Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TREČIOJI MOKSLO IR MENO SINOIKIJA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Trimakas   
Nežiūrint to, kad Trečioji Sinoikija Lietuvoje vyko 1991 m. rugsėjo 14-21 d., t.y. vos 3-4 savaites po politinio perversmo Sovietų Sąjungoje, šiame suvažiavime pildėsi prieš metus įvykusiai Antrajai Sinoikijai skirti išeivijos vyskupo P. Baltakio, OFM, sveikinimo žodžiai: "Religijos filosofijos ir religinės muzikos studijų savaitės... sudarys išskirtinas sąlygas idėjiniam dialogui, pasaulėžiūrinių akiračių praplėtimui, asmenybės brandinimui bei pilnesniam krikščioniškos pareigos supratimui panaudoti Dievo duotus talentus gražesnio žmonijai rytojaus kūrimui".

Tikrai, šioje jau kasmetine tradicija virtusioje mokslo bei meno studijų savaitėje Lietuvoje buvo sudarytos palankios sąlygos idėjiniam dialogui ir tarp skirtingų tautų ir tarp įvairių įsitikinimų atstovų. Dialogui ypač buvo skirta suvažiavimo pirmoji — ekumeninė sekcija. Jos posėdžiai vyko Vilniaus universitete. Paskaitas skaitė katalikai, stačiatikiai ir protestantai, lietuviai, lenkai, rusai, žydė ir suomis — visi taikioje ir pagarbioje atmosferoje, kaip dera demokratinėje šalyje (nors tiek neparemtų priekaištų daroma dėl mažumų traktavimo Lietuvoje!).  Stačiatikių dvasininkas V. Novinskij kalbėjo apie Sinoikijos — Subuvimo dievišką pagrindą Švč. Trejybėje; dr Z. Nosovvski — apie Lenkijos katalikų laikysenas (diskusijose rasta panašumo Lietuvos katalikuose); doc. B. Nikiforo va — apie dialogą tarp krikščionybės ir judaizmo; suomis dr. C. H. Huisjps — apie H. Dooyevverds filosofiją; doc. G. Miniotaitė — apie tiesos jėga prieš prievartą. Ekumenizmo tema rado atgarsį sekančią dieną Kaune kun.Vyt. Sidaro paskaitoje "Ekumenizmo problemos".

Šalia dialogo Sinoikija pasižymi ir Lietuvos padėties aktualiu svarstymu. 1991 m. Sinoikijoje dabartinės Lietuvos krikščionybės dvasines "viršūnes" nagrinėjo kun. dr. K. Trimakas iš JAV., o A. Gusčius — etni-nio-etinio-lingvistinio imuniteto bei istorinės atminties menkėjimą lietuvių tautoje.

Kaip paprastai šiame religinės filosofijos suvažiavime, daug dėmesio buvo skirta filosofijos temoms. 1991 m. Sinoikijoje buvo gvildentos šios temos: Dievo poveikis žmogaus prigimtyje (mons. dr. Vyt. Kazlauskas), Dievo klausimas filosofijoje (kun. prof. B. Dembovvski), angliškojo em-pirizmo ateizmas (prof. F. Jončys), antikinės filosofijos palikimas šv. Augustino kūryboje (doc. L. Jakavo-nytė), Rytų-Vakarų kultūrų sintezė St. Šalkauskio filosofijoje (doc. D. M. Stančienė), sociobiologija ir žmogaus dvasia (prof. dr. A. Gaižutis). Teologijai buvo skirta mons. J. Juodelio paskaita apie Katalikų Bažnyčios tikėjimo išpažinimą ir dr. A. C. Eve-ratt paskaita apie S v. Tomo Akviniečio tikėjimo doktriną.

Praeities klausimus svarstė kun. doc. A. Kajackas (pastangos sukrikščioninti Lietuvą po Mindaugo), doc. A. Jovaišas (L. Rėzos biblistikos darbai), kun. R. Pukenis (senų lietuviškų knygų likimas iki 1905 m.) ir J. Ze-teišili (Gruzijos Bažnyčia ir oikumena). Iliustruodama skaidrėmis, J. Sakėnaitė apžvelgė Švč. Marijos pavaizdavimą tradicinėje Europos dailėje.

1991 m. Sinoikijoje reiškėsi ir religinis menas. Vilniuje buvo surengta jaunos dailininkės L. Grišaitės grafikos paroda "Per Jį, su Juo ir Jame". Nidoje — kun. E. Atkočiūno, OFM, poezijos vakaras. Grafikos parodos atidarymo metu koncertavo G. Kviklys (klavesinu) ir E. Piličiauskas (obojumi). Surengtos keturios bažnytinės muzikos valandos: Kaune, Nidoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Kauno arkikatedroje dalyvavo solistė G. Kaukaitė, G. Kviklys (vargonais) ir V. Ze-briūnaitė (smuiku). Dalyvavo trys chorai: Nidoje — R. Gražinio vadovaujamas "Aidijos" choras; Panevėžyje — P. Vailonio vadovaujamas Vilniaus mergaičių choras "Liepaitės" (vargonais — V. Prekerytė); Vilniuje — D. Juozėno vadovaujami Sv. Kazimiero koplyčios giesmininkai — cantatores chorales (vargonais palydint Z. Stonytei). 1991 m. lapkričio mėnesį — platesnė bažnytinės muzikos programa.

Kaip dera tokiame Dievo tiesos ieškojimo ir grožio išraiškos subuvime, kone kasdien buvo susirenkama į Dievo namus pamaldoms. Suvažiavimas pradėtas Vilniaus arkikatedroje iškilmingomis šv. Mišiomis. Šv. Misos taip pat buvo laikomos Kaune, Nidoje ir Panevėžyje. Šias šv. Mišias atnašavo vysk. Stimpfle iš Vokietijos, kardinolas V. Sladkevičius, vysk. A, Deksnys, vysk. J. Tunaitis, vysk. J. Preikšas ir kiti.

1991 m. Sinoikijos pabaigoje įvyko prof. St. Šalkauskio 50-ųjų mirties metinių paminėjimas. Jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje buvo atidengta jo baraljefo lenta, dalyvaujant jo žmonai Julijai ir sūnui Juliui.

1991 m. Sinoikijos vertinimas. Ši Sinoikija buvo pirmoji atkurtoje ir nepriklausoma pripažintoje Lietuvoj; trečioji — kasmet tokių surengtų suvažiavimų eilėje. Vis labiau matosi šių tradicinių suvažiavimų vaisiai: Lietuvos mokslo ir meno žmonių bendravimas tarp savęs ir su specialistais iš kitų kraštų. Paliekamas ne tik laikinas įspūdis tų suvažiavimų metu įvairiuose pasirinktuose Lietuvos miestuose, bet temos, o kai kada ir meno darbai, užfiksuojami naujai atkurtame, nepriklausomos Lietuvos leistame Logos žurnale, o taip pat kasmetinių Sinoikijų pranešimų leidiniuose. Spausdinami ir platinami St. Šalkauskio Fondo leidiniai — 1991 m. pirmoji knyga: Kęstučio Trimako evangelinių mąstymų rinkinys Ieškančiojo pėdsakai.

Vykdomi pirmojoje 1989 m. Sinoikijoje aptarti darbai: toj Sinoikijoj pasisakyta už filosofijos-teologijos fakulteto atkūrimą Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Fakultetas jau veikia. Pasisakyta buvo ir už Katalikų Mokslo akademijos atkūrimą Lietuvoje. Akademija jau veikia ir 1991 m. birželio mėnesį Vilniuje įvyko tos Akademijos suvažiavimas. Nuspręsta pradėti leisti religijos filosofijos ir meno žurnalą. Jau atspausdinti Logos du pirmieji numeriai. Nutarta įkurti religijos filosofijos bei meno centrą Vilniuje. Jau yra sklypas ir paruoštas to centro projektas.

Mokslo ir meno žmonių susitikimai atnešė Lietuvos kultūrai bei jos dvasiniam atgimimui pasiliekančių vaisių.    Kęstutis Trimakas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai