau lietuvių stovykloj

Hanau DP stovyklą netikėtai aplankė respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Haroldas Stassenas, lydimas aukštų karininkų. Jis apžiūrėjo ligoninę, dirbtuves, lietuvių gimnaziją ir kt. Su svečiu II kl. mokinys kalbėjosi angliškai ir vykusiai atsakė į visus jo pastatytus klausimus.

Vliko memorandumas

Lietuvos ir lietuvių reikalu įteiktas Žmogaus Teisių Komisijai, kurios pirmininku yra p. E. Roozeveltienė. Toji komisija yra gavusi ir lietuvių moterų tremtinių apeliaciją į laisvojo pasaulio moteris.
Neseniai Anglijoje lietuvių reikalais lankėsi Vliko pirmininkas prof. M. Krupavičius, p. V. Sidzikas ir p-lė M. Avietėnaitė. Su Britanijos lietuviais užmegstas artimesnis kontaktas. „Išeivių Draugas" atspaude Vliko atsišaukimą į viso pasaulio lietuvius.

Vyskupai kreipėsi į JAV lietuvius

Lietuvos vyskupai, gyvenantieji Vakarinėje Vokietijoje, kreipėsi laišku į JAV lietuvius, ragindami juos įsipareigoti remti šalpa asmeniškai kurį nors tautietį ištrėmime Europoje. Tam reikalui tvarkyti yra numatyti didesnėse lietuvių kolonijose pačių tremtinių atstovai.

Lietuvių laiškas prezidentui Trumanui

Sušaukta Amerikos Liet. Tarybos New Jorko skyriaus konferencija pareiškė protestą prieš tai, kad Sov. Rusija laiko savo armiją ir žvalgybą Baltijos valstybėse. Kaip praneša „New York Times", konferencija pasiuntė prez. Trumanui laišką, ragindama jį tiesioginėmis derybomis su Rusija stengtis išlaisvinti Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Sukaktys

Sausio 20 d. suėjo 10 metų nuo vieno iš žymiausių aušrininkų, būtent J. Miliausko-Miglovaros mirties. Jis buvo vienas iš „Aušros" organizatorių ir poetų, išleidęs kelias savo knygeles, tarp jų ir poezijos rinkinį „Mano raštai". Iš jų spindi šviesesnių laikų viltis.
Sausio 14 d. suėjo 15 metų nuo akvarelisto dail. Kajetono Šklėriaus mirties, o sausio 21 d. — 95 metai nuo lietuvių teatro pionieriaus Gabrieliaus Lansbergio-Žemkalnio gimimo. Jis buvo vienas iš pirmųjų profesionalinio teatro režisierių Vilniuje, parašė keletą dramų: Blinda, Birutė etc.

Kovo 7 d. suėjo 40 metų nuo didžiojo Suvalkų krašto knygnešio kun. Martyno Sederavičiaus mirties. Jis, gyvendamas pasieny, buvo suorganizavęs tikrą knygų kontrabandą. Pro Sudargą ėjo pagrindinis knygų kelias net į Vilniaus kraštą.

Kovo 14 d. suėjo dveji metai nuo ilgamečio Vyt. D. Un-to rektoriaus prof. Myk. Romerio mirties, kovo 14 d. — 15 metų nuo Povilo Matulionio mirties, kovo 17 d. — 70 metų nuo lietuvių poeto kun. Juozo Šnapščio-Margalio gimimo, o kovo 24 d. — 26 metai nuo jo mirties.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai