Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ALEKSIO RANNITO ĮNAŠAS Į ČIURLIONIANĄ PDF Spausdinti El. paštas
Pažvelgus į bibliografinius sąvadus, kuriuos įprasta dėti knygose apie M. K. Čiurlionį, matyti, kad čiurlionianos apimtis nėra kukli. Bet ji nėra dar ir pakankamai plati, palyginus ją su temos turiniu.

Todėl kiekvienas naujas įnašas į M. K. Čiurlionio genijaus nagrinėjimo literatūrą ir tenkina, ir džiugina.

1984-ieji metai čiurlionianai buvo dosnūs. Tais metais pasirodė dvi knygos apie M. K. Čiurlionį. Gegužės mėnesį gajoji Amerikos Lietuvių Bibliotekos leidykla išleido Stasio Ylos parengtąjį veikalą apie M. K. Čiurlionį M. K. Čiurlionis — Kūrėjas ir žmogus, kuris sukėlė susidomėjimą medžiagos gausa ir polėkišku dėstymo koloritu. Tai yra viena stambiausiųjų dovanų čiurlionianai. Didžiulis 468 puslapių ir gausiai iliustruotas enciklopedinio dydžio tomas verstinas į bet kurią plataus vertojimo kalbą. Jo medžiaga gali įtakoti čiurlionistų studijas ir sprendimus.

1985 metais, su 1984 metų data, mus pasiekė ir kita čiurlionianos stambmena — veikalas, skirtas čiur-lioniškajai misijai mene suvokti ir jo kūrybinės stichijos mįsles įspėti. Tai ilgamečio čiurlionisto ir dažno tarptautinių forumų dalyvio Aleksio Rannito traktatas anglų kalba Mikalojus Konstantinas Čiurlionis — Lithuanian visionary painter. Veikalas yra albuminio dydžio, tekstas užimąs 60 puslapių, 32 spalvotos M. K. Čiurlionio paveikslų nuotraukos, antratiek nespalvotų nuotraukų. Tai prabangios išvaizdos albumas. Ir kažin kaip intuityviai abi knygos, tikros čiurlionianos aruodo pažibos, sugretintos. Jos yra du vienos regatos laivai — linkmė ta pati, vėliavos gi skirtingos. Stasio Ylos knyga monografinė enciklopedija, didysis duomenų aruodas itin šiltame dėstymo kolorite. Šis koloritas kažin kaip priartina prie mūsų mūsų genijaus asmenį. Iš universalinės sferos, kurioje tinka būti genijaus sostui, priartina jį prie mūsų. Definicijų gausoje išmintingai neparinkta finalinės definicijos.

Aleksio Rannito veikalas — albumas savo puošnumu palenkia imti knygą rankon pagarbiai, šventiškai nusiteikus, yra kartu ir dovaninis meninis albumas. Jo formatas toks savas meno albumų pasaulyje.

Čiurlionistas Aleksis Rannitas (Yale universitetas) visą dėmesį sukoncentravo į monografinę knygos dalį, bet su polėkišku atkaklumu ieškojo aplinkoje, epochos žingsniuose, kūrėjo asmenyje ir savo nuosavoje erudicijoje — kur įtalpintas tarptautinio meno istorijoje čiurlioniškasis unikalumas?

Aleksio Rannito veikale spindi čiurlionistų atradimų ir ieškojimų paradas, kurio vėliavos skelbia didįjį siekį: suprasti M. K. Čiurlionį, surasti M. K. Čiurlioniui vietą amžinos gyvybės tarptautinio meno istorijos mauzoliejuje, o per tai palikti ateinančiųjų kartų kartoms jo amžiną mistiškąjį vitalizmą. Aleksis Rannitas, kaip daugelis, tiki, kad M. K. Čiurlionio meno stichija nemirtinga.

Abi šios šaunios knygos įžengė į gyvenimą sub speciae mortis (po mirties ženklu). Stasys Yla nesulaukė jo paruoštos knygos ir mirė staigiai ir dramatiškai knygos pasirodymo išvakarėse. Aleksis Rannitas išvydo savo veikalą, ir mirė netrukus, knygai dar nepasiekus plačios visuomenės.

Juo gilesnio respekto užsitarnavo leidykla, išleidusi šiuos čiurlionianos žiedus, reikšmingus mokslui ir istorijai veikalus, puošniai, įspūdingai, prabangiai.

Stasio Ylos knygoje randame net dvidešimt Aleksio Rannito čiurlionianos įvairių darbų išnašų. Tuo tarpu Aleksio Rannito veikalo bibliografijoje Stasio Ylos knyga nefigūruoja. Tarpusavės komunikacijos abu čiurlionistai neturėjo. Taip pat Aleksio Rannito veikalo bibliografijoje nerandame itin įdomios ir temai reikšmingos knygos, kuri atidengia intymiausių M. K. Čiurlionio ieškojimų sferą. Tai M. K. Čiurlionio laiškų, užrašų ir straipsnių rinkinys M. K. Čiurlionis apie muziką ir dailę. Ši gausiai iliustruota knyga buvo išleista Vilniuje 1960 metais (Vaga).

Ir jeigu Stasio Ylos monografija turėjo strateginį tikslą apžvelgti lietuvių tautos genijų iš kelių pozicijų, Aleksio Rannito traktatas - essay pasirinko savitą misiją. Jis siekė suprasti savo pastangomis ir kitų ieškojimais čiurlioniškumo savitumą, jo beprecedentinį hermetizmą, atremtą į filosofiją, į idėjingumą, ir visiškai nesidomintį muzikiniu M. K. Čiurlionio pasauliu.

Aleksis Rannitas originaliai demonstruoja M. K. Čiurlionio pozicijas epochos idėjinių skerspjūvių fone, kas, lyg aukštojoje matematikoje išvestinių analizė, talkintų sintetinti fragmentus. Aleksio Rannito traktatas - essay (60 puslapių) siekia rasti M. K. Čiurlioniui vietą meno filosofijos srovių sraute, ir — tokios precizijos naradus — pastatyti M. K. Čiurlioniui paminklą su epitafija Vienintelis ir nepalyginamas pasaulinės reikšmės hermetistas.

Tai buvo didžiulis Aleksio Rannito revoliucinis žygis, nes tarptautinėje meno kronikoje apie mūsų genijų įrašyta nuostabiai nedaug. Aleksis Rannitas, atidus ir rūpestingas čiurlionistas, tesurinko šio albumo bibliografijoje apie 70 šaltinių. Šie bibliografiniai talkininkai yra dažniausiai periodikoje bei žurnaluose paskandinti rašiniai. Tenka manyti, kad tarptautinis dėmesys M. K. Čiurlionio menui esąs tik dar užuomazgoje. M. K. Čiurlionio žinomumas auga palengva be šuolių, bet užtikrintai. Stasio Ylos ir Aleksio Rannito veikalai, pasirodę išeivijoje, yra bene vieni stambiųjų kertinių akmenų tarptautinės čiurlionianos rūmų statyboje.

Aleksio Rannito veikalas — traktatas - essay — yra temos nagrinėjimas iš kelių aspektų, netgi turint nagrinėjimo primatą — nagrinėtojo nuosavą nuomonę. Šis veikalas nėra monografija, nors autorius liečia ir dailininko biografinius duomenis. Autorius parinko įdomų, originalų nagrinėjimo metodą. Jis suartina kelias sprendimų galimybes ir sprendžia konglomeratą teoremos sprendimo būdu. Kaip sausi lapai vėtroje, kai kurios galimybės nupūčia-mos, palieka a priori nenujausta galimybė, kuri kursto ja pasiremti definicijos pilnumui nustatyti. M. K. Čiurlionio minties požemiai galbūt labiausiai rūpėjo autoriui. Aleksis Rannitas, pats būdamas meno istorikas ir poetas, šauniai suderino dviejų priešgyniškų polių kooperaciją. Jo kalba žydi, metaforos spindi, siekiai įsirausią gilyn. Juk čiurlioniškumo savitumas siūlo begalybę atradimų, sprendimų mozaikos, kontraversiškai susikertančių sprendimų, jeigu bendrai išvadas galima vadinti sprendimais. Užėmęs dvi stambias pozicijas mene ir muzikoje, M. K. Čiurlionis absoliučiai neįveikiamas rutinos nomenklatūrai.

Pridurtina, kad našus M. K. Čiurlionio angažavimasis muzikai akcentuotas rusų rašytojo Felikso Rozinerio romanu Gimn Sloncu (Himnas saulei). Romanas buvo parašytas M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečiui paminėti ir išleistas 150,000 egz. tiražu!
 
Aleksis Rannitas 1914.X.14 — 1985.1.5

M. K. Čiurlionis ir muzika: tai naujos temos kelionė čiurlionistams muzikams. Juk muzika buvo genijaus drobių idėjinė sėkla. Aleksio Rannito veikale ši tema tik paliesta — tai tik užuomina.
Aleksio Rannito veikalo pavadinimo subtitulas yra ir M. K. Čiurlionio kūrybinio savitumo definicija "visionary painter". Būdvardis visionary" turi keliolika įvairiopų reikšmių, tarp kurių: "linkęs haliucinuoti", "svajotojas", "mistikas", "ne šio pasaulio žmogus". Galvokime, kad čia autorius rado sąvoką, kurią panoro akcentuoti: "žmogus, kuris regi regėjimus", "vizijas regįs žmogus".

Sudėtingas ir metafizinės reikšmės vizijas regi kartais poetai, muzikai. Į realistinį pasaulį vizijas įveda F. Dostojevskio herojai. Nežemiško trapumo vizijų pasaulis toks gi mums savas ir įtikimas per M. K. Čiurlionio drobes! Todėl autorius surado apytikslį M. K. Čiurlionio savitumo apibūdinimą — tai vizualinis pasaulis! Jame genialiai nušalinamas iš objektų kontūrų bet kuris daiktiškumas. A. Becklino regėjimai ir M. K. Čiurlionio regėjimai absoliučiai skirtingi. Sodrūs vokiečių mistiko dažai ir lietuvio vizininko drobės — du atskiri pasauliai. Už regimosios paveikslo kompozicijos M. K. Čiurlionis kuria nepakartojamą idėjinės būties foną. Šia prasme jis yra intelektuališkiausio meno žanro pionierius; jis to savo pasaulio įsteigėjas ir formuotojas. Jis nesukūrė savo mokyklos, tepaliko tiktai teptuko brėžius, bet mėginę jį sekti epigonai, nepajėgė to pakartoti.

Po įvadinių pastraipų, knygoje yra šešios autonomiškos dalys, kuriose Aleksas Rannitas, nelyginant chirurgas lancetu, skrodžia hipotezių kalnus. Šalia to autorius nuolatos paliečia M. K. Čiurlionio mąstysenos pasaulį, varsto jo medžiaginių kūrybos formų mozaiką, grožisi genijaus laiko ritmo jausmu, siužetijos atranka ir dailininko sugebėjimu kurti vizijas, kurios paremtos daiktiškumu, nes tokios prabyla į intelektą.

Tikrai, M. K. Čiurlionio paveikslų skaudžioji drama vyksta kaip kova tarp gėrio ir blogio žmogaus širdy. Ta kova tarp iliuzijos ir realybės jau septyniasdešimt metų kankina nagrinėtojus! Ar yra dar pasaulinėje arenoje dailininkas, kuris taip ilgai būtų aistringo dėmesio objektu?

M. K. Čiurlionio piešinyje nuolatinis klausimas. Ir nėra vizos neapšviestiesiems net ir slaptais takais įžengti į tą pasaulį. Kai kurie laiko jį meno mesijumi. Kitiems jis mįslė. Kitiems vizijų pasaulio dokumentuotojas. Tad Aleksio Rannito albumas dėl liečiamų jame temų ketina būti Charono plaustu per Stykso upę — plaustu į kitos stichijos krantą.

Palyginamajame Kalendorine (Comprataive Calendarium) autorius demonstruoja savo erudicinę virtuoziją, gretindamas M. K. Čiurlionio biografines datas su "laiko dvasios" faktūra. Prioritetas, kaip nurodo autorius, duotas neoromantikams, simbolistams, Art Nouveau pradininkams. Šis skyrius, nežiūrint į jo efektingą skambėjimo kontrapunktą, šiek tiek kelia ir klausimų, ir abejonių. Ar beturėjo bent mažiausios įtakos tie kūrėjai, jų darbai M. K. Čiurlionio asmenybei augti? Autorius sugrupavo medžiagą kronologiškai, logiškai. Bet tiksliau tokį palyginamąjį kalendorių grįsti M. K. Čiurlionio kūrybinių temų (muzikos ir mene) raidos principu, nurodžius faktūrą, kurios poveikyje kurta. Kai kur toji mintis pagauta (p. 23). Savo laiške bičiuliui Moravskiui dailininkas rašo, kad Leipcigo muziejuje jis buvęs sužavėtas Arnoldo Becklino mistiškomis drobėmis. Vienok iš to pat laiško aiškėja, kad ir sodriai realistinių dažų Murillo pasaulis žavėjo mūsų genijų (M. K. Čiurlionis — apie muziką ir dailę, Vilnius, Vaga, 1961).

Būtų tikslu toje laikmečio panoramoje, "palyginamame kalendoriuje", remtis M. K. Čiurlionio laiškais, jo straipsniais, jo muzikos kūrinių idėjų arsenalu. Dailininkas galėjo nežinoti, kas dabar plačiau žinoma ir būti veikiamas to, kas dabar mums nesugaunama. "Palyginamąjį Kalendorių" galima plėsti ir trumpinti. Tai rodo, kad toji erudicinė vaivorykštė, tas skerspjūvis per minimos epochos metus, nedaug patalkina suprasti M. K. Čiurlionio pasaulėjautos ištakas bei laiko dvasios" poveikius. Traktato esmė nuslinko kiek pakraštin dėl teksto plėtros; ji neteko koncentrinio veržimosi į sprendžiamą problematiką. Tačiau "Palyginamasis Kalendorius" yra vertybė savyje, nes nupiešia erą, kuri spinduliuoja kūrybinio vyksmo žaizdrais.

Beveik visas filosofinių ieškojimų pasaulis, kuris lietė M. K. Čiurlionio psichę — nuotrupomis, anotacijomis — surandamas jo aukščiau paminėtoje  220  laiškų  knygoje.  Tai stebuklingai išlikę jo 1901 - 1908 metų laiškai. Jis rašė juos savo draugams intensyvių kūrybinių metų sąlygomis.   Palyginimais   surandame, kad esminė M. K. Čiurlionio meno savybė buvo realybės nudaiktinimas, artėjimas prie absoliuto be konkrečių formų. Tai yra staigmena ir mįslė lyginti M. K. Čiurlionio nudaiktintąją realybę su proistorinėmis 15,000 metų senumo freskomis Altamiroje (Ispanija) ir Lescaux (Prancūzija)! Iš M. K. Čiurlionio laiškų, atrodo, apie tas gilių urvų freskas dailininkas nežinojo. Jis jų nematė. Tad juo labiau parbloškia jo, modernaus kūrėjo, intuityvus   sugrįžimas   į   proistorinės eros — žmonijos kūdikystės periodo — piešinio formą. Tuo tarpu M. K. Čiurlionio graviūrinė "Jūros sonatos" forma labai traukė autoriaus dėmesį.

Aleksis Rannitas prieina prie svarbių  radinių  kitu  keliu.   Unikalaus dailininko darbuose, ir per eilę metų, jis ieško metafizikos šaknų. Nudaiktintas objektas kelia tokių vilčių. Juk menininkas — dailininkas arba poetas — vykdo savo misiją kaip savęs nesuvokęs mediumas. Jis skelbia savo tezes tiliau ir plačiau, kaip kad pats gali savyje tai išsiaiškinti. Plačios skalės mostais, su poetikos skardesiu autorius veda paraleles, cituoja ir įsižvalgo, atidengia metafizinius aidus M. K. Čiurlionio piešiniuose, jų fugos pobūdžio tysoje, atpasakoja čiurlioniškumo specifikos aptarimus, kurių M. K. Čiurlionis pelnė šimtmečio pradžioje iš poeto filosofo Viačeslavo Ivanovo 1914 metais. O dabar, 70 metų vėliau, 1984 metais išmąstytieji ir išieškotieji Aleksio Rannito aptarimai turės savo svarią vietą tolesnėje čiurlionianos raidoje. Naujovė čia ir tokia, kad autorius priartina M. K. Čiurlionį prie Neoplatonistų, tuo skatindamas matyti dailininką naujuose rėmuose (p. 38).

Prie filosofijos apčiuopiamumo čiurlioniškame mene arti šliejasi laiko reiškimo problema, kuri tačiau dailininkui nėra esminė. Ši būties dimensija — laikas — atrastoji čiurlioniškumo pagrinduose, Aleksio Rannito nagrinėjama iš kelių pozicijų. Grafiškai tai suvedama į laiko raidos akcentus serijiniuose M. K. Čiurlionio piešiniuose. "Pasaulio kūrimas", "Jūros sonata", "Žalčio sonata" irkt, kur muzikiniai terminai skirti laiko raidai žymėti, neretai reiškia ir idėją, ir tonaciją. Autorius itin įdėmiai ėmėsi to knygos skyriaus ir virtuoziškai įveikė sunkumus, leisdamas suvokti skaitytojui kaip filosofinė tema realizuojama dailėje. Jis leido skaitytojui pajusti muziką Čiurlionį dailininke Čiurlionyje. Erdvėlaikio radinys M. K. Čiurlionio veikaluose yra vienas stambiausių Aleksio Rannito radinių.

Labiau scholastiškai tenka elgtis "Čiurlionio simbolizacijos" studijoje. Juk M. K. Čiurlioniui nesunku primesti simbolisto titulą. Jo iškilimo laiku simbolizmas buvo pirmaujanti tėkmė mene ir rašte. Bet kosmoso įtakos pėdsakai M. K. Čiurlionyje nuolatos susitinka su jo reakcija į kitas, jį pagaunančias teorijas. Plačia vaga Aleksis Rannitas žengia į idėjų atpažinimą po simbolių formomis. Pvz., sferoido, cilinderio, spiralės ir kreivės, trikampio ir apskritimo mįslėse (p. 58) staiga atsiveria atsakymai, kurie nėra netikėti, dargi ir laukiami. Bendrai gi tai yra kelionė labirinte, kur nėra durų išsiveržti. Objekto susimbolinimas ir laiko ritmo doktrina spindi "Jūros sonatos" fragmente, kuris puošia albumo viršelį. "Jūros sonatos" vilnyje autorius nuspėja kiniškų graviūrų įtaką, neminėdamas japonų dailininko Hokusai "Fiji kalno" klasikos, arba Osi Okuros "čiurlioniškų" bangų graviūrų.

1960 metais, rašydamas čiurlionianos įkvėptąją "Ikaro sonatą", aš veržiausi bent kiek suvokti čiurlioniškos ir japoniškos graviūrų gigantiškų jūros bangų užmojo esmę. Toks gi panašumas piešiny, toks gi identiškas temos realizavimas! Ar tai simbolių nekintančioj i vertė? Simboliką rado romano protagoniste Aguna:

"Tos bangos skirtingos", pasakė Aguna. "Japonuose yra žūtis. Čiurlionyje yra kova. Matai tą laivą Čiurlionio paveiksle? Laivas turi bures. Burė reiškia pergalės siekimą. Tik žūstantis nuima burę".

Ikaro Sonata, p. 37

Kada siekiama suvokti simbolio prigimtį, smulkiausioji piešinio detalė gali turėti giliai užslėptą prasmę. Čiurlionyje piešinio simbolius įspėti nėra lengva. Tai durų poieškis labirinte!

M. K. Čiurlionis genialiai nudaik-tina diaktą, paversdamas jį simboliu, todėl ir toks pasinešimas jo mene ieškoti simbolių. Šitas daikto esmės nurodymas jo kontūre priartina čiurlioniškus kontūrus prie priešistorinių figūrų formų, kurios išliko giliuose urvuose 15,000 metų Ispanijoje (Altamira) ir Prancūzijoje (Lescaux).

Aleksis Rannitas eina tiesiu keliu linksniuodamas simbolikos temą. Jis sako: 1908 metais lietuviai valstiečiai, basomis kojomis mindami žemę, turėję betarpį sąlytį su gamta (p. 59). Tokia realybės poetizacija yra respektas lietuviškam panteizmui, net teizmui, nors konkrečių duomenų ir nėra, ar 1908 metais lietuviai valstiečiai tikrai laikė dailininką suprantamu? Šiame skyriuje autorius spindi erudicija.

Vardų ir teorijų, meno sąjūdžių iki Art Nouveau titulai labai suintensyvina dėstymą, tačiau niekad neatšokdami nuo vedamosios linijos. Teoremos sprendimo sąlygos visad prieš akis. Ši medžiagos gausa provokuoja mintį — juk būtų dar naudingiau ir svariau, jeigu šis puikus monografinis albumas būtų sutalpinęs ne tiktai šią individualią šaunaus čiurlionisto studiją, bet ir kiti autoriai rastų čia vietą — tie autoriai, kurie septyniasdešimt metų trukmėje nagrinėjo mūsų genijaus kūrybą.

Plačiausias paskutinis šio traktato-essay skyrius "Liečiant moderniųjų sąjūdžių įtekmes" leidžia autoriui spindėte spindėti žyburiuojančių palyginimų fejerverkais. Iškyla ir gilios lietuvių priešistorės faktūra "Gyvatės kultas" (p. 69).

Naujasis menas, abstraktizmas, surrealizmas, kosminės temos tarp Flammariono teleskopų ir Vrubelio mistinio simbolizmo — viskas tai medžiagos kalnai, ties kuriais Aleksis Rannitas iškyla pozoje. Jis ieško M. K. Čiurlionio kūrybos kontrapunkto . . .

Lietuviams daug reiškia ir savų poetų pastangos suvokti ar bent priartėti prie čiurlioniškumo. Tai matyti iš jubiliejinių čiurlioniškų antologijų, kurios išleistos Vilniuje ir išeivijoje. Aleksio Rannito albume lietuvių poetų sprendimai nebūtų toli atšokę nuo meno žinovų sprendimų, jie netgi suteiktų naujų akordų neaprėpiamai čiurlionianos fugai.

Autorius nuoširdžiai apreiškia po ilgųjų temos studijų: šimtai epigonų seka Čiurlioniu, bet jo menas nepalyginamas ir paralelių neturįs.

Aleksio Rannito veikalas Mikalojus Konstaitinas Čiurlionis — Lithuanian Visionary Painter yra fioritūra solemnis M. K. Čiurlionio genijui.

Šį leidinį finansavo Lietuvių Fondas, Amerikos lietuvių dailės klubas ir specialus komitetas (pirm. P. Gaučys, nariai: Kazys Bradūnas, Jonas Jurkūnas ir K. Varnelis). Bibliografiją tvarkė K. Varnelis. Įvado asistentė N. Gražulienė. Techniškoji priežiūra Petras Aleksa. Spaudė Morkūno spaustuvė. Spalvotos reprodukcijos — Bell Litho, In. Kaina 25 dol. Tiražo nenurodyta.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai