Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   

ŠVENTOJI VERSMĖ

Prie gruoblėto ąžuolo rymojo

Girių Dievas veidu mediniu.

Samanotas Girių Dievo kojos

Plaujamos šventųjų vandenų.


Į tą versmę tyrą, stebuklingą

Aš rankas pavargusias tiesiu —

Ir jėga pavasario audringa

Plaukia nesuvaldoma tamsiu


Labirintu atgaivinto kraujo,

Plaukia liūtim karšta, laukine...

O jaučiu — tai žemė atnašauja

Girių Dievo garbei ir mane.

 

NEBAIGTOJI ODĖ ŽALČIUI

Tavo kūnu dieviškai lanksčiu

Brangakmeniu žybčioja žvynai.

Tu, kursai ties protėvių slenksčiu

Įnamiu tiek amžių gyvenai,


Kurs Čiurlionio drobėje žalsvoj

Virš pasaulio rutulio skrendi,

Kol galva saulėleidžio liepsnoj

Prie pat aukuro pakyla išdidi,


Žilvine, karaliau gilumų,

Su šviesia gyvybės karūna...

Tavo žvilgsnio paslaptingumu

Perverta nutyla man daina...
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai