Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ANTANĄ VAIKSNORĄ ATSISVEIKINUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Nasvytis   
Šių metų rugsėjo 28 vakarą Cle-velande staigiai mirė vos 55 metus sulaukęs dailininkas Antanas Vaikšnoras. Nors gimęs ir augęs Amerikoje, būdamas lietuviškos kilmės, jis aktyviai reiškėsi ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip lietuvis.

Antanas Juozas Vaikšnoras buvo gimęs 1918 rugsėjo 5 d. Du Bois, Pa. Jo tėvas, kilimo iš Leipalingio valsčiaus, Alytaus apskrities, buvo atvykęs iš Lietuvos, o motina buvo gimusi jau Pennsylvanijoje. Antanukui vos trejetos metų besant, tėvai persikėlė į Clevelandą, kur jis baigė vidurinį mokslą ir įgijo profesinį pasiruošimą Clevelando meno institute. Specializavosi pramonės gaminių meniniame apipavidalinime ir kartu studijavo tapybą, skulptūrą ir kitas dailės šakas. Baigęs institutą, 1943 m. Vaikšnoras buvo pašauktas karinėn tarnybon: tarnavo Šiaurės Afrikoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Kariuomenėje jis dirbo kaip dailininkas, kartu su dviem bendradarbiais iliustruodamas J. M. Browno To Ali Hands. Bebūdamas Prancūzijoje, jis buvo susitikęs su Picasso, kurio žvilgsnis paliko neišdildomą įspūdį. Po karo iki mirties Vaikšnoras dirbo pramoninės dailės planavimo agentūroje, kaip projektuotojas ir firmos dalininkas.
Tačiau visą savo nuo darbo atliekamą laiką jis skirdavo laisvai kūrybai. Ir tai nenuostabu, nes ir visa jo šeima yra dailininkai: jo žmona ir trys jau suaugusios dukterys užsiima daile, o ketvirtoji, vos kelerių metų, taipgi rodo palinkimą piešti. Vaikšnoras per daugiau kaip dvi dešimtis kūrybai skirtų mėtų dalyvavo visoje eilėje grupinių parodų: Washingtono Corcoran galerijoje, New Yorko Metropolitan muziejuje, Pittsburgho Carnegie muziejuje, Youngstowno Butler meno institute, Daytono ir Akrono meno institutuose, daug kartų Clevelando meno muziejuje. Savo individualines parodas jis yra surengęs Clevelande, Intown klube, Meno kolonijoj, Moterų klube, Brill, Circle ir Malvina Friedman galerijose; Akrono meno institute; Dalias mieste, Tulip galerijoje; Sarasotoje, Morrison galerijoje; o po jo mirties Clevelando meno muziejus iš savo rinkiniuose turimų darbų surengė dailininko pomirtinę parodą. Vaikšnoras yra laimėjęs net 23 premijas Clevelando meno muziejuje rengiamose pavasarinėse parodose. 1954 m. Ohio valstijos dailės parodoje laimėjo tos valstijos gubernatoriaus premiją. Jo darbų yra įsigiję Clevelando meno muziejus, Ohio valstijos kapitolis (1954 premijuotąjį kūrinį), Čikagos Čiurlionio meno galerija ir visa eilė privačių meno rinkėjų Šiaurės Amerikoje, Prancūzijoje ir kituose kraštuose.

Nors Vaikšnoras yra labiausiai žinomas kaip tapytojas, jis yra sukūręs taip pat nemaža skulptūrų, emalio ir kitokių dailės darbų. Stipriausiai ir pastoviausiai reiškėsi tapyboje, naudodamas aliejaus, akvarelės ir akrilio technikas. Jo ankstyvieji darbai, dar iš mokyklos, karo ir pirmųjų pokario metų, yra daugiausia realistiniai peizažai, atlikti dažniausiai akvarele, naudojantis apylaisve impresionistams artima technika. Pirmojo kūrybinio dešimtmečio pabaigoj dailininkas pasuka surrealistinio neoromantizmo ir magiško realizmo kryptin. Vieton saulėtų Italijos ar prancūzų Rivieros vaizdų dabar jo paveiksluose dominuoja tamsūs mėnesienos apšviesti daiktai, paukščiai ir žmonės. Savo vieną šitokio pobūdžio paveikslą (vaizduojantį beveik tuščią kambarį su pro grindis išaugusiu medžiu, ant kurio šakos kabo kalėdinis papuošalas, su prie sienos stovinčiu kastuvu ir uždaromis durimis) aiškindamas, dailininkas šitaip išsireiškia: " . . .medis ir papuošalas simbolizuoja Kalėdas; kastuvas išreiškia palikimą šios žemės; o durys — tai, kas yra prieš mus amžinybėje". Todėl, tur būt. neatsitiktinai vienas iš labiausiai Vaikšnoro pamėgtų elementų ir yra šitokios senos, aptrūnijusios paslaptingos durys. Prie šio motyvo dailininkas nuolatos grįžo iki pat paskutiniųjų kūrybos dienų. Apie 1956 m. jo kūryboje pasirodo Rytų meno ir, gal būt, taip pat anglų \Villiam Turnerio įtakos. Jo paveikslai, atlikti tiek akvarele, tiek aliejiniais dažais ar akriliu, nors kartais ir pusiau realistiniai, tačiau dažniausiai yra visai — arba beveik visai — abstraktūs, kartu palinkę į Vakarų menui neįprastas formas, primenančias kinų ir japonų budistų tapy-: Nežiūrint rytietiškų formų, šios rūšies darbai greičiausiai yra įkvėpti vakarietiškų abstraktaus ekspresionizmo ir impresionizmo krypčių. Betgi siu įtakų šešėlyje Vaikšnoras išvysto visiškai savitą lyrinį išraiškos būdą. Jo kūryboje iki paskutiniųjų dienų sutinkamas dvilypumas: šalia ramia nuotaika ir mistika persunktų abstrakčių peizažų jis nuolatos grįžta ir prie ankstesniųjų magiško realizmo temų. Tad nenuostabu, kad ir jo paskutinysis nebaigtas darbas, gal jau mirties nuojautos paveiktas, vaizduoja jo taip mėgiamas — simbolines duris . . .

Vaikšnoro ryšys su mylima, nors ir niekados nematyta Lietuva prasidėjo jau prieš antrąjį pasaulinį karą su jo sukurtomis iliustracijomis Kazio Karpiaus Alpiui. Vėliau Vaikšnoras nevengė dalyvauti lietuvių rengiamose parodose. 1973 m. dalyvavo Kudirkai ir Kalantai pagerbti konkurse, kuriame jam buvo paskirta premija už paveikslą "Vidinė vizija". Jis taip pat nesigailėjo įvairių meninių paslaugų lietuviams; prasidėjus naujųjų Lietuvių Namų Clevelande planavimui ir statybai, jis pasidarė šio didelio darbo nuolatiniu ir nenuilstamu talkininku ir kartu Lithua-nian Village bendrovės nariu. Nors gimęs ir augęs jau šiame krašte, Antanas Vaikšnoras paliko šį pasaulį su meile menui ir Lietuvai . . .
M. Nasvytis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai