Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANISTIKOS KONFERENCIJA PUNSKE PDF Spausdinti El. paštas
1981 m. rugpjūčio 29 - 30 d. įvykusios mokslinės konferencijos Punske (Suvalkų krašte) referatai išspausdinti po šešerių metų "Acta Baltico - Slavica " XVIII tome, Wroclaw, 1987, 428 p., tiražas 500, vyr. red. Jan Safarewicz. Dvylikos redakcinio komiteto pavardžių tarpe yra vienas lietuvis: prof. dr. Vytautas Mažiulis iš Vilniaus ir vienas švedas, prof. dr. Knut-Olof Falk iš Lundo, Švedijos. Tęstinio leidinio paskirtis nusakyta šešiomis kalbomis — ir lietuviškai: "Acta Baltico - Slavica metraštis, skirtas slavų - baltų istorijos, kalbotyros ir materialinės kultūros santykiams tyrinėti, yra Lenkijos Mokslų Akademijos Slavistikos instituto leidinys...". Daugiau apie tą metraštį žr. Liet. enciklopedijos 36 ir 37 tomus.

Beveik trys ketvirtadaliai XVIII-ojo tomo skirta minėtajai konferencijai Punske (p. 121 - 428). Pratarmė duota dviem kalbom, lenkiškai ir lietuviškai. Proga mokslinei sesijai lituanistine tema susidarė, švenčiant Punsko vidurinės mokyklos 25-metį. Šios mokyklos 400 abiturientų sudaro Lenkijos lietuviškąjį branduolį. Dėl įvairių priežasčių į šį tomą pateko ne visi sesijoje skaityti pranešimai. Dėkojame Lenkijos mokslininkams už pritarimą ir talką. įžanginį ir užsklandos žodžius tarė lenkiškai baltistas archeologas Jan Jaskanis iš Varšuvos. Kreipėsi, kaip ten iš seno įprasta: "Szanowi Paristwo, Panie į Panowie!".

Iš 23 išspausdintųjų referatų 13 yra lietuvių kalba su trumpomis lenkiškomis santraukomis. Šioje apžvalgoje turėsim pasitenkinti tik jų autorių ir antraščių sąrašu. Etnografines temas nagrinėjo: Nastutė Aleksaitė (iš Varšuvos) — "Lietuviškos vestuvės Lenkijoje"; Regina Merkienė (iš Vilniaus) — "Dzūkų ūkio inventorius XIX a. pab. — XX a. I pusė"; Vacys Milius (iš Vilniaus) — "Seinų krašto lietuvių ūkiniai pastatai". Istorijai atstovavo: Bronius Makauskas (iš Varšuvos) — "Laikinasis (Tautinis) Vilniaus Lietuvių komitetas 1919 - 1940"; Vytautas Merkys (iš Vilniaus) — "Nelegalioji spauda Suvalkijoje kapitalizmo laikotarpiu iki 1904 m."; Antanas Tyla (iš Vilniaus) — 1905 metų revoliucijos įvykiai Suvalkijoje"; Barbora Vileišytė (iš Varšuvos bei Romos) — "Seinai — lietuviškumo židinys". Kalbotyros referatai tebuvo du: Juozas Vaina (iš Punsko) — "Suvalkijos vandenvardžiai byloja"; Zigmas Zinkevičius (iš Vilniaus) — "Dzūkai ir dzūkavimas". Likusieji lietuviški referatai yra šie: Kristina Kraužlienė (iš Varšuvos) - "Seinų krašto moksleiviai lietuviai Varšuvos aukštosiose mokyklose 1959 -1980"; Sigitas Kraužlys (iš Varšuvos) — "Suvalkijos geologinės raidos bruožai"; Jonas Pajaujis (iš Punsko) — "Lietuvių švietimas Seinų — Punsko krašte iki II-ojo pasaulinio karo"; Marytė Valinčiūtė (iš Varšuvos) — "Žemės ūkis Punsko valsčiuje 1970 - 1980 metais".

Aštuoni konferencijos dalyviai kalbėjo lenkiškai visokiais klausimais, susijusiais su Suvalkų krašto lietuviais ar aplamai lituanistika: Jozef Apoz-nanski, Maria Biolik, Anna Goląbek, VVitold Jemielity, MichaI Kondra tiuk, Piotr Lossowski, Gintautas Marcinkiewicz ir Jan Safarewicz. Jan Jurkiewicz skaitė apie Vilniaus lenkų 1905 -1914 metų spaudos opiniją apie lietuvių tautinį sąjūdį.

Išspausdintieji referatai turi išliekamos vertės. Lietuvių visuomeninės kultūros draugija su centru Punske (žr. LE 37 t. p. 330) atliktų didžiai vertingą darbą, jei išleistų minėtosios konferencijos darbus atskiru atspaudu. Žinoma, pirma reiktų išversti į lietuvių kalbą lenkiškai skaitytuosius referatus, kad leidinys būtų prieinamas platesniajai visuomenei Lietuvoje ir išeivijoje.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai