Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
alt
IŠSIILGAU TAVĘS
Išsiilgau Tavęs,
Kaip upė jūros.
Plauksiu džiaugsmo srove,
Nors be irklo ir burės.


Sako, jog netoli
Atsivėrusios žiotys. —
Tavo meilė gili —
Aš dėl jos nukryžiuotas.

Jau beliko tiktai
Gal viena valanda,
Ir neteks pajautimų daiktai.
Galios mano malda . . .

ŠIĄ NAKTĮ
Šią naktį šiaurėje žvaigždelė krito
Į kosmines tamsybes klykdama.
Nūnai vidunaktis. Dangus atidarytas,
Ir mano sieloj tuštuma.

Tas klyksmas jos mane atbudino —
Giliai įmigusį staiga prikėlė.
Šią naktį pajutau, jog būtina
Atverti dangui sielą. —

Atvert ir lamentacijomis įsilieti
Į kritusios žvaigždės agoniją,
Paskui jau vėl sustingt iš lėto
Jos atsisveikinimo žodyje.

Dabar jau bus naktis tamsesnė,
Dabar jau viena žvaigždele mažiau!
Aš tik širdim jutau jos esmę,
Tik dainoje galėjau pasidžiaugt...

SEPTYNIASDEŠIMT PENKTAS PAVASARIS
Šis pavasaris dar vienas emeraldas
Amžinos jaunystės diademoje;
Šis pavasaris kaip Ikaras, iš pelenų prikeltas,
Nenurimsta žmoguje ir žemėje.

Kas jį prikelia many septyniasdešimt penktą kartą
Ir kas verčia jį į saulę skristi? —
Ar tai gal kokia gamtos jėga bevardė,
Ar gal įgimta kvailystė?

O žmogau, ir tu juk vieną kartą sužinosi,
Ko taip nerami pavasariais širdis,
Ir nustebsi, kai paties sparnai liepsnosis,
Jog esi prie saulės per arti.

Degs su jais kartu svajonės ir idėjos,
Degs pavasariai, nesužaliavę dar pilnai,
Ir blaškys po visą žemę vėjas
Paverstą žmogaus pasaulį pelenais.

Bet iš pelenų — gal net prieš savo valią -
Tu vis Ikaru atgimsi saulėn skristi,
Ir naujai sužibs dar vienas emeraldas žalias
Diademoj amžinos jaunystės.

DAINA
Daina užgimsta širdyje
Ir nubanguoja venomis,
Atsiliepia dejonėm Baltija —
Tai ir gyvenimas!

Ne kartą jis ir poetus
Į pamišimą stūmė:
Rūpintojėlis per graudus,
Nėra Jūratės rūmų,

Kur ji gyventų su Kastyčiu
Glėby vilnių ir vėjų —
Jie nusidėjo lyg netyčia,
Aklai įsimylėję.

Rūpintojėlis atlaidus
Nebaustų jų už meilę.
Jis žino, kiek per ją žaizdų —
Manęs jam gaila...

Daina banguoja venomis
Pasiilsėt į Baltiją,
O būtų pasaka gyvenimas
Dainuot Kastyčio valtyje!

UŽKEIKTIEJI MIESTAI
Ak, tie miestai, miestai,
Į gelmes nugrimzdę,
Su miniom, šventovėm ir varpais! —
Kodėl jie vis mano sieloje atgimsta,
Ir tušti palieka jų kapai? —

Mano sieloje, kur plazda dieviška gyvybė,
Randa sau namus nukritusi žvaigždė,
Kur tarp žemės ir dangaus sudyla ribos,
Tyrų kaktusai susirenka žydėt...

O gal visa visa tai vien melas —
Gal tie miestai niekuomet nebuvo užkeikti,
Ir į juos gi patys galim rasti kelią,
Kai nuskaidrins žvilgsnį pilnatis.

Bet jei melas,
Kad jie amžinoj gelmėj nuskendo,
Tai tiesa, kad jie išplūsta manyje. —
O gyvenime, neatbaigta legenda,
Kasdienybėje ir dainoje!

VAIKYSTĖ
Gera, kad vaikystės niekas neišlepino —
Lietūs veidą prausė, plaukelius šukavo vėjas —
Už kiekvieną meilės trupinį
Piemenystės dainomis ji atmokėjo.

O dabar gi jai kiekvienas medis brolis,
Kiekviena žolė — sesuo.
Gal todėl naktim gimtų namų vaiduoklis
Ima ją į glėbį iš tamsos

Ir lyg tėvas dukterį nešioja
Žydinčiomis Varduvos pakrantėmis —
Aiškina, kaip žiemos nubanguoja
Jūron ledo valtimis...

SKUBĖKIME
Atrodo jūra apsiverkusi,
Neramios smėlio lygumos,
Dienų blakstienos merkiasi,
Žuvėdros daužos klykdamos...

Skubėkime kalbas užbaigti,
Draugystės džiaugsmą išgyventi. —
Jau toks brangus kiekvienas daiktas,
Kiekvienas žodis šventas.

Nušvis pajūris po audros,
Bet mūsų pėdsakų smėly nebus,
Tiktai žuvėdros dar giedos
Egzekvijas už mus.

PASKUTINĖ DAINA
Kai jau būsit atminimais sotūs,
Atsigersit vandens iš šaltinio,
Ir pradėsit su rudens klevais kartoti
Mano dainą paskutinę.

Ji gal bus pati gražiausia,
Nors liūdna, graudi ir paprasta.
Dainoje pavasarių neklausiu,
Kodėl jie nusimeta žiedų naštas. —

Jie pavargę. Poilsio jų netrukdysiu,
Kol išmuš seniai lauktoji valanda,
Ir įspęsiu niekad neįspėtą mįslę
Meilės žodžiais ir malda.

O pavasariai, ten susisėdę,
Prie šaltinio su jumis ilsės.
Nevėlu dar bus kentėti ir mylėti —
Žemė paskutinėje dainoj virpės....
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai