Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PAVOJINGI NEGALAVIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vt. Vt.   
Demokratija nėra žmogaus prigimtoji dovana. Ji yra ilgos kovos su žmogaus barbariškais instinktais laimėjimas. Bet šis laimėjimas yra nuolat grasomas demagogijos užpuolimo ir sunaikinimo. Demagogijos tironija yra nuolatinis ir pats pavojingasis demokratinės santvarkos priešas. Kai kurių demokratiškai besitvarkančių mūsų organizacijų atžvilgiu ši pavojinga grėsmė šiuo metu ypač ryški. Tai labai pavojinga grėsmė ne tik šių organizacijų demokratinei santvarkai bei jų veiklos sėkmei, bet ir pačiam mūsų išeivijos integralumui, nes sudaro sąlygas į mūsų išeivijos tautinius reikalus įsiterpti ir prašalaičiams, padėtį dar labiau dirginti, nevengiant nė juodžiausių insinuacijų ir gandų rafinuoto fabrikavimo.

Užtenka pasiskaityti mūsų laikraščiuose korespondentų aprašymus ir BALFo atsakingų veikėjų pasisakymus apie padėtį BALFe po XVI seimo nutarimo BALFo centrą iš New Yorko perkelti į Čikagą ir to nutarimo vykdymą laikinai užblokavusią bylą JAV teisme. Natūralu, rodos, buvo ir kiečiausiam BALFo centro palikimo Nevv Yorke šalininkui respektuoti BALFo demokratinę santvarką ir jo seimo daugumos pasirinkimui lojaliai nusilenkti. Tas nereiškia, kad dauguma teisinga, o mažuma klaidinga. Tas tereiškia, kad dauguma laiko savąjį pasirinkimą tikslingesnį už tą, kurį palaiko mažuma. Dauguma nesprendžia tiesos ar klaidos klausimo, o tik pasirenka didesnį ar mažesni tikslingumą. Formaliu pagrindu atsiradus bylai amerikiečių teisme, BALFo seimo daugumos pasirinkimo vykdymas laikinai užkardytas. Užuot tikslingo tokiu atveju apdairaus santūrumo seimo išrinktoje naujoje BALFo vadovybėje atsirado per didelis uolumas seimo daugumos pasirinkimą vykdyti, neatsižvelgiant į amerikiečių teisme iškeltos, bylos poveikį. Tai visa žiauriai apnuodij ne tik BALFo vadovaujančių veikėjų tarpusavio sugyvenimą, bet ir patį JAV lietuvių šalpos darbą per visą Ameriką. Kai kuriose lietuvių kolonijose pasigirsta balsų, kad BALFo centro perkėlimo sukeltoji krizė yra taip pakenkusi net pačiai organizacijos egzistencijai, kad beliekanti vienatinė tikslinga iš susidariusios padėties išeitis, — nedelsiant organizuoti prie JAV Lietuvių Bendruomenės valdybos autonomiškai besitvarkančią šalpos tarnybą.

Be abejojimo, bendruomenės organizacijos rėmuose visai natūraliai galėtų susirikiuoti ir išeivijos šalpos tautinė tarnyba. Tačiau kažin, ar šalpos organizacijos dabartinė krizė tuo būdu pasisektų pašalinti, nes pati, demokratiškai besitvarkanti, bendruomenės organizacija taip pat yra aistringos demagogijos nuolatinis taikinys. Ir sunku net įsivaizduoti tragiškesnę padėtį, kaip ta, kai demagogijos tironija yra globojama, puoselėjama ir talkinama pačių demokratų bendruomenės organizacijos demokratinei santvarkai sužlugdyti.

Bendruomenės organizacijos demokratinėje santvarkoje varžybos dėl įtakos ir vadovavimo yra natūralios, neišvengiamos ir naudingos. Jų išnykimas rodytų, kad bendruomenės organizacijos atžvilgiu įsigali abejingumas. Tačiau tokios varžybos privalo "fair play" taisyklių. Šiokių taisyklių nepaisymas ir posūkis į demagogijos tironijos kelią yra grėsmingas ne tik bendruomenės organizacijos demokratinei santvarkai, bet ir pačiam išeivijos tautinės bendruomenės vieningumui, paveikumui ir gyvastingumui. Kaip ne kiekvienas, kuris tik šaukiasi į Viešpatį, Viešpačiui tarnauja ir yra vertas dangaus, taip lygiai ne kiekvienas, kuris tik patriotizmo spalvomis nuspalvina net demagogijos tironiją, patriotizmui tarnauja ir yra vertas pripažinti tautiniu šaukliu. Patriotizmo vardu derglioti tuos savo brolius tautiečius, kurie savo laiką, sugebėjimus, sveikatą, o neretai ir pinigą atiduoda tautinės bendruomenės reikalams, yra ne tik be galo negarbingas ir nepatriotiškas darbas, bet ir pačios išeivijos tautiniam išlikimui didžiai kenksmingas darbas. Apšmeižus, diskreditavus, suniekinus ir moraliai sunaikinus išeivijos tautinei bendruomenei vadovaujančių pasišventėlių viršūnę, tuo pačiu bus išversti tie atramos stulpai, kuriais išeivijos tautinės bendruomenės organizuotas veikimas faktiškai laikosi.

Ieškant demagogijos tironijos visuomeninių priežasčių, dėmesio verti keli dalykai. Pirmasis ar nebus ta nerašyta visuomeninio darbo taisyklė, kad su pasitenkinimu visi sutinka tik tokį ir tik tol bet kieno bet kuriam visuomeniniam darbui atsidėjimą, kol toks darbštuolis neparodo noro ir nereiškia valios daugiau ar mažiau veikti ir atitinkamus visuomeninius sprendimus. Bet kai tik toks, tarkime, idealistas ne tik dirbs ir aukos, bet taip pat ir savo visuomeninę įtaką demonstruos, jis neišvengiamai susilauks įtarimų, nepasitikėjimo, taps pavojingas savo ideologiniams oponentams, organizaciniams konkurentams ir ypač sukels arivistinio ir aklai partinio elemento rūpestį ir pavydą.

Antras dalykas tai ekskliuzivizmo pavojus, kuris tykoja ir idealistus, patekusius į kurią vadovavimo viršūnę. Pavojus užsimiršti, kad kiekviena šios dienos demokratinė dauguma yra natūrali kandidatė į ryt dienos mažumą.

Trečias dalykas tai vienašališkas pasidavimas teisybės ieškojimo aistrai, išleidžiant iš galvos senąją taisyklę, kad kartais siekiamas summum ius rezultate gali išeiti summa in-juria.

Ketvirtas — mažumos beatodairi-nės pastangos kliudyti daugumos prisiimtų, kaip tikslingų, uždavinių vykdymą arba pakeisti įprasta tvarka ir kompetentingai sudarytą padėtį tik dėl to, kad ji tuo ar kitu atžvilgiu mažumai nepatinka ar atrodo netikslinga. O kad ir nedidelė, bet su-sidisciplinavusi, rėksni ir smurtiška mažuma gali sudemoralizuoti neryžtingą ir tylią daugumą, gali suterorizuoti tą ar kitą redaktorių ar laikraščio leidėją.

Penktas dalykas tai silpna ar prigesusi tautinio solidarumo sąmonė ir todėl nepajėgumas nusilenkti tautinio solidarumo kanonams, o skubėjimas, netgi neišbandžius savo tautinės bendruomenės institucijų tarpininkaujančio ir taikinančio vaidmens ir poveikio, savo nusiskundimus nešti į svetimųjų oficialiąsias instancijas. Žydai niekados taip nesielgtų.

Šeštas dalykas tai dažna disproporcija, o neretai ir atvirkštinė proporcija tarp disponuojamų materialinių ir išminties išteklių, arba tarp išminties išteklių ir visuomeninių ambicijų bei pretenzijų.

Tik šiuos dalykus turėdami galvoje, galime imtis ir atitinkamų priemonių kovai su demagogijos tironijos apraiškomis, kurios rodo mūsų išeivijos tautinės bendruomenės organizuoto veikimo kai kurių sričių pavojingus negalavimus. Vt. Vt.

Siuo straipsniu nepasisakoma nė už vieną BALFo ginčo šalį. Tik šiuo pavyzdžiu iliustruojamas pavojus ir kitur kur prieiti tokią pat padėtį. Red.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai