Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POEZIJOS DIENOS ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Rudens ir žiemos metu Jaunimo centro kavinėje Čikagoje penktadienių vakarais vyksta populiarios vakaronės. Jau tradicija virto vakaronių sezoną užbaigti Poezijos dienomis. Poezija lietuvių tautiniame gyvenime" yra atlikusi išskirtiną vaidmenį. Ir į pasaulinę areną išėjome ne su lietuviška novele ar romanu, bet su poezija.

Kai Lietuvoje viešpatavo dar tamsi naktis, Prūsų Lietuvoje Kristijonas Donelaitis sukūrė nemirštamą veikalą. Ir šiandien lietuvių literatūros stipriausi reprezentantai tebėra Metai ir Anykščių šilelis. Taip pat poezija atliko svarbų vaimenį tautinio atgimimo eigoje. Tad ir nenuostabu, kad lietuvis yra suaugęs su poezija.

Pasitaikė labai gyvas savaitgalis, perkrautas įvairiais renginiais. Poezijos dienos beveik sutapo su Vilniaus Jaunimo teatro pastatymais. Vilniaus Jaunimo teatro gastrolės buvo ne eilinis įvykis. Tad lietuviškų renginių lankytojai turėjo kūlversčiais verstis ir skubėti, kad visur suspėtų. Žmonės iš visų kraštų ir pašalių važiavo į Čikagą. Teko matyti atvažiavusius iš Detroito, develando, New Yorko, Baltimorės, Philadelphijos, Vašingtono, Floridos ir net iš tolimos Los Angeles. Be abejo, buvo ir iš kitų vietovių. Savaime aišku, vienas kitas iš jų dalyvavo ir Poezijos dienose. Tai irgi buvo neeilinis renginys.

Penkioliktosios Poezijos dienos vyko gegužės 27 - 28 d. Jas rengė ir globojo Jaunimo centro moterų klubas, o programą sudaryti ir jai vadovauti buvo prašyta Rašytojų draugija. Tad šiais metais pagrindinis darbas ir rūpestis teko rašyt. Česlovui Grincevičiui. Pirmojo vakaro programą atliko "Antrasis kaimas". Sis veiklus kolektyvas čikagiečiams yra jau gerai žinomas ir jų mėgiamas. Vakaro programa buvo sudaryta iš humoristikos ir satyros. Programon buvo įjungta daug poetų. Parinkti šių išeivijos bei okupuotos Lietuvos poetų kūriniai: Bitės Vilimaitės, Kazio Binkio, Teofilio Tilvyčio, Prano Raščiaus, Leonardo Žitkevičiaus, Aloyzo Barono, Antano Gustaičio, Rimanto Kluso, Algimanto Pabijūno, Horacijaus Drapako (slapyvardė), Juozo Erlicko, Vlado Šimkaus ir Rimo Vėžio.

Daugelis šių pavardžių mūsų skaitančiajai visuomenei nėra žinomos. Geležinei žudangai pradedant atsiverti ir didėjant kontaktams, pradedame vieni kitus geriau pažinti. Ypač klausantis satyros, reikia būti gerai susipažinus. Satyrose dažnai vykusiu sakiniu ar net vienu žodžiu yra pasijuokiama iš "išrinktųjų" arba santvarkos silpnybių. Gerai nežinant okupuotos Lietuvos gyvenimo ir visų detalių, dažnai tas "žodis" praslysta nepastebėtas. Be to, yra tokių sąvokų, kurios mums yra svetimos.

Skaitymus atliko reguliarūs antrakaimiečiai ir jų svečiai: Vida Gilvydienė, Marytė Utz, Alida Vitaitė, Juozas Kapačinskas, Eduardas Tuskenis, Rimas Vėžys, Lilija Jasaitė, Julius Lintakas ir Algirdas Titus Antanaitis (su pagrindu vadinamas prievaizda). Antrakaimiečiai sugebėjo porą valandų išlaikyti susirinkusiųjų dėmesį ir susilaukti plojimų. Tačiau buvo galima jausti, kad jie skaito svetimus tekstus. Jiems trūko savų tekstų; gal dėl to mažai tebuvo jiems charakteringų švystelėjimų ir proveržių. Vis tiek jų pasirodymas buvo mielai sutiktas.

Į antrąjį Poezijos dienų vakarą taip pat prisirinko beveik pilna salė. Programoje buvo poeto dr. Henriko Nagio poezijos rečitalis. Manau, kad Henrikas Nagys nėra reikalingas platesnio visuomenei apobūdinimo. Tik trumpai, tik prabėgomis peržvelgsime jo kūrybos eigą. Su savo pirmaisiais kūriniais jis pradėjo reikštis dar nepriklausomybės laikais. Ateityje jis pasirodė 1938 m., o kiek vėliau ir Naujojoje Romuvoje. Jis priklauso "žemininkų" poetinei ir literatūrinei krypčiai. Pirmąją literatūros premiją laimėjo jau 1946 m. už Insbrucke išleistą rinkinį Eilėraščiai. Vėliau išėjo kiti rinkiniai, kurie turėjo nemažai įtakos jaunesnei poetų kartai. Jis atmetė tradicines eilėdaros formas, tačiau jo poetinis žodis yra ryškus ir gaivalingas. Jo kūryboje ryškus tragizmas, kuris tačiau veda į žmogiškąją pergalę. Jis vienas iš mūsų modernaus poetinio žodyno kūrėjų.

Neturėsime Henriko Nagio poetinio portreto, jeigu nepaminėsime jo veiklos lietuviškoje spaudoje. Tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje jis aktyvus lietuviškos spaudos talkininkas ir bendradarbis. Ne tik spaudos, bet ir poezijos almanachų ir antologijų aktyvus talkininkas. Atrodo, susirinkusieji buvo gerai su juo susipažinę ir žinojo jo nuopelnus bei įnašą į mūsų kultūros lobyną, tad su dėmesiu jį išklausė.

Poezijos rečitalis yra sunkus ir rizikingas žanras. Išlaikyti susirinkusiųjų dėmesį be pašalinės pagalbos ne visi tesugeba. Čikagos visuomenė yra išlepinta ir reikli. Įvairiais renginiais persotinta. Tačiau tos dvi valandos prabėgo be kosėjimų ar durų varstymo. Reiškia, patraukė gausių dalyvių dėmesį. Pirmojoje dalyje jis peržvelgė tekstus iš savo senesniųjų leidinių, kurie taip pat buvo įdomu išklausyti. Atrodo, kad atsimename, žinome, bet kai reikia savo atmintį patikrinti, tai daug kas yra jau išdulkėję. Tad buvo malonu sugrįžti į praeitį ir prisiminti.

Antrojoje dalyje daugiausia jis kalbėjo apie kantatą Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva. Susirinkusius supažindino su šios kantatos poetiniais ir muzikiniais aspektais. Tai yra monumentalus veikalas, parašytas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. Ta tema jau buvo daug ir plačiai rašyta.

Pasibaigus vakaro programai, dalyviai skirstėsi geroje nuotaikoje. Rengėjai, programos atlikėjai, jų draugai ir pažįstami dar pabendravo ir prie vyno stiklo pasišnekučiavo.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai