Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVA IR LIETUVIAI NAUJOJE ENCYCLOPEDIA BRITANNICA LAIDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Anglosaksų kraštuose tokių drastiškų enciklopedinių "matavimų puslapių skaičiumi" neteko matyti. Žinoma, anglosaksų kraštuose dar lig šiol neteko pastebėti jokios "valstybinės" enciklopedijos: visos anglų kalba leidžiamos enciklopedijos yra privačių leidyklų leidiniai. Taigi, atrodytų, kad įvairūs netikslumai, kuriuos randame tai vienoje, tai kitoje anglų kalba išleistoje enciklopedijoje, yra atsiradę ne kokios nors iš anksto nustatytos linijos įtakoje, o dėl nepakankamo bendradarbių ir redakcijos rūpestingumo bei tiesos meilės stokos. Kas per paskutiniuosius 30 metų yra bent kiek pasidomėjęs pasidomėjęs šiais dalykais, gali surasti tam daug pavyzdžių.4

Viena iš pačių svarbiausių pasaulio enciklopedijų yra Encyclopaedia Britannica. Jos pirmasis leidimas trijuose tomuose išėjo 1769 - 1771 m. Edinburge, Škotijoje. Jau 1788 -1797 m. buvo išleista trečioji laida: 30 tomų. Vėliau vis kas 10 - 20 metų buvo leidžiamos naujos, pataisytos, pakeistos laidos, nors kai kurios iš jų ir nebuvo visiškai naujai perredaguojamos, o persispausdindavo kartais nemažą dalį nepakeistų straipsnių iš ankstesniųjų laidų. XX a. pradžioje Encyclopaedia Britannica leidyklą nupirko amerikietis Horace Hooper. 11-ji šios enciklopedijos laida pasirodė 1911-1915 m. Išėjus šiai laidai, leidėjas sušukęs: "Štai ji — baigta! Ji yra kaip biblija".5 Kai kas iš tikrųjų ir galvoja, kad 11-ji šios enciklopedijos laida buvo pasiekusi tokios kokybės ir elegancijos, kurios nepralenkė nė vėliau išėjusios laidos.6

1920 m. leidyklą nupirko Sears and Roebuck bendrovė, o 1943 m. leidykla perėjo buv. senatoriaus William Bentono nuosavybėn. Jam neseniai mirus, leidykla dabar yra jo našlės žinioje. 14-ji laida pasirodė 1929 m. Ji buvo — su daugeliu pataisymų bei papildymų — perspausdinama ligi 1973 m., taigi, virš 40 metų. Kai kas galvojo, kad šie nuolatiniai taisymai, papildymai padarė šią laidą kažkokiu neelegantišku mišiniu.7 Mes gi džiaugėmės, kad po II pasaulinio karo buvo pasirodę šios laidos rėmuose ir vieno kito lietuvio mokslininko straipsniai, ypač profesorių A. Salio ir M. Gimbutienės.
Taigi, kai buvo ruošiama visiškai nauja, perredaguota ir iš naujo parašyta 15-ji laida, tikėjomės, kad ji bus dar geresnė, dar tikslesnė. Šios naujos laidos paruošimas tęsėsi keliolika metų, esą, tai kainavę virš 32 milijonų dolerių. Anot prof. Goeffrey Wolffo, enciklopedijos štabas nutaręs, kad "it was time for Some-thing To Be Done, time for some of the old whizbang called product innovation".8

Naujoji Encyclopaedia Britannica sutrumpintai jau vadinama Britannica 3, taip mes toliau ir vartosime, dar toliau trumpindami: Br. 3. Tai yra dėl to, kad ši naujoji laida turi tris dalis: Propaedia, Micropaedia ir Macropaedia.

Pirmojoje dalyje (Propaedia: Out-line of Knovvledge. Guide to the Britannica; 1 tomas) yra ilgoki įvadai, dalykiškai sutvarkyta smulki trečiosios — stambiosios — dalies rodyklė - indeksas. Čia taip pat duodami ilgi sąrašai visų patarėjų, redaktorių, specialistų, trečiosios dalies stambiųjų straipsnių autorių inicialai su jų pavardėmis ir trumpais apibūdinimais.

Antrojoje dalyje (Midropaedia: Ready References and Index; 10 tomų) yra apie 100,000 trumpų straipsnelių, kaip paprastai trumpesnėse enciklopedijose. Ši dalis yra labai gausiai ir įvairiai iliustruota. Ji primena Europoje, ypač Vokietijoje leidžiamus vad. Konversations-lexicon'us.

Trečiojoje dalyje (Marcopaedia: Knowledge in Depth; 19 tomų) yra ilgėlesni — kai kurie po keliasdešimt didžiulių dviskiltinių puslapių — 4207 straipsniai, kurie turėtų pagilinti skaitytojo žinias. Jų galėtų būti ir daugiau, bet dažnu atveju dalykai, kurie kitur sudarytų kelis straipsnius, yra sutalpinti į vieną. Sakysime, Graikijos, Albanijos, Bulgarijos, Jugoslavijos, Rumunijos, iš dalies ir Turkijos istorija yra viename straipsnyje: Balkans, History of. Apie atskiras valstybes čia esą straipsniai liečia lyg ir dabartinę jų padėtį: geografiją, gyventojus, ekonomiką, kultūrą ir pan.

Pirmojoje dalyje, Propaedia, nieko svarbesnio iš lituanistikos nėra, tik kai kur rodyklėje minimos ar tai Baltic States, ar Lithuania, Poland and Lithuania, Poland - Lithuania, Lithuanian literature, nurodant trečiosios dalies tomus ir puslapius, kur apie tuos dalykus yra rašoma. Kelių tūkstančių bendradarbių sąraše randami keli lietuviai, pavyzdžiui:
(Lietuvoje esą) Kasimiers Antano Meškauskas: LITHUANIAN SOV-IET SOCIALIST REPUBLIC; Vytautas J. Mažiulis: BALTIC LAN-GUAGES; (užsienyje gyveną) Marija Gembutas: BALKANS, HISTORY OF (in part); Vytautas Kavolis: ARTS, SOCIAL AND ECONOMIC AS-PECTS OF THE. Tai yra stambesniųjų trečiosios dalies straipsnių autoriai.9

Antrojoje dalyje, Micropaedia, randame šiuos bendruosius straipsnelius:

Lithuania (Soviet Union); see Lith-uanian Soviet Socialist Republic . . .
Lithuania, Grand Duchy of: apie pusė puslapio su mažu žemėlapiuku, kuris rodo Lietuvą apie 1396 metus. Duota Lietuvos istorijos santrauka ligi padalijimų.
Lithuanian language: apie V3 vienos skilties (Šioje dalyje yra trys skiltys kiekviename puslapyje).10
Lithuanian literature: apie lA vienos skilties. Nuoroda: 10:1210. Atseit, daugiau bus trežiojoje dalyje, 10-me tome, p. 1210.
Lithuanian religion: see Baltic religion.
Lithuanians (people): see Balts.
Lithuanian Soviet Socialist Republic: apie V4 skilties.
Iš Lietuvos miestų randame: Vilnius (2 skiltys), Kaunas (V2 skilties), Klaipėda (V3 skilties). Yra greičiausiai ir daugiau, bet tam reikėtų nuodugniai perversti visus 10 didžiulių tomų.

Iš lietuvių rašytojų teko pastebėti šie: Krėvė (apie V2 skilties), Maironis (apie V3 skilties). Matyt, yra ir daugiau, bet tai paliksime literatūros specialistams. Įdomu, kad rašytojas Juozas Baltušis duodamas taip: Baltushis, Yuozas Karolevich (1909 - ), Soviet writer. Lithuania's major writers and themes 10:1267 a.
Greičiausiai yra ir daugiau tokių keistenybių, nes Baltušio pavardė ir vardas (ir grynai rusiškas tėvavardis) yra aiškiai transliteruotas iš rusų kalbos.
Trečiojoje dalyje, Macropaedia, lituanistiniai dalykai yra ypač liečiami keturiuose straipsniuose: Baltic Languages (Macr. 2:670-676), Baltic Religion (Macr. 2:664-667), Baltic States, History of the (Macr. 2: 661-664), Lithuanian Soviet Socialist Republic (Macr. 10:1264 - 1267). Lietuvių literatūra liečiama dviem atvejais keliolikoje eilučių labai ilgame straipsnyje Literature.

Pirmieji trys straipsniai parašyti be didelių priekaištų. Tačiau kai kam bus neaiškus pats terminas "Baltic": kai rašoma apie baltų kalbas, tai čia neįeina estai, nes jie priklauso finougrų kalbų ir tautų grupei. O kai rašoma apie baltų kraštų istoriją, tai Estija įeina. . . Mums atrodo, kad senesnėse laidose dalykai visiems būdavo daug aiškesni, kur, sakysime, viskas apie Estiją būdavo vienoje vietoje.

Vis dėlto, nors ir prisitaikant naujam metodui, pirmieji trys straipsniai (t. y. apie kalbas, religiją ir istoriją) yra parašyti neblogai: matyti, kad rašė žmonės specialistai. Bet vieno kito netikslumo neišvengta ir čia. Sakysime, straipsnyje apie baltų religiją, kurį parašė latvis prof. dr. He-ralds Biezais, dabar dėstąs švedų universitete Abo, Suomijoje, baltų religija atrodo, bent mano nuomone, lyg daugiau "latviška" negu tikrai "baltiška", bet šiuo klausimu turėtų pasisakyti specialistai.11

Vilniaus universiteto prof. dr. Vytautas Mažiulis yra davęs straipsnį apie baltų kalbas. Tai yra, apskritai kalbant, neblogai parašytas straipsnis, tik truputį keistoka, kodėl jis, rašydamas apie baltų ir slavų kalbų santykius, duoda grynai savo paties vieno nuomonę apie šį taip labai kontroversinį klausimą. Ši jo nuomonė paimta iš jo knygos Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai.12 O jo nuomonė yra tokia:
It is possible to conclude that there vvas close contact between the Baltic and SI avie protolanguages at the time when they began to develop as independent groups (i.e., from about the 2nd mil-lenium BC) and that the Proto-Slavic area might have been a part of peri-pheral Proto-Baltic, although a specific part".13

Enciklopedijose, liečiant kontroversinius klausimus, paprastai pažymima, kad čia mokslininkų nuomonės skiriasi, nurodant bent svarbiausius teigimus bei svaresnes nuomones.14
Straipsnį apie Baltijos valstybių istoriją parašė iš Estijos kilęs vokietis, dr. Arved Baron von Taube. Jis įdėjo labai daug gero darbo, bet vis vien, sudėjus krūvon visas tris Baltijos valstybes, Lietuvos istorija, kuri radikaliai skiriasi nuo Latvijos ir Estijos istorijos, netenka bent dalies savo savaimingumo. Teisybė, čia pridėtas vienas spalvotas ir didokas žemėlapis liečia tik Lietuvos valstybę, ypač jos išsiplėtimą nuo Mindaugo ligi Vytauto. Kitas mažesnis žemėlapis jau rodo visą Pabaltijo erdvę, ir jame jau teko pastebėti tokį netikslumą: jame pažymėta, kad tam tikros Livonijos dalys 1561 m. buvo prijungtos prie Lenkijos, o ne prie Lietuvos - Lenkijos, nors pačiam tekste rašoma taip: "The division of Livonia betvveen Poland - Lithuania and Svveden . . ."15 Gale straipsnio duodama labai stropiai sudaryta bibliografija, kurioje minimi ir lietuvių veikalai, minima ir Lietuvių Enciklopedija: 35 tomai.

Nesileisime čia į smulkesnę šio naujoviškai parašyto striapsnio analizę; tai gal padarys mūsų istorikai. Pastebėsime tiktai vieną nemalonią klaidą. Kalbant apie švietimą Baltijos valstybėse XX šimtmetyje, tarp kitko parašyta: "A Polish-language university founded at Vilna (Vilnius) in 1803 served in a similar vvay for the Lithuanians".16 Nė žodžio apie tai, kad jau 1579 m. Vilniuje buvo įsteigtas universitetas, ir kad jis, bent pradžioje, buvo ne "Polish-speaking", bet "Latin-speaking university".

Visai kitaip dalykai atrodo ketvirtame mūsų aukščiau minėtame straipsnyje.17 Pirmiausia metasi į akis jau pats straipsnio pavadinimas: Lithuanian Soviet Socialist Republic. Anksčiau visur būdavo tik Lithuania, o tik kur nors vėliau būdavo parašyta, kad dabar taip Lietuva "oficialiai" vadinasi, arba taip ją skelbia sovietai.
Jau tik pradėjus skaityti šį straipsnį, metasi akysna surusinti Lietuvos geografiniai pavadinimai, vardai ir pavardės. Čia tokius svarbiausius ir surašysime:
Britannica 3 Turėtu būti
Youzapine Juozapinė
Nevezhis Nevėžis
Merkis Merkys
Yura Jūra
Miniya Minija
Sheshupe Šešupė
Viliya Neris
Shauliai Šiauliai
Panevezhis Panevėžys
Alitus Alytus
Mazheykyai Mažeikiai
Elektrenay Elektrėnai
Ionava Jonava
Trakay Trakai
Rokishkis Rokiškis
Telshyay Telšiai



Eduardas Mezhelaytis Yuozas Baltushis Yustinas Martsinkyavichyus M. K. Chyurlionis
Turėtų būti
Eduardas Mieželaitis Juozas Baltušis Justinas Marcinkevičius M. K. Čiurlionis

Tuo tarpu jau iš minėto straipsnio apie baltų kalbas aiškiai matyti, kad Br. 3 turi visus spaudos ženklus, reikalingus lietuvių kalbos rašybai. Matyti aiškiai, kad šis straipsnis buvo parašytas rusiškai, o tada verstas (kur: Maskvoje, Čikagoje?) į anglų kalbą, transliteruojant rusiškai parašytus vardus ir pavadinimus į anglų kalbą. Negana to: iš kai kurių geografinių pavadinimų išėjo, sakant senu priežodžiu, "nei velnias nei gegutė":
Zhemay Upland — (Zhemaytskaya Vozvyshenost) Sventsyan Ridges —
(Sventsyanskiye Gryady) Oshmyanka Hills —
(Oshmyanskaya Vozvyshenost)

Tokie pusiau angliški, pusiau rusiški pavadinimai su skliausteliuose duodamais grynai rusiškais variantais yra neaiškūs, neįprasti, klaidinantys. Sakysime, jau keli dešimtmečiai anglų kalba rašomoje mokslinėje literatūroje vartojamas terminas 'Samogitia, Samogitian": ('Žemaičiai; žemaitiškas'). Kitais atvejais paliekama originalo kalbos vardininko forma. Taigi, galima buvo laukti: Samogitian Upland (Žemaičių aukštuma) Švenčionys Ridges (Švenčionių kalbos) Ašmena Hills (Ašmenos kalbos)

Ypač nemalonu skaityti, kad net toks terminus technicus kaip daina, dainos, kurį jau senokai vartoja vokiečių, prancūzų, italų mokslinė literatūra ir net pati EB, šiame straipsnyje surusintas į daynyl
Lietuvių literatūrai šiame straipsnyje skiriamos tik keliolika eilučių ir jose, kaip jau minėta, surusintos autorių pavardės ir vardai. Bet ir pačių jų kūrinių pavadinimai duodami tik rusiškai (su anglišku vertimu skliausteliuose). Tai štai tie trys išrinktieji lietuviai rašytojai su savo kūriniais: Eduardas Mezhelaytis ir jo rinkinys Chelovek ("Man"), Yuozas Baltushis ir jo romanas Prodannyje Gody ("Sold Summers") bei Yustinas Martsinkyavichyus ir jo poema Krov i pepel ("Blood and Ashes") . . . Nekalbant jau apie tai, kad Baltušio romano pavadinimas netiksliai išverstas iš čia duodamo rusiško pavadinimo, bet tiksliau išverčia originalo pavadinimą: Parduotos vasaros . . .

Bet toliau "darosi dar gražiau": tik pasiskaitykime tokią enciklopedinę informaciją pasauliui: The constitution of the Lithuanian Soviet Socialist Republic was adopted on Au-gust 25, 1940, and, according to its pro-visions, political povver resides in the workers and peasants of the republic, acting through the local Soviets, or coun-cils of workers' deputies (10:1266). The Supreme Soviet, elected for four years and acting through a Council of Ministers, is the highest legislative body of the republic (10:1266). The Lithuanian Communist Party, a constituent of the Communist party of the Soviet Union, is the guiding political organization of the republic (10:1266). As elsewhere in the Soviet Union, the trade unions, which had over 1,185,000 members by the early 1970's, play an important sočiai and economic role in formulating and implementing statė policy (10:1266).

Manau, kad užteks citatų vaizdui susidaryti: viskas beveik kaip iš po kaimus keliaujančio komunistų partijos agitatoriaus paskaitų. Gi tuo tarpu pati Br. 3 nustato tokius objektyvumo kriterijus: Objectivity and neutrality. a) Articles should be \vritten so that they avoid expressions of bias or prejudice on any matter about which a respectable and reasonable difference of opinion exists. b) Further, in all areas in which the scholarly world acknowledges significant and respectable differences of opinidn, diverse views concerning such differences should be fairly presented. though the majority or accepted view may be so designated (Propaedia, p.
Kaip suderinti tokius EB reikalavimus su gryna, neatmiešta komunistų propaganda? Arba: kaip suderinti šiame propagandiniame straipsnyje parašytus teigimus su kitame tos pačios enciklopedijos tome randamais:
After the Soviet Army had established itself in the countries, pro-Soviet govern-ments were set up. These held rigged elections on July 14-15 in which only single lists of Soviet-sponsored candi-dates vvere akkiwed ti stand M*:: 1 675).
In the fall of 1944 . . . After the Soviets had restored Communist governments in the three countries there were new deportations. Estimates of the numbers deported in the years 1941-49 run to about 500,000, including large numbers of peasants who were deported for re-sisting the collectivization of their farms. (Macr. 2:675-676).

Under Soviet rule, the activities of the formerly influential Litheran and Roman Catholic churches have been severely limited. They are forbidden to print and disseminate religious literature, and the training of new clergymen is discouraged Macr. 2:676).
Atrodo, kad atsakingieji redaktoriai neskaitė, ką jų bendradarbiai rašė...

Kai 1974 metų rudenį buvo pradėta rašyti Britannica 3 redaktoriams bei Encyclopaedia Britannica bendrovės direktoriams dėl čia suminėtų netikslumų, iš jų pusės — vyriausio redaktoriaus raštais — pasigirdo gana šiurkštūs atsakymai: girdi, čia ne jūsų reikalas; jūsų grupelės mes nebijome; niekas negali pamokyti daugiau kaip 200 metų turinčios Encyclopaedia Britannica; nesikiškite ne į Jums priklausančias sritis, ir 1.1. Po kiek laiko — maždaug nuo 1975 m. pradžios — Br. 3 vyr. redaktoriaus rašomi laiškai pasike-tė.18 Jis pradėjo lyg ir teisintis. Pagaliau pripažino, kad vardai bei pavadinimai iškraipyti, pažadėjo naujame spausdinime pataisyti. Dėl kitų, svarbesnių dalykų Br. 3 redakcija pagaliau atsakė maždaug taip: esą, jie perduosią visa tai specialiai ekspertų komisijai. Kai ši pasisakysianti, tada Britannica 3 redakcija spręsian-ti, ką daryti. (Tokia buvo padėtis 1975 balandžio mėn. pabaigoje).
1. Stalin, Bol'šaja Sovietskaja Enciklopedija, t. 52 (1947), p. 535-622.
2. Stalin, Bol'šaja Sovietskaja Enciklopedija, II leidimas, t. 40 (1957), p. 419-424.
3. Įdomu, kiek puslapių bus paskirta Stalinui 3-joje šios enciklopedijos laidoje. Ji pradėta leisti 1970 m. Ligi šiol teko matyti 1-17 tomus (A. Nikis). Tarp kitko, ši enciklopedija yra ištisai verčiama į anglų kalbą kaip Great Soviet Encyciopedia. Šis vertimas pradėtas leisti I "3 m. McMillan, Inc. (N.Y.) ir Colier MacMillan (London). Ligi šiol yra pasirodę 5 tomai. Taigi, kas norėtų pasiskaiti-tyti sovietinės versijos, gali tai dabar padaryti ir angliškai.
4. Sakysime, vienoje iš paskutinių Worid Book Encyciopedia laidų Lietuva aprašoma gana simpatiškai, gana tiksliai, bet yra ir štai koks teigimas: "An-other Lithuanian festival is the feast of Vainikas in July . . ." (World Book Encyciopedia, vol. 12 (1966), p. 347). Ankstyvesnėse laidose šis "festivalis" buvo vadinamas Vainskus, matyt, klaidinga forma daug. gal. vainikus.
5. "There! It is finished. It is like the Bible". Žiūr. Geoffrey Wolff. "Britannica 3, History of, The Atlantic, June, 19T74 (vol. 233, No. 6), p. 39.
6. Plg. Geoffrey \Volff, op. cit., p. 39.
7. Geoffrey Wolff, op. cit., p. 39.
8. Geoffrey Wolff, op. cit, p. 37.
9. Aišku, turėjo būti Meškauskas,
Mažiulis, bet, matyt, nebuvo rūpestingai
skaitomos korektūros.
10. Micropaedia (10 tomų) turi po 3 skiltis puslapyje, o Macropaedia (19 tomų) turi po 2 skiltis puslapyje.
11. Plg. Jean Puhvel, "The Baltic Pantheon", Baltic Literature and Linguistics, Columbus, Ohio, 1973, p. 99-108.
12. V. Mažiulis, Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai (Deklinacija), Vilnius, 1970; ypač p. 321.

13. Macropaedia 2:661.
14. Plg. Propaedia, p. XV.
15. Macropaedia 2:672.
16. Macropaedia 2:672.
17. Macropaedia 10:1264-1267.
18. Britannica 3 redakcija gavo daug
laiškų. Kai kurie jų buvo labai rūpes-
tingai motyvuoti. PLB valdyba — per
savo vicepirmininką kultūriniams reika-
lams (D. Šatą) sudarė specialų komitetą,
kuris paruošė ir išsiuntinėjo išsamų me-
morandumą dėl šio straipsnio.
Antanas Klimas

Redakcijos prierašas. Amerikiečių spauda (The Nevv York Times IX. 17 numery ir kiti dienraščiai vėliau) pranešė, kad Encyciopedia Britannica redakcija pakeis Sovietų Sąjungoj esančių respublikų aprašymus, nes dėl to sulaukta kritika buvo pagrįsta. Pranešime cituojamas žurnale Slavic Revievv paskelbtas prof. R. J. Misiūno straipsnis, nurodantis enciklopedijon patekusios sovietinės propagandos neobjektyvumą. Enciklopedijos redakcija sulaukė daug protesto laiškų nuo to laiko, kai prof. A. Klimas "Draugo" kultūriniame priede (1974.X.26) pirmasis atkreipė visuomenės dėmesį į Britannica 3 laidoj rastas "naujoves". Skeptiškai defetistinio mentaliteto žmonės anuomet prof. A. Klimo balsą sutiko su pašaipa. Prisimindamas dabar tai, "Draugo" kultūrinio priedo redaktorius K. Bradūnas (k. brd.) rugsėjo 27 numery taip pasisako:
"Todėl keistokai atrodė V. Trumpos raštas Akiračiuose (1974 m. lapkričio mėn. numeryje), reiškiant nepritarimą dr. Antano K.imo karštumui, lyg mokslo žmogui panašiu atveju turėtų širdies neskaudėti ir jam nevalia būtų iš skausmo surikti. Manytume, kad mandagiai ir saloniškai čia galėjo tylėti tik tas, kuriam pats reikalas — nei šilta, nei šalta.
"Be kita ko V. Trumpa tada Akiračiuose rašė taip: 'Be abejo, nei viena enciklopedija nėra tobula. Tokia nėra ir E. B., tačiau laikyti ją "mokslo bei informacijos išprofanavimu" nėra nei mažiausio pagrindo. Užtat ir prof. A. Klimo sukeltas aliarmas prieš ją primena greičiau pasakėčią apie kiškį, kopūstlapį ir griūvantį dangų, negu rimtą susirūpinimą informacijos apie Lietuvą teisingumu. Kiekvienu atveju ne visuomenės teismas nuspręs E. B. gerumą ar blogumą'.
"O vis dėlto šviesiosios visuomenės balsas (tegu ir ne teismas) lėmė visa tai, ką šiandien skaitome amerikiečių spaudoje. Gi neapgalvotą ir per daug ironišką V. Trumpos advokatavimą šioje byloje tenka tik apgailestauti. — Ir nebūtinai vien nuoroda asmeniui, o dar labiau bendruoju pavyzdžiu, kaip mes neretai būname saviesiems kolegoms aštrūs 'kotai', o svetimiesiems vis linkę užsimauti baltas pirštines".
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai