Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
WYSTAN HUGH AUDEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguolė Sadūnaitė   
Šių metų rugsėjo 29 d. Austrijoje, netoli Vienos, mirė poetas Wystan Hugh Auden, sulaukęs 66 metų amžiaus. Rašyti jis pradėjo vieną 1922 metų kovo mėnesio sekmadienio popietę — draugo paragintas. Tuo laiku jis buvo perskaitęs vos vieną -kitą eilėraštį. Šiandien mes žiūrime į jį kaip į vieną iš žymiųjų angliškai rašiusių XX amžiaus poetų. Nors Auden buvo gimęs Didžiojoj Britanijoj, istoriniame York mieste, ir tame krašte išsimokslinęs, daug laiko jis praleido begyvendamas Amerikoj ir nuo 1946 metų buvo JAV pilietis.

Auden yra paskelbęs devynias eilėraščių knygas: Poems, 1930; The Ora-tor. 1932; The Dance of Death, 1933; Look Stranger, 1936; Another Time, 1940; The Double Man, 1941; The Age Of Anxiety, 1947 (Puli-tzerio premija), Shield of Achilles, 1955 (laimėjo the American National Book Award). Paskutinę knygą jis paskelbė pernai, 1972 m. — The Epistle To A Godson.

Savo laiku poetas buvo parodęs dėmesio marksizmui, vėliau Freu-dui; rašė visuomeninėmis bei socialinėmis temomis. Paskutiniuoju laiku jo dėmesys buvo nukrypęs į filosofiją ir krikščionybę. Ta auksinė gija, kuri jungia visus jo veikalus, yra pabrėžimas meilės svarbos, jos būtinumo žmogaus gyvenime. Nors jis troško matyti tobulą žmogų ir pats siekė tobulumo, bet su tuo retai gyvenime susidurdamas, rašė apie žmones, kurie yra ne tiktai kad mirtingi, bet pilni netobulumu: neištikimi vienas kitam, aiškiai praradę savo pirmąją nekaltybę. Poetui jie buvo vis tiek gražūs. Mortai, guilty but to me The entirely beautiful (Lullaby.) Gal būt, jo poezijos patrauklumas ir glūdi tame, jog į save jis žiūrėjo kaip į vieną iš tokių žmonių. Jo šūkis: "Mes turime vienas kitą mylėti, arba mirti".

W. H. Audėno eilėraščiuose mes susiduriame su stipria meile gamtai: pasauliui, kuris supa mus. Savo knygose jis sudomina skaitytoją savo "F.B.I." bruožu. Jis stengiasi savyje, kaip ir kiekviename iš mūsų, susekti ir nuimti kaukę viskam, kas priešinasi tiesai; tironizmui, netikrai meilei, arogantiškumui, nenuoširdumui; siekia numaskuoti apsimetusį moralistą, kuris mumyse gyvena. Tai buvo jo kova su Blogį malančiu malūnu, kurio sparnus savo išsirinktojo meno pagalba jis ryžosi aplaužyti.

Savo kūryboje Auden neapsiribojo viena vienintele iorma. Savo mintis jis išreiškė čia sonetu, čia lyrine daina, net ir balade. Dideliam kritikų nepasitenkinimui jis yra rašęs eilėraščius net ir lengvesniu, pramoginiu stiliumi. Pavyzdžiui, viename iš tokių eilėraščių jam rūpi sužinoti, kas yra meilė.

Does it look like a pair of pyjamas,
or the ham in a temperance hotel? Does its odour remind one of llamas,
or has it a comforting smell? Is it prickly to touch as a hedge is,
or soft as eiderdovvn fluff? Is it sharp or ąuite smoth at the edges?
o tell me the truth about love.

Viename iš savo straipsnių, "Making And Judging Poetry", jis paliko mums įdomių minčių apie poeziją, apie rašytoją, skaitytoją ir poezijos paskirtį.
Jaunam poetui, kuris nori augti, Auden pataria praleisti daug laiko su geromis knygomis. Bet tegu jis "nešauna per aukštai". Tegu pasirenka savo draugus - knygas pagal savo subrendimą ir išsilavinimą. Nieko nėra blogesnio, jo nuomone, kaip blogas eilėraštis, kuris turėjo būti šedevras!

Vystydamas šią mintį, W. H. Auden prisipažįsta, jog pirmasis rašytojas, iš kurio jis daug ko išmoko, buvo Thomas Hardy. Hardy, pagal Audėną, buvo geras poetas, bet ne-perdaug geras ("Not too good"). Tie visi netobulumai, kuriuos jis matė Hardy kūryboje, skatino jame viltį, jog, gal būt, ir jis, Auden'as, vieną dieną ko nors pasieks.
Apie poeziją jis rašo taip. Poezija gali mus nudžiuginti, sujaudinti, prajuokinti. Mokyti. Versti mus susimąstyti ar nuliūsti. Poezija yra pajėgi apibūdinti įvairius įvykius. Ji gali paliesti įvairiopas jausmų skales. Visa tai ji gali daryti. Bet, svarbiausia, — poezija privalo (ir nesvarbu — kokios rūšies poezija ji bebūtų!) — nuolatos džiaugtis savo buvimu.

"Bet laivas sekė savo paskirtį ir plaukė sau ramiai tolyn", rašė Wystan Hugh Auden viename iš savo eilėraščių ("Musee des Beaux Arts"). Kaip tas laivas, ištikimas savo paskirčiai, šį rudenį ir poetas išplaukė į amžinybę.
Danguolė Sadūnaitė


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai