Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ KOPLYČIA ŠV. PETRO BAZILIKOJE VATIKANE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   
Vasarą šv. Petro bazilikoje Va­tikane iškilmingai buvo pašven­tinta koplyčia, skirta Lietuvos kankiniams pagerbti. Pašventini­mo iškilmės jau aprašytos šio žur­nalo rugsėjo numery (nr. 7, p. 325). čia mesime žvilgį į pačią koplyčią daugiau meniniu požiūriu.

Lietuviškoje spaudoje buvo kilę triukšmo dėl tos koplyčios vardo. Kai buvo renkamos aukos, ji buvo garsinama kaip Kankinių koplyčia, o pastačius pavadinta Mater Mi-sericordiae. Šio pavadinimo rei­kalo čia neliečiant, kas pakeitė, kodėl pakeitė, — vis tiek ir tokia koplyčia, kokia dabar yra, pasi­tarnaus Lietuvos labui. šv. Petro bazilika yra viena iš labiausiai tu­ristų lankomų vietų. Taigi, tie tūkstančiai susidurs ir su Lietu­vos koplyčia. Reikia tik parūpinti informacinės literatūros, kuri ga­lėtų ir pačią koplyčią išaiškinti, ir išryškinti kankinių prasmę.


Pagal bazilikos tvarką koplyčia yra uždaryta dideliais geležiniais vartais. Turistai tegali ją apžiūrė­ti per vartų plyšį, nes turistų srautas greitai ją "nudėvėtų". Taip apsaugotos ir kitos panašios kop­lyčios.

Vartus darė jau Vatikano meist­rai, bet jie nepadarė tinkamo Vy­čio. Toks, koks dabar iškaltas ant vartų, jis nereprezentuoja Lie­tuvos herbo.

Visai statybai — aukų rinkimui, patiems darbams vadovavo vysk. V. Brizgys ir jo sudarytas komi­tetas. Dailininku projektuotoju bu­vo pakviestas Vytautas K. Jony­nas. Buvo sudaryta ir speciali ko­misija, kuri turėjo iš Lietuvos is­torijos atrinkti svarbiausius mo­mentus. Kadangi Lietuvos istorija sena, tai ir tų momentų pradžio­je buvo daug. Vėliau glaudinta ir palikti tik patys pagrindiniai mo­mentai. Viso yra 7 reljefai, vaizduoją Lietuvos krikščioniškąją pra­eitį ir jos pastangas tikėjimą iš­laikyti bei apginti. Pačiam vidury­je — altoriuje — įdėta Vilniaus Aušros Vartų Marija kaip Mater Misericordiae.

Iš Lietuvos praeities čia randa­me Mindaugo krikštą, Vytautą Di­dįjį, Jogailą, kurie abu Lietuvą krikštijo. Toliau sutinkame šv. Ka­zimierą, kankinį už tikėjimą — Koncevičių. Primenama Vilnius, Kaunas ir Kražiai, kur buvo gar­sios skerdynės. Užbaigiama Sibi­ro mergaičių maldaknygės reljefu.

Šiam grynai lietuviškam turiniui buvo ieškota tokios formos, kuri prisiderintų ir prie Romos kata-kombinės senovės ir drauge iš­reikštų lietuviškas aspiracijas. In­terpretuoti itališko renesanso dva­sia būtų buvę per daug rizikinga. Pasirinkta tokia forma, kuri pri­mena katakombų krikščionybę ir drauge yra gana moderni, išplau­kianti iš mūsų laiko.

Visa koplyčia išklota travertino marmuru, kurio yra Romos apy­linkėse. Marmuras šviesiai gelsvos spalvos, purus ir iš karto duoda antikinį įspūdį. Italų meistrai pagal padarytus piešinius iš mar­muro iškalė kiekvieną plytą. Tos plytos yra skirtingo dydžio, skir­tingos formos. Šios nelygios sienos turėjo išreikšti ir lietuvių tautos istorinę įtampą.

Į tų plytų tarpus yra įkompo­nuotos statulos — bareljefai. Juos V. K. Jonynas sukūrė savo studi­joje New Yorke. Skulptūra atlie-dinta iš savotiško cemento. Ir čia pasirinkta grubi ekspresyvi forma, paliktos tik būtiniausios linijos iš­reikšti žmogui, judesiui. Tos for­mos atrodo lyg būtų iškirstos kir­viu iš kokios grubios medžiagos, nelygios ir dramatiškos. Jau skulp­tūrų veiduose, rankose, drabužių klostyse yra daug dramatiškumo ir kančios. Skulptūra padaryta de-iDratyviai ir savo forma yra nau­joviška.

Dalis darbų buvo patikėta italų meistrams, kurie dirbo vietoje. Jie. kaip minėta, pagal planus nu­tašė sienų marmurą. Buvo duo­tas ir grindų detalus planas, bet jų tinkamų nepadarė. Grindys turėjo sudaryti lietuviško kilimo įspūdi, bet dabar to nėra.

Aušros Vartų Marijos paveikslas buvo padarytas iš geros nuotrau­kos, kuri buvo pasiųsta iš čia. Pa­veikslo fonas, veidas ir rankos yra mozaika, gi drabužiai, aureolė, spinduliai ir karūna — metalas. Padaryta gerų meistrų be priekaiš­to.

Kiek blogiau išėjo su Rūpinto­jėliu. Jį padarė italas skulptorius. Nors jam buvo nusiųsti priešiniai ir pavyzdžiai, bet jis jų nesuprato ir savaip interpretavo. Taip jis Rūpintojėlį padarė apsivilkusį su marškiniais, ko lietuvių liaudies mene nerasi. Ir Kristaus veidas jau nelietuviškas.

Koplyčia bylos apie Lietuvos re­liginius ir tautinius momentus. Ji tokia paprasta ir drauge išdidi, primenanti tragišką mūsų tautos istoriją.

Paulius Jurkus
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai