Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PAX ROMANĄ ŽURNALAS DEMOGRAFINĖS PUSIAUSVYROS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vt. Vt.   
Jungtinės Tautos projektuoja 1974 metus skelbti Žmonijos Metais. Ta proga įvairios tarptautinės organizacijos ruošia studijas apie žmonijos gausėjimo padarinių įvairius ažvil-gius. Ir Pax Romaną, katalikų intelektualų tarptautinės federacijos, žurnalas "Convergence" (1973, nr. 1) į žmonijos gausėjimo padarinius žvelgia katalikams gana naujovišku žvilgiu. "Convergence" autorius pastebi, kad žmonijos gausėjimo pada
rinių klausimu ligšiolinė krikščionių pažiūra kiekybę subordinuoja kokybei, ir priekaištauja Jungtinių Tautų technokratams bei ekspertams, kad jie, susirūpinę tik žmonijos kiekybe, nepaiso paties žmogaus kokybės, jo asmens vertingumo. "Convergence" autorius tokį kiekybės - kokybės konfrontavimą, žmonijos gausėjimo padarinius sprendžiant, laiko netinkamą, nes žmonijos gausėjimo padariniai lygiai reikšmingi abiem atžvilgiam: ir žmonijos kiekybei, ir kokybei.

— Teesie pastebėta, — rašo "Convergence", — kad, jei mokslo ir technologijos pažanga ir įgalins išmaitinti daug padaugėjusią žmoniją, neturi būt pamiršta, kad tinkamos kultivuoti žemės plotas yra daug daugiau ribotas, nei paprastai manoma ... Be to, kad gyvenimas būtų gyvenimo vertas, žmogus privalo ne tik pakankamai maisto, bet taip pat ir kitų dalykų: mokyklų, susisiekimo priemonių, energijos, gyvenamų patalpų . . . Pažymėtina taip pat, kad aplinkos tarša dėl žmonijos daugėjimo bus vis sunkiau ir sunkiau pašalinti.
Toliau "Convergence" autorius atkreipia dėmesį į argumentą, kad mūsų planetoje dar apsčiai esama labai skystai apgyventų plotų, pastebėdamas, kad atskirų valstybių suverenumas ir sienos šio argumento praktinę vertę beveik nieku verčia. Maža to. Net ir panaudojus lig šiol skystai apgyventus plotus gyventojų pertekliui, žmonijos gausėjimo padariniai nepašalinami, nes "mūsų planetos paviršius ribotas, o žmonijos gausėjimas nuolatinis", atseit, neribotas.

Liesdamas klausimo moralinį atžvilgį, "Convergence" autorius teigia, kad, pripažindami žmogiškojo as-mens vertingumą, negalime nepripažinti ir socialinės pareigos žmogiškajam asmeniui užtikrinti bent pakenčiamą egzistenciją. Moralinis imperatyvas esą diktuoja, kad abu atžvilgiai — asmens vertingumas ir asmeniui tinkamos egzistencijos užtikrinimas — nebūtų išskirti.

Pagal "Convergence" autorių, nors krikščioniškosios moralės pažiūras į žmogų laiko tėkmė nekeičia, bet tų pažiūrų konkretus vykdymas turi skaitytis su nuolat augančiomis žmogaus galimybėmis veikti gamtą. Ir nors yra esminis skirtumas tarp žmogaus įsikišimo į gamtos procesus ir į žmogiškosios prigimties procesus, vis dėlto ir įsikišimas į žmogiškosios prigimties procesus negali būti absoliučiai užgintas.

Pagal "Convergence" autorių, seniau demografinę pusiausvyrą lėmė išimtinai gamta, ir dažnai labai nehumanišku būdu (naujagimių mirtingumas, epidemijos etc). Civilizacijos sudarytos žmonijos gausėjimo sąlygos šaukiasi tos pačios civilizacijos priemonių išlaikyti demografinei pusiausvyrai "in a conscious and
voluntary way". Autoriaus nuomone, krikščionys darytų klaidą, jei dėl to, kad nesuterštų savo tradicinės moralės principų, Žmonijos Metų proga pasitenkintų tik savo principų deklaravimu ir atsisakytų savo aktyvaus
vaidmens žmonijos gausėjimo padarinius vertinant ir jiems praktiško sprendimo ieškant. Vt. Vt.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai